Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui, kaltinamiesiems M. Ž., D. B., kaltinamųjų gynėjui advokatui A. J., nukentėjusiajam V. G., viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, kurioje M. Ž. ir D. B. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. Ž. ir D. B. kaltinami tuo, kad jie 2011-09-10 apie 22 val. veikdami kartu Naujojoje Akmenėje prie (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą V. G. priklausantį automobilį „ Fiat Ducato“ valst. Nr. DTF - 106 4000 Lt vertės. Kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Kaltinamasis M. Ž. pakeitė parodymus, kaltę pripažino, paaiškino aplinkybes, kuriomis paėmė V. G. priklausantį automobilį „ Fiat Ducato“ valst. Nr. DTF – 106, paaiškino, kad važiavo pas draugus, paaiškino kur vėliau automobilį paliko. Paaiškino, kad paėmė automobilį be nukentėjusiojo leidimo, tačiau D. B. to nesakė. Pasakė, kad nukentėjęs jam leido paimti automobilį.

Kaltinamasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Neneigė, kad važiavo kartu su M. Ž. V. G. automobiliu. Tačiau tvirtino, kad vagystės neįvykdė, kad jam M. Ž. pasakė, kad V. G. leido paimti automobilį.

Nukentėjęs V. G. paaiškino, kad kaltinamieji jo neprašė leisti pasinaudoti jo automobiliu ir automobilį paėmė be jo žinios. Tuo pačiu nurodė, kad dėl girtumo konkrečių to vakaro aplinkybių nebeprisimena.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą. Tai matyti iš BPK 270 str. 3 d. nuostatos, kur teigiama, kad teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Pagal BPK 287str. 1d. teismui leidžiama prireikus atlikti bet kokius proceso veiksmus, kuriais ikiteisminio tyrimo metu renkami duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti.

Konkrečiu atveju teismui baudžiamoji byla perduota nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 426-427 str. nuostatomis, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas yra tiek faktinė, tiek vertinamoji pagreitinto proceso sąlyga. Įstatyme numatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra žinomi veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, šią veiką padaręs asmuo ir jį apibūdinantys duomenys, numatyti BPK 427 str. 1 d., kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Paprastai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai asmuo užklumpamas jam bedarant nusikalstamą veiką; kai mačiusieji įvykį asmenys, tarp jų ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo nusikalstamą veiką padariusį asmenį; kai ant asmens, jo drabužių ar jo būste surandami nusikalstamos veikos pėdsakai; kai asmuo atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir pan.

Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 str.), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 str.), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 str.), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 str.) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios.( 2004 m. rugsėjo 17d. Nr. 48, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“). Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, šaltinių. Ir priešingai kaltės neprisipažinimas arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios.

Teismui nagrinėjant bylą teisme, išklausius kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymų, atsižvelgiant į pateiktus kitus byloje duomenis, yra pagrindo manyti, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nėra visiškai aiškios. Kyla abejonių dėl nurodytų kaltinime faktinių bylos aplinkybių. Byloje reikalingas papildomas ikiteisminis tyrimas.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas reglamentuojančias pagreitinto proceso tvarką, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės turinčios reikšmės sprendžiant kaltės klausimą nėra pakankamai aiškios, daro išvadą, kad byla grąžintina prokurorui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 427str., 432 str., 429str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Grąžinti prokurorui baudžiamąją bylą Nr. 1-132-440/11 (ikiteisminio tyrimo Nr. 51-1-297-11) kurioje M. Ž. ir D. B. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Nutartis neskundžiama.