Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2014-06-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio įpareigojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 iki 06 val., būti namuose ir tęsti mokslą;

2) 2015-12-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str. – laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2016-04-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2016 m. kovo 27 d., apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs nukentėjusiajai – savo močiutei V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už liemenės, ją tampė, sakydamas ir grasindamas „Aš tave užmušiu“, taip pat 2016 m. balandžio 26 d., apie 12 val., to pačio buto virtuvėje, vėl būdamas apsvaigęs (nustatytas 5,05 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino V. Č. nužudyti, užmušti, sakydamas, kad „nenori teptis rankų, bet užmuš ją vis tiek“, taip tyčia darė poveikį V. Č. psichikai, grasino ją nužudyti, dėl ko nukentėjusioji V. Č. suprato ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti realūs, dėl grasinimų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai ir galimai grasinimai gali būti įvykdyti.

Pareiškus įtarimą dėl nurodytų nusikalstamų veikų, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis 2016-03-28 apklausos metu parodė, kad V. Č. yra jo močiutė. Jis gyvena kartu su mama J. B. ir močiute (duomenys neskelbtini). 2016-03-27 vakare, nežino kiek buvo valandų, grįžo į namus minėtu adresu. Jei gerai pamena, tai mamos ir močiutės namuose nebuvo, grįžo vėliau į namus. Jis grįžo į namus gerokai apgirtęs, nes prieš tai vartojo alkoholį. Grįžo vienas. Nepamena, ar būdamas namuose pykosi su močiute, nepamena, kada atvažiavo policija. Kad grasino nužudyti močiutę, neprisimena. Kad tampytų ją už liemenės, kurią ji vilkėjo nepamena, bet galėjo taip būti. Galėjo būti, kad sakė, kad ją nužudys. Dėl girtumo nelabai pamena (1 t., b.l. 74-75).

2016-04-27 apklausos metu parodė, kad 2016-04-26, kiek buvo valandų nepamena, dienos metu grįžo iš draugo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo močiutė V. Č., o mamos J. B. tuo metu nebuvo. Sugrįžęs, jis garsiai pasileido televizorių, ten grojo muzika. Močiutė prašė užsukti televizorių, jis pasakė „ne“, pradėjo keiktis. Močiutę išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Močiutei negrasino, kad ją užmuš ar nužudys. Po to grįžo mama, kuriai nepatinka, kai jis būna girtas (1 t., 84-85 b.l.).

2016-10-20 apklausos metu parodė, kad būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo grasinti savo močiutei V. Č. ją nužudyti. Įvykių metu buvo neblaivus, todėl ne visas aplinkybes prisimena, tačiau būdamas neblaivus jis būdavo piktas, susierzinęs, todėl galėjo taip pasielgti. Tačiau nori pasakyti, kad nors ir galėjo išsakyti grąsinimus močiutei, neketino jų realizuoti. Šių įvykių metu jis vartojo daug alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams. Būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Po šių įvykių atlikinėjo arešto bausmę Marijampolės pataisos namuose, o išleistas buvo tik 2016-09-09. Išėjęs iš pataisos namų, savo močiutės atsiprašė, ji atleido. Dėl tokių savo poelgių nuoširdžiai gailisi, išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė. Maždaug nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio alkoholio visiškai nebevartoja, su močiute nebesipyksta, dabar jų santykiai su močiute yra geri (1 t.,. 90-91 b.l).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios V. Č. parodymais. 2016-03-28 apklausos metu parodė, kad K. B. yra jos anūkas, kuris gyvena kartu su ja ir jo mama J. B., adresu (duomenys neskelbtini). 2016-03-27 apie 23.30 val. į minėtą butą grįžo neblaivus K. Tuo metu ji buvo virtuvėje. K. atėjo į virtuvę ir pradėjo šaukti ant jos. Jis sakė „kam tu blet pasiskundei R.?“ R. Č. yra jos sūnus. Minėtą dieną ji kalbėjo su R. Č. ir jam papasakojo, kad K. iš namų neša daiktus. Mano, kad K. ją užsipuolė, nes supyko, kad ji papasakojo R., kad jis neša iš namų daiktus. Tarp jos ir K. prasidėjo konfliktas. Konflikto metu K. griebė ją už liemenės ir pradėjo ją tampyti. Tampydamas sakė: „ aš tave užmušiu“, „kam tu pasiskundei?“. Po to ją paleido ir atsisėdo virtuvėje prie stalo. Atsisėdęs apsivėmė. Tada ji išėjo iš virtuvės į kambarį. Kambaryje buvo jos dukra J. B., kuri iškvietė policiją. Minėtą dieną ji labai išsigando K. Mano, kad jo grasinimas yra realus, kadangi K. B. yra naudojęs fizinį smurtą prieš J. B., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl šio įvykio jis buvo nubaustas. K. yra agresyvus, neprognozuojamas, protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja alkoholiu (1 t.,. 31-32 b.l).

