Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovėms A. L., E. V. ir S. L. (D.) dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė S. L. (D.) atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (e. b. l. 97).

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovių prašymą, bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovėms nedalyvaujant (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė nuo 1984 m. liepos 17 d. iki 2005 m. balandžio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (e. b . l. 6–8, 24). Ieškovei buvo suteiktas butas adresu (duomenys neskelbtini). Bute ieškovė pradėjo gyventi 1988 m., tuo metu ji buvo dar netekėjusi, J. pavarde (e. b. l. 9).

Ieškovė 1992 m. rugsėjo 25 d. susituokė su J. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18), o (duomenys neskelbtini) santuoka su J. P. buvo nutraukta (e. b. l. 19).

Marijampolės miesto valdyba 1999 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 10 „Dėl kompensacijos mokėjimo kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti“ ieškovei, gyvenančiai savininkui grąžintame name adresu (duomenys neskelbtini), nusprendė išmokėti kompensaciją kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti (e. b. l. 11). 1999 m. birželio 3 d. į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB buvo pervesta 30 000 litų suma, nurodyta mokėjimo paskirtis – už nekilnojamąjį turtą (e. b. l. 44).

Ieškovė santuoką su V. L. sudarė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16).

1999 m. birželio 17 d. ieškovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir iš P. S. už 25 000 litų įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12–13) ir įregistravo jį savo (ieškovės) vardu (e. b. l. 13–14).

Taigi butą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo tuo metu, kai jau buvo sudariusi santuoką su V. L..

V. L. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 17). Atsakovės A. L., E. V. ir S. L. (D.) yra ieškovės sutuoktinio V. L. dukros (e. b. l. 41). Išrašas iš valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro patvirtina, kad viešame registre nėra įregistruotų V. L. testamentų, mirusiojo V. L. palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (e. b. l. 133).

Ieškovė nurodo, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nors ir buvo įgytas santuokos su V. L. metu, tačiau jis buvo įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų – tikslinės kompensacijos, skirtos bei išmokėtos būtent tik ieškovei, kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti, ieškovė savo sutuoktiniui buvo aiškiai išreiškusi valią įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise, sutuoktinis tam neprieštaravo, todėl butą įregistravo savo vardu. Ieškovė teigė, kad sutuoktinis V. L. neprisidėjo prie buto įsigijimo, gyvendamas su ieškove, buto neremontavo, jo nepagerino. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš atsakovių pateikto atsiliepimo į ieškinį, atsakovės neginčija fakto, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas už asmenines ieškovės lėšas (gautą tikslinę kompensaciją) ir priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (e. b. l. 81–82).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo.

CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo įsigytas išimtinai už lėšas, kurios buvo paskirtos ir išmokėtos tik ieškovei kaip tikslinė kompensacija kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), už kurį buvo mokama kompensacija, buvo suteiktas tik ieškovei dar iki pirmos santuokos sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui būtų panaudotos kitos lėšos, o ne Marijampolės miesto valdybos 1999 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 10 išmokėta ieškovei kompensacija kitoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti. Todėl laikytina, kad ginčo butas buvo įgytas tik už vieno iš sutuoktinių – ieškovės asmenines lėšas.

Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte kitą nustatytą sąlygą (kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn), teismas atsižvelgia į ginčo buto įsigijimo metu (1999 m.) galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalį, kurioje buvo nurodyta, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Taigi, faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius tuometinėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimas iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). 1999 m. birželio 17 d. ieškovės sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, pagal kurią ieškovė iš P. S. už 25 000 litų įsigijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12–13) ir įregistravo jį savo (ieškovės) vardu, nėra nurodyta, kad butas įgyjamas jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Butas buvo įgytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik vienos ieškovės vardu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji niekada neturėjo tikslo įgyti ginčo butą bendrąja jungtine nuosavybe ir šio tikslo niekada nedeklaravo, V. L. butą, įgytą sutuoktinės už jos asmenines lėšas, pripažino esant asmenine ieškovės nuosavybe ir ginčo dėl to niekuomet nekėlė.

Taigi remiantis aptartų faktinių aplinkybių bei jas reglamentuojančių teisės normų visuma, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti spręsti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė už pateiktą ieškinį yra sumokėjusi 174 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 26). Prašymo ir įrodymų dėl turėtų atstovavimo išlaidų ieškovė iki teismas išėjo priimti sprendimo nepateikė.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovių ieškovei priteisiamos 174 Eur bylinėjimosi išlaidos : iš kiekvienos atsakovės po 58 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą susidarė 23,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovių : iš kiekvienos atsakovės po 7,98,Eur (CPK 96 straipsnis).

Ieškovė buvo sumokėjusi byloje 50 Eur užstatą už procesinių dokumentų įteikimą atsakovėms (e. b. l. 46–47, 50). Kadangi užstatas nebuvo panaudotas, sprendimui įsiteisėjus jis grąžinamas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas su rūsiu 7,35 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovių A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. L. (D.) po 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) iš kiekvienos ieškovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovių A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. L. (D.) valstybei po 7,98 Eur (septynis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) užstatą, sumokėtą 2019 m. kovo 6 d. į Marijampolės apylinkės teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.