Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovui, VĮ Registrų centro atstovui, Vilniaus rajono 1 notarų biuro atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. B., A. G., J. S., I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų Centro Vilniaus filialo, Vilniaus rajono 1 notarų biurui dėl palikimo priėmimo fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjai pareiškimą palaikė.Paaiškino, kad motina iki mirties gyveno su tėvu. Tėvas mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą. Tėvas buvo senas, bet pareiškėjai atvažiuodavo padėti. Po motinos mirties tėvas priėmė palikimą(b.l.89).

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 1 notarų biuras atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Byloje nustatyta, kad B. S. mirė (duomenys neskelbtini)d. (b.l. 8), o S. S. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b.l. 9), pareiškėjai yra jų vaikai (b.l.10-16). 2012-03-28 d. Centrinė hipotekos įstaiga nurodo, kad Testamentų registre 2012 m. kovo 28 d. 13.49 vai. duomenimis nėra įregistruotų B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 18). 2012-03-12 d. Vilniaus rajono 1 notarų biuras liudijime nurodo, kad po S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė: J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)), R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), ir I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 19). 2012-05-11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnija pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodo, kad 1991-1995 m. namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė dalis gyvenamojo namo 48,28 kv. m. bendro ploto su ūkio pastatais (19l0 m. statybos), namas pažymėtame indeksu I Al/m, turintis 94,1 kv. m. bendro ploto. Patalpos plane pažymėtos: 1-1; 1-2; 1-11; 1-12; 1-13. Ūkio pastatai: 4I l/m,. 5I1/m, 6I1/ž, 7I1/ž; 10I1/b - rūsys; 11 I1/m - pirtis kaip paskutiniam kolūkiečio kiemo nariui, pastatų kompleksui suteiktas adresas Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-02-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Įsakymas dėl adresų suteikimo " (b.l. 17). 2005-07-01 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)atkurti nuosavybės teise į piliečiui S. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,82 ha žemės: grąžinant natūrą: bendrą 1,82 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 20) ir 2005-07-01 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti nuosavybės teise į piliečiui S. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,26 ha žemės: grąžinant natūrą: bendrą 2,26 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 21), 2005-05-13 patvirtintas 1,82 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas (b.l. 22).2005-05-11 d. patvirtintas 2,26 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas (b.l. 23) ir šie sklypai įregistruoti VĮ Registrų centre (b.l. 23, 25-26,53). 2012-04-19 d. VĮ Registrų centras sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo 1 Al/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato 2I1 /p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės 8I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas patvirtinantis statybos teisėtumą (b.l. 27). 2012-06-15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau - žemėtvarkos projektas), kuriame B. S. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 0.64 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Vilniaus rajono skyrius negali parengti sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai B. S., nes B. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateikta B. S. mirties liudijimo kopija, paveldėjimo teisės liudijimo ar kito dokumento susijusio su paveldėjimo priėmimu po B. S. mirties (b.l. 28) bei pateikta B. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija (b.l. 29-51). 2006-02-27 d. atlikti gyvenamojo namo bei pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir sudaryta kadastrinių matavimų byla (b.l. 54-67). 2004-07-23 pateiktas S. S. prašymas atlikti jai priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus (b.l. 77-78).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad palikimo priėmimą reglamentuojančios CK normos ir teismų praktika patvirtina, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuosavybės teise nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos, dėl to įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas, ir ne šio liudijimo įregistravimas viešame registre, bet vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š.; civilinės bylos Nr. 3K-3-528/2005).

Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti ( 2000 m. CK 5.51 straipsnis). (LAT 2008 m. kovo 7 d. nutartis Nr.: 3K-3-210/2008)

Byloje pareiškėjai pagrindė faktą,kad po jų motinos mirties jie nesikreipė dėl motinos palikimo priėmimo į notarą,ar kitu būdu priėmė palikimą(CK 5.11str.,5.50str.,5.51str.),t.y. nerealizavo savo teisės į palikimą. Turtą priėmė jų tėvas,kuris liko gyventi tame pačiame name ir tuo būdu priėmė palikimą faktiškai valdydamas savo sutuoktinės paliktą turtą,tuo pačiu priėmė ir sutuoktinės turtines teises(CK 5.13 str.,5.50 str.,5.51str.).

Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjų pareiškimas dalyje, kurioje prašo nustatyti, kad po pareiškėjų motinos B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)sutuoktinis S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėjo valdyti ½ paveldimo turto ir priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti bei neturtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą į 0, 64 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kurie patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog S. S. po savo žmonos B. S. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas tik dėl palikimo priėmimo,t.y.dalinai (CK 5.13str.,5.50str.,5.51 str., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 5.51str.,CPK 259str.,260str.,263str.,268str., 444 str. 2 d. 5 p., 445 str., 448 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad, S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo žmonos B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)esamą palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Juridinis faktas nustatytas palikimo priėmimo teisės įgyvendinimo notarine tvarka tikslu.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.