2016-04-08 apklausos metu parodė, kad K. B. yra jos anūkas, kuris gyvena kartu su ja ir jos dukra J. B., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Jis turi protinę negalią bei yra priklausomas nuo alkoholio. 2016-03-27 apie 23.20 val. į namus grįžo K. Jis neskambino į durų skambutį, o tiesiog spyrė į duris, taip jas atsidarydamas. Tada jis grįžo piktas, agresyvus ir neblaivus. Tuo metu ji buvo koridoriuje tarp įėjimo durų ir virtuvės. Vos tik jis įėjo puolė prie jos ir čiupo už liemenės, kurią tuo metu vilkėjo. Čiupo už skvernų. Jis patampė ją į save už liemenės. Tai skausmo nesukėlė, tačiau sukėlė baimę, kad jis realiai gali ką nors jai padaryti. Kai jis pradėjo tampyti taip pat pradėjo ir grasino, kad ją užmuš taip ir pasakydamas. Po kiek laiko jis ją paleido ir pats nuėjo į virtuvę. Eidamas į virtuvę ir būdamas joje jis toliau grasino, kad ją užmuš, pradėjo rėkti ir klausti kur yra motina t. y. J. Tada ji liko stovėti koridoriuje. Kai tik K. nuėjo į virtuvę, J. tuoj pat, išgirdusi jo žodžius, išbėgo į laiptinę, kadangi ji labai jo bijo. Kaip ji supranta, K. tą dieną buvo piktas dėl to, kad ji tą pačią dieną savo sūnui R. Č. pasakė, kad K. iš namų neša daiktus ir juos pardavinėja ir už gautus pinigus perka alkoholį. Kai K. nuėjo į virtuvę, jis pradėjo rankomis daužyti stalą, rėkauti, atsisėdo ant kėdės ir nuvirto. Po to vėl atsisėdo ir apsivėmė. Tuo metu ji visą laiką ir prabuvo koridoriuje, bijojo kažką pasakyti K., nes bijojo, kad jis ją pastums, ar suduos kokį smūgį, smurtaus prieš ją. Kaip supranta J. išėjus į laiptinę iškvietė policiją. K. išsakyti grasinimai ją labai išgąsdino, mano, kad K. grasinimai buvo realūs ir galimai įvykdomi. Anksčiau K. yra prieš ją smurtavęs, taip pat yra ir grasinęs. Pati dėl smurto yra rašiusi pareiškimų į policiją, taip pat yra kreipusi, kai jis yra grasinęs ją nužudyti. Jis pastoviai grasina, kad ją užmuš. Taip pat jis ne kartą yra smurtavęs prieš jos dukrą J. Taip pat jai yra grasinęs, kad ją užmuš. K. jos dar kartais paklauso, o J. visiškai neklauso. Pati jo vis prašo, kad jis nevartotų alkoholio. Kai tik jis parsineša namo alkoholio, ji su J. jį išvaro iš namų, kad namuose negertų, tai jis išvyksta į (duomenys neskelbtini), į bendrabučius ir ten vartoja alkoholį. Konflikto metu be jos ir Jolantos namuose nieko kito nebuvo ir niekas kitas negirdėjo ir nematė kilusio konflikto. K. maždaug jau kokius 3 metus neša įvairius daiktus iš namų: aliejų, cukrų, kavą ir kitą, juos parduoda ir už tuos pinigus perka alkoholį. Tarp jų vis kyla žodiniai konfliktai dėl to, kad jis neša iš namų daiktus ir, kad vartoja alkoholį. Taip pat nori paminėti, kad K. ir būdamas blaivas yra agresyvus, neprognozuojamas, būdamas namuose jis kategoriškai atsisako vartoti vaistus. Kai jis vartoja vaistus, jis tampa ramesnis, nebebūna agresyvus. Jis pats nesigydo nuo alkoholizmo ir vis kartoja, kad dabar yra 21 - as amžius ir visi dabar geria, kad niekas jo negydys, jei jis pats to nenorės, bet jis pats nenori gydytis nuo priklausomybės. Nori, kad K. gydytųsi nuo alkoholizmo (1 t., 34-35 b.l.).

2016-04-26 apklausos metu parodė, kad anūkas K. turi medikų pripažintą protinį atsilikimą, kuris pavartojus alkoholio pasireiškia itin didele agresija, pykčio priepuoliais, fiziniu ir psichologiniu smurtu tiek jos, tiek dukros J. B. atžvilgiu. Anūkas ir būdamas blaivus būna agresyvus, bet ne taip kaip neblaivus. 2016-04-26 apie 12 val. jai vienai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus anūkas ir kartu parsinešė du butelius po 1 litrą alaus, 7.5 stiprumo. Anūkas vakar buvo gavęs pinigų, kadangi dirba projektų savanoriu (duomenys neskelbtini), todėl visą naktį vartojo alkoholį pas draugą ir nenuėjo į darbą. Būdama virtuvėje ji ramiu balsu pradėjo jam sakyti, kad nebegertų, tačiau jis pasakė „sene, ne tavo reikalas, nes gėriau ir gersiu“. Pradėjo jos klausinėti kur mama, nes jam reikia pinigų. Pasakius, kad ji parduotuvėje, anūkas pradėjo trankyti ir mėtyti savo telefoną, reikalaudamas pinigų. Ji pradėjo anūko prašyti, kad jis nebegertų ir eitų miegoti, o jis būdamas virtuvėje stūmė ją į koridorių pro praviras duris sakydamas „ tu man nenurodinėsi, gėriau ir gersiu“. Anūkas pradėjo sakyti, kad nusižudys ir grasino, kad prieš tai ją nužudys, užmuš. Atsistojęs prieš ją, suspaudęs kumščius sakė, kad nenori teptis rankų, bet užmuš ją vis tiek. Išsigandusi, kad anūkas, kuris buvo labai sumušęs jos dukrą, gali ir jai tai padaryti, ji išbėgusi iš buto nubėgo pas kaimynę ir paprašė, kad paskambintų dukrai. Grįžusi dukra iškvietė policijos pareigūnus. Grįžus dukrai anūkas dar ne kartą jai grasino užmušti. Mano, kad jo grasinimai realūs ir jis arba ją arba jos dukrą gali užmušti. Mano, kad K. reikia izoliuoti ir gydyti priverstinai, nes kitaip gali nutikti nelaimė (1 t., 57 b.l.).

2016-10-19 apklausos metu parodė, kad 2016-03-27 ir 2016-04-26 anūko K. išsakytus grąsinimus jos atžvilgiu suprato kaip realius ir galimai įvykdomus, nes tuo metu K. buvo labai piktas, elgėsi neprognozuojamai. Šiuo metu jo elgesys pasikeitė, jis nustotojo vartoti alkoholį. Dabar jo elgesys yra pagarbus. Dėl šių įvykių K. atsiprašė, nuoširdžiai gailisi to ką padarė ir ji jam atleido (1 t., 59-60 b.l.).

2) Liudytojos J. B. parodymais. 2016-03-28 apklausos metu parodė, kad 2016-03-27 apie 23.20 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnus K. B., gyvenantis kartu. Jis buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. K. būdamas virtuvėje ėmė priekaištauti savo močiutei t. y. jos mamai V. Č., kodėl ji pasiskundė sūnui R., dėl netinkamo K. elgesio ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Būnant kambaryje girdėjo, kaip K. grasino jos mamai, kad užmuš. Yra linkusi tikėti, kad jo grasinimas yra tikėtinas, kadangi jis ne kartą yra smurtavęs jos atžvilgiu. Išgirdusi, kad K. plūsta mamą, tarpduryje pamatė, kaip jis ją tempė už liemenės kraštų ir apimtas agresijos grasino. Taip pat jis sakė, kad gėrė ir gers, nes konfliktas kilo dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu (1 t., 40 b.l.).

2016-04-26 apklausos metu parodė, kad 2016-04-26 jai paskambino mama V. Č. ir pasakė, kad į namus grįžo girtas K., kuris į namus dar parsinešė ir alaus. Mama jai skambino 13 val. 17 min. grįžusi į namus rado sūnų geriantį alų ir rūkantį. Kai tik įėjo į namus, sūnus pradėjo reikalauti pinigų naujam telefonui nusipirkti ir iškoliojo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po to pradėjo grasinti močiutei V. Č. sakydamas, kad ją užmuš. Mano, kad sūnau grasinimai realūs, jais tiki, kadangi jis vieną kartą yra ją stipriai sumušęs (1 t., 63 b.l.).

