Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1879-725/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2019-05-31Kauno apylinkės teismas
  2. T-1559-725/2019Nutartis · 2019-09-23Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
1-1879-725/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13609-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1879-725/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13609-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro D. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G., gimęs 1986 m. sausio 19 d., Telšių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2010 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus bausmę su 2010 m. rugpjūčio 20 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2017 m. rugpjūčio 3 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2019 m. balandžio 4 d. apie 00.20 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine R. J. metu, sugriebė ją už plaukų ir tyčia trenkė jos galvą į sieną, padarydamas jai kaktos kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nukentėjusiajai R. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. su R. J. būdami namuose vartojo alkoholį, t. y. išgėrė po tris 1 litro talpos alaus butelius, abu buvo neblaivūs. Nakties metu pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Konflikto metu jis sugriebė R. J. už plaukų ir trenkė jos veidą į sieną. A. G. pripažįsta, kad tokie jo veiksmai galėjo R. J. sukelti fizinį skausmą, jis jos atsiprašė už savo tokį poelgį (b. l. 46–47).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

2019 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 00.26 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 31 metų moterį sumušė sugyventinis. Moteris pati kvietė GMP. Nuvykus nurodytu adresu Kaune, Studentų g. 2A-84, pasitiko pilietė R. J., kuri paaiškino, kad namuose sugyventinis A. G. konflikto metu suėmęs ją už plaukų, trenkė galvą į sieną, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 4–5).

2019 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad R. J. paaiškino, kad partneris A. G. konflikto metu namuose ją suėmęs už plaukų, trenkė jos galvą į sieną, tuo sukeldamas fizinį skausmą, paėmęs peilį grasino papjauti. Taip pat užfiksuoti R. J. patirti sužalojimai, t. y. patinimas, kraujosruva veido srityje (b. l. 9–14).

2019 m. balandžio 19 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G979/2019(02) užfiksuota, kad R. J. 2019 m. balandžio 4 d. LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje diagnozuota: šviežias kaktos kairės pusės sumušimas su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių patinimu ir galimai kelių parų senumo, poodinės kraujosruvos (tikslus skaičius nenustatytas) abiejose blauzdose. Visos poodinės kraujosruvos atspindi buką traumą, tai yra traumuojančius kontaktus su kietais bukais daiktais. Kaktos kairės pusės sumušimas kaktos gumburo srityje galėjo įvykti nuo traumuojančio kontakto tiek su riboto paviršiaus daiktu, tiek ir su neriboto paviršiaus daiktu ar plokštuma. Kategoriškai pasakyti negalima, ar galva judėjo link objekto, ar objektas link galvos. Poodinės kraujosruvos blauzdose, nesant nubrozdinimų, dažniau rodo traumuojančius kontaktus su riboto paviršiaus daiktais. Kategoriškai pasakyti negalima, ar blauzdos judėjo link stabilių objektų, ar objektai link blauzdų. Kaktos kairės pusės sumušimas galėtų būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos blauzdose, gydytojų nuomone, atsiradusios seniau nei kaktos sumušimas. Jų padarymo laiko nustatymui tinkamų objektyvių kriterijų neaprašyta. Kaktos sumušimas iš pateiktų duomenų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos blauzdose taip pat atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (b. l. 39–40).

2019 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas dėl R. J. sužalojimo. Vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusioji R. J., kuri laikosi už plaukų, jos veido kairė pusė patinusi, po akimi matomas paraudimas. R. J. paaiškino, kad ji kartu su A. G. buvo pas sugyventinio bendradarbį, išgėrė, grįžus namo prasidėjo konfliktas. A. G. sumušė ją ir pabėgo (b. l. 41).

2019 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo prieduose – fotonuotraukose vaizdiškai užfiksuoti R. J. veido sužalojimai (b. l. 17–18).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. savo šeimos narės – sugyventinės R. J. atžvilgiu smurtavo – tyčia, trenkė jos galvą į sieną, padarydamas jai kaktos kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva bei minkštųjų audinių patinimu, t. y padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl jo veiksmų kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą – patvirtina specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis A. G. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant A. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas (b. l. 59–72), administracine tvarka baustas (b. l. 75–77), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 81), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 79), nedirba.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

A. G. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė