Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š. bei E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2001-04-25 mirė pareiškėjos O. Š. ir suinteresuoto asmens E. S. motina, suinteresuoto asmens A. Š. senelė A. S. (b.l. 15, 12, 13, 14). Po A. S. mirties atsirado paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai dėl gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)r. paveldėjimo, ir 2005-12-12 paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą nurodytą turtą paveldėjo A. S. vaikaitis, suinteresuotas asmuo šioje byloje, A. Š. (b.l. 8-9) (LR CK 5.2 str. 1 d., 5.43 str.). Tačiau liko nepavedėtas testamentu nepaliktas likęs mirusiosios turtas – žemės sklypai, esantys Rečionių k., Kaišiadorių r. Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė. Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji po motinos mirties rūpinasi likusiais žemės sklypais, ūkininkauja, dirba žemę, naudojasi žemės ūkio padargais, moka žemės mokesčius patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijos 2012-12-31 pažyma Nr. J-321 (b.l. 5), kurioje nurodyta, kad A. S. turėtą žemę faktiškai naudoja O. Š., ją prižiūri, deklaruoja pasėlius. Taip pat šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai G. B. bei J. Z. (b.l. 22-23).

Suinteresuoti asmenys į po A. S. mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Pareiškėjos motina mirė 2001-04-25, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. Lietuvos Respublikos CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001-07-01). Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėja O. Š. įgijo teisę paveldėti po savo motinos mirties atsiradusį palikimą (Lietuvos Respublikos CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjos motina A. S. testamento dėl žemės sklypų nepaliko, jos duktė O. Š. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusiosios palikimą, nes prižiūrėjo kaip savo likusį nekilnojamąjį turtą, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties. A. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusios motinos A. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. balandžio 25 d., priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.