2016-04-28 apklausos metu parodė, kad jos sūnui K. B. nuo gimimo yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. K. nuo 16 metų dažnai pradėjo vartoti alkoholį. Jis jai vis sako, kad kai pradeda gerti, negali sustoti. Ji kreipėsi į visas institucijas, kad K. priverstinai pradėtų gydyti nuo alkoholizmo, taip pat pagydytų dėl ligos. Tačiau niekas nesutinka jį gydyti priverstinai. Kai K. būna girtas jis naudoja fizinį smurtą prieš ją, grasina nužudyti savo močiutę V. Č. Yra jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kažkur prieš metus laiko dėl jos sužalojimo K. buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. K. palankė paskaitas ir tiek. Toliau vartoja alkoholį. Šiandien t.y. 2016-04-28 09.00 val. teisme vyks svarstymas dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo. 2016 m. balandžio 26 d. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama V. Č. ir pasakė, kad į namus, adresu (duomenys neskelbtini) sugrįžo neblaivus K. K. dažnai būna neblaivus. Neblaivus jis tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Į namus jis dar parsinešė du plastikinius 1 litro talpos butelius alaus. Mama jai paskambino apie 13 val. 17 min. iš kaimynės telefono. Sugrįžus namo apie 14 val., rado savo sūnų geriantį. Jis vis sakė, kad prieš teismą jam reikia atsigerti nes jį pasodins. Jis reikalavo pinigų, nusipirkti telefonui. Nes jis telefoną buvo sudaužęs. Jam pasakė, kad iki atlyginimo neturi pinigų. Jis toliau sėdėjo ir gėrė. Ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, “kurva”, sakė, kad jam sugriovė gyvenimą. Pradėjo daužyti savo telefoną į grindis, sakė, kad ir taip jis neveikia, jam reikia naujo. Palaukusi kokias dvi valandas iškvietė policiją, per tą laiką stebėjo jo elgesį. Jam sakė, kad jis baigtų gerti ir eitų miegoti. K. pradėjo grasinti močiutei, sakė “kad pats nusižudys ir užmuš močiutę”. Pamatė, kad K. darosi agresyvus, iškvietė policiją. Policiją iškvietė15.48 val. Atvykus policijos pareigūnams K. koliojosi, keikėsi, jis nuo alkoholio buvo komos būsenoje, jis gėrė alkoholį, rūkė. K. prie pareigūnų sakė, kad “pats nusižudys ir užmuš močiutę”. K. jai dažnai kartoja tuos pačius žodžius, kad pats nusižudys ir užmuš močiutę. Ji kažkur prieš dvi savaites namuose rado saują raminamųjų vaistų, jis juos iš savo kambario nusinešė į virtuvę. K. tuos vaistus turi gerti kiekvieną dieną. Jis sakė, kad nenori gyventi, kad nusižudys. Tų vaistų K. neišgėrė, paskui tuos vaistus ji pakovojo. K. dažnai kartoja, kad nebenori gyventi, kad jos jam sugriovė gyvenimą. Jam nebėra gyvenimo. Jis bijo, kad dabar jį uždarys, todėl jis nori atsigerti alkoholio. Jis ne kartą yra sakęs, kad jam blogai, kai jis pradeda gerti, negali sustoti. Tačiau jis nesutinka gydytis. K. daugiau neturi kur gyventi, visi jo atsisakė. K. rūpinasi ji ir jos mama. Su savo tėvu Z. B., K. mažai bendrauja. Žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Noriu, kad K. priverstinai pradėtų gydyti, to paties nori ir jos mama. Nenorėtų, kad sūnus K. B. būtų iškeldintas iš namų, jis daugiau nieko neturi, jis turi protinį atsilikimą ir tiek. Bijo, kad iškeldintas iš namų K. visai neprasigertų ir nenusivalkatautų. K. kai negeria nebūna agresyvus, tačiau kai negeria vaistų jis būna piktas. Jis turi gerti paskirtus vaistus, tačiau jų negeria (1 t., 65-67 b.l.).

3) 2016-03-28 ir 2016-04-26 įvykio vietos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., 23-29, 54-55 b.l.).

4) Asmens blaivumo testais, iš kurių matyti, kad 2016-03-27 apie 23.29 val. K. B. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas, 2016-04-26 apie 16.03 val. 5,05 promilių girtumas (1 t., 68, 76 b.l.).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo K. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., 87-89 b.l.).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką būdamas neblaiviu, recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis teistas (2 t., 69-74, 75-84 b.l.), baustas administracine tvarka (2 t., 65-68 b.l.). Psichiatrinis gydymas, įskaita VPPC registruotas nuo 2004 m. Paskutinis apsilankymas 2015-10-26. Diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamajam K. B. yra diagnozuoti lėtinis psichikos sutrikimas, kuris trukdo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti rekomenduojama skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. B. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu t. y. 2016-03-27 ir 2016-04-26, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir valdyti savo veiksmus. K. B. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali būti apklausiamas ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime bei dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje. Dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., 9; 16; 43-47 b.l.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas K. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-28 00.24 val. iki 2016-03-29 14.45 val. ir nuo 2016-04-26 16.00 val. iki 2016-04-28 13.20 val. (viso 4 paros), jas prilyginant 8 (aštuonioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., BK 64¹ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant K. B. laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant K. B. laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įskaityti į bausmę K. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 4 (keturias) paras, jas prilyginant 8 (aštuonioms) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad K. B. yra atlikęs 8 (aštuonias) laisvės apribojimo dienas.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti K. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.