- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2006-12-15
- Bylos Nr.
- N-556-1871-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus pareigūnas 2006 m. gegužės 22 d. J. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2006 m. gegužės 18 d. J. B. ūkininko ūkio, esančio Varėnos raj., Perlojos k., patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ūkyje nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties, dirba J. P. Patikrinimo metu 2006 m. gegužės 18 d. 17 val. J. P. ūkininkui J. B. priklausančiu traktoriumi MTZ kultivavo laukus. Tuo pažeidė Darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 98 straipsnio 3 dalies reikalavimus. J. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 29 d. nutarimu J. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskyrė 6 500 Lt baudą. Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, jog J. P. darbdaviui J. B. realiai dirbo žemės ūkio darbus. Tarp darbdavio ir J. P. faktiniai santykiai turėjo darbo sutarties požymius (Darbo kodekso 93 str.). Ūkininkas J. B. leido dirbti ne vienkartinio pobūdžio darbą J. P., o sistemiškai. J. P. dirbo atlygintinai ūkininkui J. B., paklusdamas tam tikrai nustatytai darbo tvarkai. J. P. dirbo laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų. Teismas konstatavo, kad darbdavio ir J. P. darbo santykiai nebuvo telktinė tarpusavio pagalba.
II.
J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. J. P. atliko kaimyniškai talkos darbus. Jokio paklusimo darbovietėje nustatytai darbo tvarkai nebuvo.
2. Darbo kodekso 186 straipsnio 4 dalis numato, jog darbo užmokestis mokamas pinigais. Nenumatyta, kad darbdavys galėtų atsiskaitinėti duodamas savo traktorių kaimynui suarti lauką.
3. Neaišku, kaip teismas padarė išvadą, kad apeliantas užtikrino darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, nes motyvų šiuo klausimu nėra.
4. Vadovaujasi Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1500 ,,Dėl pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo” 2 straipsniu, 3.1.1., 3.2., 3.3. punktais. Nurodo, kad visi šie teisės aktai ir byloje nustatytos aplinkybės būtent rodo tai, jog tai buvo ne kas kita kaip talkos darbai ir jokiu būdu ne nelegalus darbas.
5. Apeliantui paskirta per griežta nuobauda. Apeliantas nebuvo baustas administracine tvarka. 6 500 Lt baudos paskyrimas tiesiog sužlugdytų ūkininką. Iš metinės pajamų mokesčių deklaracijos matyti, jog apelianto pajamos už 2005 m. buvo 47 650 Lt, yra paėmęs 30 000 Lt kreditą, kas mėnesį turi mokėti bankui po 965,61 Lt jo sugrąžinimui. Išlaidos per 2005 m. kuro pirkimui, žemės ūkio technikos įsigijimui sudarė 107 468 Lt. Be to, apelianto motina sunkiai serga po patirto insulto.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad J. P. dirbo rūšiniais požymiais apibrėžtą darbą su traktoriumi (kultivavo laukus, vežė ūkininkui su traktoriumi sėklas). Šiuos darbus J. P. atliko vadovaujamas ūkininko J. B. Ūkininkas J. B. neneigė fakto, kad už darbą jo ūkyje buvo leidžiama J. P. naudotis ūkininko technika ir apsidirbti savo laukus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. aprobuotame pasitarime nurodyta, jog nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas (buvo atsiskaitoma kitomis paslaugomis), atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę (tęsėsi apie mėnesį laiko). Apeliantas klaidingai remiasi Ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ūkininkas su talkininkais darbo sutarčių nesudaro. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbuotojas J. P. nebuvo nei ūkininko partneris nei talkininkas dirbantis neatlygintinai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1500 ,,Dėl pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos” jau negalioja nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d., todėl juo vadovautis ir negalima. Taip pat nuostatos apie talkų reguliavimą neliko ir Darbo kodekse. Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, jog tik savanoriškų darbų atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Nurodo, kad teismas paskyrė baudos vidurkį nenustačius nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (Darbo kodekso 93 str.; redakcija galiojusi inkriminuojamos veikos padarymo metu). Šioje teisės normoje išvardinti darbo sutarties požymiai, kurių nenustačius administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį negalima. Administracinėje byloje nėra ginčo, jog darbas buvo dirbamas, tarp ūkininko ir darbuotojo buvo susitarimas atlikti žemės ūkio pobūdžio darbus, susijusius su žemės ūkio produkcijos gavimu, o kokius darbus reikalinga atlikti nurodydavo ūkininkas J. B. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra vieno iš esminio darbo sutarties požymio – atlygintinumo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad veika draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: natūra, įskaitant skolą ir panašiai.Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, jog už darbą ūkininkui darbuotojui buvo leidžiama apsidirbti žemę ūkininko technika, t. y. atsiskaitoma kita paslauga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atliktas nemokamas darbas siekiant ateityje tikėtis analogiškos pagalbos, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, negali būti pripažįstamas viena už darbą užmokesčio formų. Suteikta ar tikėtina galimybė ūkininko traktoriumi apdirbti darbuotojo lauką, paties ūkininko darbas dirbusiojo pas jį ūkyje, interpretuotinas kaip savitarpio pagalba. Šalys padėdamos viena kitai už atliktus darbus tiek vieno, tiek kito ūkyje neatsilygina. Tokių nereguliaraus, pagalbinio žemės ūkio pobūdžio darbų vertė, tuo labiau turint omenyje jų specifiką, sąlygotą objektyvių nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių, negali būti pamatuota konkrečia materialine išraiška. Tai elementari tarpusavio pagalba, už kurią nėra atsilyginama. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad kaime gyvenantis ir besiverčiantis žemės ūkio produkcijos auginimu asmuo, einantis be atlygio dirbti pas kitą asmenį, ateityje tikisi tokios pačios (nebūtinai identiškos, bet susijusios su žemės ūkiu) pagalbos (pavyzdžiui pavasarį ruošiant laukus sėjai, vasarą šienaujant, rudenį nuimant derlių ir kt.). Laiku ir teigiamas rezultatas dirbant aptariamoje srityje pasiekiamas ne tik šiuolaikinės technikos pagalba, bet ir puoselėjant tarpusavio supratimą, pagalbą, geros kaimynystės santykius.
Daromą konkliuziją dėl administracinės teisenos negalimumo įtvirtina ir įstatymų leidėjo pateikta Ūkininko ūkio įstatyme talkininko sąvoka. Talkininku laikomas toks fizinis asmuo, kuris tarpusavio susitarimu ūkyje atlieka neapmokamą darbą (Ūkininko ūkio įstatymo 4 str. 2 d.). Būtent tai ir buvo daroma. Atlygintinumo už darbą nebuvimas eliminuoja galimybę J. B. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, todėl administracinė byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.