Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-617-372/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-07
Bylos Nr.: 2S-617-372/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos
Ieškovas: S. B.

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-617-372/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04674-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10109-1051/2019 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. S. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtą nutarimą „Už visuotinių susirinkimų protokolų priedų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); revizijos (kontrolės) komisijos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); finansinės atskaitomybės dokumentų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą); Būrelio įstatų 7.1-7.3 punktuose numatytų veiklos ataskaitų praradimą (neišsaugojimą, sunaikinimą), už nebendradarbiavimą su būrelio valdymo organais dėl būrelio veiklos dokumentų buvimo vietos ir jų išsaugojimo, už būrelio valdymo organų ilgalaikį tyčinį klaidinimą dėl dokumentų nebuvimo ar saugojimo vietos, už žinomai melagingų duomenų apie dokumentų perdavimą kitiems asmenims teikimą, už nepranešimą būrelio valdymo organams apie dokumentų neišsaugojimą (praradimą, sunaikinimą), t. y. grubų būrelio įstatų pažeidimą, būrelio valdymo organų nutarimų ir teisėtų nurodymų nevykdymą, už akivaizdų veikimą prieš medžiotojų būrelį S. B. pašalinti iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių“; 2) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Be nurodytų reikalavimų ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimto nutarimo „S. B. pašalinti iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių“ vykdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

3. Ieškovas nurodė, kad galiojant neteisėtam nutarimui nuolat didės ieškovo patiriama turtinė ir neturtinė žala, nes jis bus priverstas medžioti komercinės medžioklės būreliuose už atitinkamą atlygį, kurį vėliau prašys kompensuoti kaip žalą. Ieškovas pažymėjo, jog tai nėra pirmas ieškovo ir atsakovo ginčas, jog anksčiau teismų nagrinėtose bylose analogiško pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė sustabdyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimto nutarimo – S. B. pašalinti iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių – vykdymą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10109-1051/2019 įsiteisėjimo dienos.

5. Teismas nurodė, jog preliminariai įvertinęs ieškinyje pareikštus reikalavimus bei ieškovo pateiktus ieškinio dalyką pagrindžiančius rašytinius duomenis, sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad įvertinęs ieškovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant grėsmei, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, jį vykdant gali atsirasti neigiamos pasekmės, turtinė ar neturtinė žala ar ji padidėti, o netaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių (laikinai nesustabdžius nutarimo galiojimo) ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas ir teisminis ginčas praras prasmę, tad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių laikinų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, padarė neteisingas išvadas dėl ieškovo prašymo pagrįstumo, priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina.

Atsiliepimas

7. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad atlikus preliminarų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, yra pagrindas teigti, jog jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti daroma ieškinio nepagrįstumo prielaida – ieškovas iš narių buvo pašalintas ne už vieną, bet už keletą pažeidimų, kurių kiekvienas gali būti savarankišku pašalinimo iš būrelio narių pagrindu, tačiau teismui ieškovo ieškinį priėmus, darytina išvada, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme, taigi preliminariai galima vertinti, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistuoja ir atsakovas (apeliantas) jos neginčija.

8. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, jog teismas neturėjo teisės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes neegzistuoja antroji būtina sąlyga: teismas nepagrįstai nustatė (t. y. nenustatė), jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba pasunkėtų – ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas (apeliantas) ėmėsi ar imsis veiksmų, susijusių su būsimo teismo sprendimo neįvykdymu ar vykdymo apsunkinimu. Tad nesant pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo prašymas turėjo būti atmestas, nes nėra įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

9. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad galiojant skundžiamai teismo nutarčiai, ieškovas prieš atsakovo (apelianto) daugumos valią atgauna visas be išimties asociacijos teises ir laisves, įskaitant ir teisę medžioti atsakovo (apelianto) medžioklės plotų vienetuose; turės teisę ir galimybę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, juose balsuoti, pasisakyti; turės teisę skųsti atsakovo (apelianto) valdymo organų sprendimus ir veiksmus; turės kitas būrelio nario teises. Tad darant prielaidą, jei ieškovo ieškinys bus atmestas, atsakovui (apeliantui) bus padaryta neproporcingai didelė žala.

10. Skundžiama nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo ir teisėtumo principai; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes sustabdant ieškovo skundžiamo nutarimo galiojimą ir jam leidžiant be jokių apribojimų dalyvauti asociacijos veikloje, gali būti padaryta nepataisoma žala asociacijos narių teisėms ir teisėtiems interesams. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jis atgautų asociacijos nario teises ir galėtų jas realizuoti.

11. Atsakovas (apeliantas) akcentavo, kad bylose, kuriose ginčijami asociacijos nutarimai dėl narių pašalinimo, teismai laikosi pozicijos, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagrindinis materialusis ieškovo ieškinio reikalavimas negali sutapti, priešingu atveju nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau išsprendžiamas ginčas iš esmės, o tai yra draudžiama dėl įstatyme įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Atsakovas (apeliantas) pažymėjo, kad ieškovo prašytos ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ieškinio reikalavimų nagrinėjimo dalykas, taigi ieškovo skundžiamo nutarimo galiojimo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą ir priimant galutinį teismo sprendimą.

12. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė: atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas; atsakovo išdėstyta pozicija dėl asociacijų absoliutaus suverenumo įtakos ginčo sprendimui neturi; pareiga įrodyti skolininko nesąžiningumą šioje byloje nėra aktuali, kadangi byloje yra kalbama ne apie turtinio pobūdžio apribojimus; ieškovas iš asociacijos buvo pašalintas minimalia balsų persvara, o nedalyvavusių 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirinkime pozicija nėra žinoma, todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl daugumos asociacijų narių teisių pažeidimų yra nepagrįsti; atsakovo teiginiai dėl ieškovo sumedžiojamų žvėrių nepatvirtinti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. 2019 m. spalio 7 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas atsakovo (apelianto) Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo prašoma pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus (2019 m. rugpjūčio 21 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 34, ieškovo elektroninį laišką, 2019 m. kovo 29 d. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atsakovo pateiktus prašymus dėl medžiojamų gyvūnų sumedžiojimo limitų atsakovo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienetuose nustatymo su įrašu apie savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu leisti sumedžioti), kurių atsakovas (apeliantas) anksčiau neturėjo, o jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jau po atskirojo skundo pateikimo.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo (apelianto) teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, į tai, kad galimybė pateikti naujus įrodymus atsirado jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo (apelianto) pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

17. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovas pateiktame ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovo reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kadangi byloje ieškinio pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl šis klausimas plačiau neanalizuojamas.

20. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

21. Ieškovas ieškinyje prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad galiojant neteisėtam atsakovo nutarimui, nuolat didės ieškovo patiriama turtinė ir neturtinė žala, nes jis bus priverstas medžioti komercinės medžioklės būreliuose už atitinkamą atlygį, kurį vėliau prašys kompensuoti kaip žalą. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais kitose anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota aplinkybė, kad ieškovo, kaip asociacijos nario, pašalinimas iš būrelio narių, nestabdžius tokio sprendimo vykdymo, gali apsunkinti arba padaryti būsimo teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažinus ginčijamą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtą nutarimą (taip pat ir ieškovo pašalinimą iš medžiotojų būrelio) neteisėtu, toks teismo sprendimas iškart sukeltų teisines pasekmes ir nereikalautų priverstinio vykdymo.

22. Pažymėtina, jog teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti galimus bylos šalių reikalavimus, kurie byloje dar nėra pareikšti. Ieškovo teiginiai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones bus išvengta turtinės ir neturtinės žalos, kurią jis vėliau prašys kompensuoti, padarymo, prieštarauja CPK nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų. Priešingu atveju, šiam tikslui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje.

23. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimui įvykdyti. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina vadovautis ir teisingumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. turi būti parenkamos tokios ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymo tenkinimas ir ginčijamo nutarimo vykdymo sustabdymas neabejotinai turi įtakos ir visų medžiotojo būrelio narių teisėms ir interesams, t. y. nagrinėjamu atveju taikius laikinąsias apsaugos priemones šalių interesų pusiausvyra nebuvo išlaikyta. Tokias išvadas patvirtina ir naujai atsakovo (apelianto) į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, liudijantys apie atsakovo (apelianto) narių dėl ieškovo veiksmų (galiojant skundžiamai nutarčiai ieškovas prieš atsakovo daugumos valią turi visas be išimties asociacijos teises ir laisves, įskaitant ir teisę medžioti atsakovo medžioklės plotų vienetuose – ieškovas medžioja laukinius medžiojamuosius gyvūnus, naudojasi būrelio licencijomis, atima galimybę sumedžioti žvėris iš kitų būrelio narių, kurie nėra pašalinti iš asociacijos ir kurie nėra padarę jokių nusižengimų) patiriamą turtinę ir neturtinę žalą.

24. Akcentuotina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas prevencinio ieškinio nereiškė.

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtą nutarimą (pašalinti ieškovą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių). Savo esme – tai teismo sprendimas dėl pripažinimo, kuris sukelia teisines pasekmes pats savaime ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas iš esmės reikalauja sustabdyti ieškiniu ginčijamo medžiotojų būrelio susirinkimo metu priimto nutarimo vykdymą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nori išspręsti ginčą iš esmės.

26. Jeigu ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu medžiotojų būrelio susirinkimo nutarimą būtų patenkintas, tokie teisiniai padariniai, kurių laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ieškovas, savaime atsirastų iš teismo sprendimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo (apelianto) atskirajame skunde išsakyta nuomone, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo, savo esme būtų ieškinio reikalavimo patenkinimas iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovas pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima bus pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo S. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė