Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1541-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
1-1541-843/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01862-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1541-843/2015Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01862-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.6; 1.2.14.1.2.1; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Visagine, teistas:

1) 2005-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 300 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 93 straipsniu pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2008-10-07 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2009-11-04 Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai) – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-10-07 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2010-10-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-11-04 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių ir 26 d. laisvės atėmimo bausmė;

5) 2011-07-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmės subendrinta su 2010-10-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 melų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta);

6) 2013-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

7) 2014-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams. Paleistas iš įkalinimo vietos 2014-10-14, atlikęs bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014 m. gruodžio 10 d., apie 3.30 val. prie namo, esančio Vilniuje, Pilies g. 2, staigiu judesiu dviem rankomis griebė iš nukentėjusiojo R. K. rankų neturinčią vertės piniginę, kurioje buvo 40 litų grynųjų pinigų, bevertė SWEDBANK banko mokėjimo kortelė, bevertė „Maxima“ parduotuvės nuolaidų kortelė, bevertė „Norfa“ parduotuvės nuolaidų kortelė, neturinti vertės „Vilniečio“ kortelė ir kitos nuolaidų kortelės, ir ištraukęs iš nukentėjusiojo R. K. rankų, pradėjo bėgti, tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtą, tuo padarydamas R. K. 40 litų (11,58 €) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Taip R. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2014-12-10, apie 3.30 val., buvo Pilies g. 2, Vilniuje, prie Katedros. Tuo metu kraustė šiukšliadėžę, ieškodamas maisto. Pamatė pro šalį einantį apie 40 metų amžiaus vyriškį. Vyras atrodė turintis pinigų, todėl paprašė jo išmaldos. Minėtas vyras iš kišenės išsitraukė piniginę ir ją atvėrė. R. K. pamatė, kad piniginėje yra pinigų, kiek pamena 40 litų. Kai minėtas vyras norėjo duoti monetą, R. K. griebė abiem rankomis už vyro piniginės ir nubėgo link Totorių gatvės. Pabėgęs toliau pradėjo kraustyti piniginę. Piniginėje buvo dvi kupiūros po 20 litų, buvo ir piniginių monetų, taip pat Swedbank banko mokėjimo kortelė, „Maximos“, „Norfos“ parduotuvių nuolaidų kortelės, „Vilniečio kortelė“. Monetas išmetęs ant žemės, jų nerinko. Išimtus 40 litų įsidėjo į kelnių kišenę, o piniginę išmetė į šiukšlių dėžę Totorių gatvėje. Kai buvo sulaikytas, vaikinas, iš kurio R. K. pavogė piniginę, jį atpažino. R. K. grąžino pinigus vyrui ir parodė, kur išmetė piniginę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (b.l. 51, 52, 59, 60).

Nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014-12-10, apie 3.30 val., jis ėjo Pilies gatve, Vilniuje, link Katedros aikštės. Prie namo Nr. 2, prie jo priėjo vaikinas, kurio veidas buvo nubrozdintas, ir jis paprašė R. K. išmaldos. R. K. išsitraukė iš liemenės išorinės kišenės savo juodą odinę piniginę, neturinčią materialinės vertės, ir norėjo duoti porą litų. Tuo metu vyras griebė už pinginės, ją išraukė iš R. K. rankų ir pradėjo bėgti link Gedimino prospekto. R. K. paskambino į policiją ir pranešė apie vagystę, apibūdino vaikiną ir nurodė, kur jis nubėgo. Po kiek laiko privažiavo policijos ekipažas, kuriame sėdėjo kažkoks vyriškis. Policijos pareigūnai parodė vyrą, tačiau tai buvo ne tas vyras, kuris pavogė R. K. piniginę. Po kiek laiko privažiavo dar vienas policijos automobilis, kuriame sėdėjo vyras, kuris iš R. K. pagrobė piniginę. R. K. iš karto jį atpažino, nes buvo įsidėmėjęs jo veidą. R. K. piniginėje buvo: 50 litų, kokiomis kupiūromis, nepamena, Swedbank banko mokėjimo kortelė, Maxima, Rimi nuolaidų kortelės, „Vilniečio“ kortelė. Vyro požymiai: apie 25 metų amžiaus, vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsūs plaukai, veidas su šviežiais nubrozdinimais, apsirengęs tamsiai (b.l. 9).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. K. patikslino parodymus, teigdamas, kad piniginėje buvo 40 litų suma, t.y. dvi kupiūros po 20 litų, o ne 50 litų, kaip minėjo pirminėje apklausoje. Taip pat piniginėje buvo kinų restorano „Devyni drakonai“ nuolaidų kortelė, neturinti vertės ir baro „Alynas“ nuolaidų kortelė taip pat neturinti vertės. Piniginė, kurioje buvo minėti pirminėje ir papildomoje apklausose daiktai, taip pat neturi vertės. Jo minėtas vyras nesumušė. R. K. matė, kad vyro veidas buvo apdraskytas. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau nieko pridurti neturi (b.l. 10).

2014-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – šaligatvis, esantis prie namo Pilies g. 2, Vilniuje (b.l. 5-6);

2014-12-17 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėti paimti iš R. K. daiktai, priklausantys nukentėjusiajam R. K., t.y. dvi 20 litų kupiūros, keturios nuolaidų kortelės, Vilniečio kortelė ir Swedbanko mokėjimo kortelė ir juodos spalvos vyriška odinė piniginė (b. l. 13-15). Po apžiūros minėti daiktai grąžinti nukentėjusiajam (b.l. 16);

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam ištraukus piniginę iš kišenės tikslu duoti kaltinamajam prašomos išmaldos, pastarasis staigiu judesiu, suvokdamas, jog veikia prieš turto savininko valią, nukentėjusiajam matant, griebė iš rankų piniginę ir pabėgo. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip atvirtoji vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 64).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, žala nukentėjusiajam nepadaryta, pagrobti daiktai ir pinigai grąžinti), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją R. K. - praeityje teistas septynis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kt. (b. l. 37-40), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), du kartus buvo baustas administracine tvarka už pasipriešinimą policijos pareigūnams, jų garbės ir orumo įžeidimą, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 36), nedirba (b.l. 34), VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre nesigydė (b.l. 27), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi tris kartus, paskutinį kartą nuo 2006-09-13 iki 2006-09-24, jam diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant simuliantus, žalingas vartojimas (b.l. 25), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas, tačiau 2013-07-26 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą ir jam nustatytas narkotinių medžiagų vartojimas (b.l. 26), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę R. K. netikslinga (b.l. 31).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 90 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui, todėl mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-12-10, 3.40 val., iki 2014-12-10, 11.50 val. (1 para) (b. l. 21, 23). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, kuri paliekama nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 61-62).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 60 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką R. K. įskaityti vieną laikino sulaikymo parą 2014-12-10, ją prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. K., kad

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė