Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis V. T. 2024 m. liepos 18 d., apie 1 – 2 val. nakties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,72 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, įvykus konfliktui sudavė savo šeimos nariui – žmonai R. T. daugybinius smūgius peiliu bei metaliniais puodais į įvairias jos kūno vietas, taip jai padarydamas muštines žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir veide, durtines – pjautines žaizdos veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje, pjautines žaizdas veide, abiejuose riešuose ir abiejose plaštakose, dešinio nosikaulio lūžį, dešinio VII ir VIII šonkaulių įpjovas, durtines – pjautines žaizdas diafragmoje, kepenyse, didžiojoje taukinėje ir žarnų pasaite, po ko dėl išorinio bei vidinio nukraujavimo nukentėjusioji mirė, taip tyčia ją nužudė.

Įrodymai

Kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024-07-17 žmona R. T. jam pasakė, kad ketina atvažiuoti jos sesuo, išsikepsime šašlykų. Jis dienos metu nupjovė žolę, baigė jau po pietų. Kaimynas R. V. atvežė degtinės – 1 butelį litro talpos, ir 1 butelį 0,5 litro, kurią užsakė žmona. Pavakary žmona pasakė, kad sesuo nebeatvažiuos, todėl dviese pradėjo gerti degtinę. Žmona buvo labai susinervinusi, jam ėmė prikaišioti, kad jis miegojo su jos seserimi. Jis norėjo paskambinti jos seseriai ir viską išsiaiškinti, bet žmona atėmė telefoną. Šiaip ne taip išgėrė litrą degtinės pavėsinėje, kieme. Begerdami jie nekonfliktavo, jis tiesiog buvo pikta, šiaip, be jokios priežasties. Jis apgirto, nuėjo į kambarį ir atsigulė. Žmona liko pavėsinėje. Atsibudęs, kiek pamena, dar buvo šviesu, žmoną jis rado name, virtuvėje, ji viena gėrė likusią degtinę. Paklausė, ką ji veikia, ji atsakė: „koks tavo reikalas“. Jis liepė jai nebegerti, palikti degtinę kita dienai. Po to ji atsistojo, nusisuko, kažką surėkė, ir jis pamatė jos rankoje peilį. Ji yra dešiniarankė, bet kurioje rankoje laikė peilį tuo metu, nematė. Tuo peiliu ji dūrė sau, kur dūrė, kiek kartų – nematė. Ji surėkė kažką panašaus: „papjausiu, pati pasipjausiu“. Jis metė lazdas, su kuriomis vaikščiojo, stvėrė ją, galvojo atimti peilį. Jos nespėjo apkabinti, ji jį stūmė. Griūdamas jis sugriebė žmonai už chalato, abu pargriuvo virtuvėje, ir daugiau jis pamena jau tik epizodiškai: kad abu buvo prie durų slenksčio virtuvėje, prie išėjimo durų; matė, kad ji tebeturi peilį; jis kažkaip peilį išmušė ir numetė toliau prie pečiaus; išsitraukė iš po kriauklės puodą, kurį ji atėmė ir sudavė jam. Jis teigė nepamenantis, kad būtų jai dūręs peiliu, kad iš viso būtų savo rankose turėjęs peilį. O kad prieš atimdamas peilį mušė ją puodu ar jo dangčiu – taip galėjo būti, galėjo suduoti keletą smūgių. Bet puodai buvo lengvi, su jais sunku buvo ją sunkiai sužaloti. Grumtynių metu žmona jam sudavė kelis kartus puodu, plėšė lūpas, braižė. Žmona peiliu jam nedūrė. Išmušęs peilį jai liepė keltis, bet ji nieko nešnekėjo. Jis nušliaužė iki savo lovos, atsisėdo, dar kartą liepė keltis: „Gana vaizduoti, kelkis, eik gulti, gana čia durniuoti“. Ji nekalbėjo. Nuėjęs į virtuvę pamatė, kad ji nebegyva. Tada baigė gerti likusią butelyje degtinę ir paskambino dukrai J., po to sūnui ir pasakė, kad mama negyva. Peilį žmona paėmė turbūt iš stalčiaus. Iki įvykio anksčiau ji peiliu nesižalojo, juo žudytis nebandė. Anksčiau žmona jam yra grasinusi jį nunuodyti. Iki įvykio R. T. būdavo pikta, ypač tokia buvo išgėrusi. Ji pyko ant visų, taip pat – ir ant vaikų, todėl vaikai retai lankydavosi pas juos. Paskutiniu metu gerdavo ji labai daug, jai visuomet reikėjo „arielkos“, kai jos nebūdavo gerdavo širdies lašiukus, kad apsiramintų. Ji visaip jį „išlojindavo“: „tu tingi dirbti, buldogas, šimtametis, apsimeti“. Jeigu jai duodi butelį, tada viskas jai būdavo gerai. Iki įvykio jiedu yra konfliktavę, bet tai nebuvo dažnai, jis nėra jos mušęs, konfliktai dažniausiai būdavo žodiniai, bet jis stengėsi „neimti į galvą“. Žmona jo su peiliu nepuolė. Jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 5 – 8 b. l.), kad gulint abiem ant žemės ir toliau vyko konfliktas, jis gulėjo ant dešiniojo šono, o žmona gulėjo ant kairiojo šono. Matė, kaip ji laikydama peilį rankoje dūrė kelis sykius sau į krūtinės sritį, durdama sakė: „Aš tau, kurva, padarysiu galą, užmušiu tave ir save“. Ji buvo užsimojusi prieš jį peiliu, bet juo nedūrė. Ir tuo metu, kažkaip nutaikęs momentą, jai iš rankos peilį išmušė. Žmona jam daužė rankomis per veidą, jis tuomet paėmė iš po kriauklės puodą, su juo kelis sykius, laikydamas kairėje rankoje, trenkė žmonai per galvą, kiek kartų trenkė, tikrai nepasakys, bet tikrai daugiau nei vieną sykį. Kai trenkė jai su puodu, kita ranka ją laikė už chalato, kad nepabėgtų, kad neatsikeltų, kad jam nieko nepadarytų. Kiek kartų žmona sau įdūrė peiliu, nežino, nelabai matė, nes ji buvo nugara į jį. Bet stovėdama ji tikrai dūrė sau, apie tai sprendė iš jos rankų mostų.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2024-07-18 naktį 01.43 val. paskambino brolis G. ir pasakė, kad mama negyva. Ji gyvena toje pačioje (duomenys neskelbtini), gal 6 km atstumu. Atvykusi pas tėvus pamatė mamą gulinčią virtuvėje, tėvas sėdėjo ant lovos, brolis su savo žmona jau buvo kieme. Jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Mama gulėjo ant pilvo, veidu žemyn, prie slenksčio, visur buvo daug kraujo, prie jos buvo kruvinas puodas, matė durtinę žaizdą jos nugaroje. Tėvas nieko negalėjo paaiškinti, nesurezgė rišlaus sakinio, sakė, kad nežino kodėl. Tarp tėvų visą laiką būdavo žodiniai konfliktai, kartais apsistumdydavo. Kad būtų mušę vienas kitą, susižaloję peiliu, to nėra buvę. Mama buvo aštraus charakterio, konfliktiška, visą laiką išprovokuodavo ginčus, konfliktus. Dėl jos nepakeliamo būdo ji su šeima negyveno kartu, paskutinius 3 metus iš viso su ja nebendravo. Mama visą laiką būdavo pikta, suirzusi, visą laiką jai buvo reikalingas alkoholis. Bandė ją gydyti, buvo užkoduota nuo alkoholizmo, bet tai nepadėjo. Keletą kartų bandė kalbinti tėvą apie tai, kas įvyko, bet jis visą laiką tvirtino, kad nieko neatsimena. Tėvas yra užsispyręs, bet buvo nuolaidesnis, mamai nusileisdavo. Jis nėra ūmus, visus konfliktus dažniausiai išprovokuodavo mama. Tėvas konfliktų vengdavo, neretai išeidavo į namų, nors sunkiai vaikščiojo.

Nukentėjusysis G. T. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš tėvo, kai jis jam paskambino apie pusę pirmos nakties ir pasakė, kad mama nusižudė, kad ji negyva. Galvojo, kad išgėręs nusišneka. Manė, kad vėl buvo koks nors žodinis konfliktas, kurių būdavo neretai. Bet važiuodamas pas tėvus paskambino į policiją, pasakė, kad mama negyva. Namą rado užrakintą, virtuvėje degė šviesa. Per langą matėsi motina, ji gulėjo virtuvėje ant grindų, ant pilvo. Išplėšę duris, virtuvėje mamą rado jau nebegyvą. Jos nugaros dešinėje pusėje matėsi durtinė žaizda. Visur buvo labai daug kraujo. Suprato, kad vyko kažkokios grumtynės – kėdės buvo išvartytos, kilimas sujauktas, mėtėsi puodai, peilis gulėjo prie pečiuko virtuvėje. Mama buvo beveik nuoga, naktiniai nuplėšti gulėjo šalia. Peilis nuo mamos buvo gal metro atstumu, gal daugiau. Klausė tėvo, kas atsitiko, o jis tepasakė, kad įvyko konfliktas. Jis viską laiką kartojo tą patį – kad ji pirma pradėjo, ji pirma puolė, kad mama pradėjo save žalotis, jį puolė su peiliu. Tėvo veidas ir rūbai buvo kruvini, bet jis pats nebuvo sužalotas. Pastaruoju metu mama buvo labai konfliktiška, apie 3 metus besaikiai vartojo alkoholį. Jeigu jo negaudavo, eidavo ieškoti per visą kaimą, skolindavosi pinigus. Tėvai nuomojo žemę R. V., tai į priekį prisiimdavo pinigų už žemę, už juos pirkdavo alkoholį. Mama visą gyvenimą buvo pikta, jis netgi buvo išvarytas iš namų. Tėvas toks ir nebūtų buvęs, bet viską laiką viską išprovokuodavo mama. Nėra pastebėjęs, kad mama anksčiau būtų bandžiusi save žalotis, save badyti peiliu. Ji nėra kalbėjusi apie savižudybę. Sakydavo tėčiui, kad jį nunuodys. Su mama mažai bendraudavo, nenorėjo lankytis pas tėvus. Tėvui nebūdavo pykčio priepuolių, kad jis savęs nevaldytų iki užmiršimo. Jam jis yra geras tėtis. Jis nėra agresyvus, nėra linkęs konfliktuoti. Konfliktų gal ir nebūtų buvę, jeigu ne mama.

Liudytojas R. V. parodė, kad apie 2024-07-18 nakties įvykį sužinojo ryte, iš kaimyno. Paties konflikto nematė. Iš vakaro, 2024-07-17 R. T. jam paskambino, pasakė, kad atvažiuoja sesuo ir paprašė atvežti degtinės. Jis buvo (duomenys neskelbtini), nupirkau du butelius, atvežė – tai buvo apie 14 – 15 val. T. buvo kieme, „gaspadorius“ pjovė žolę traktoriuku, o ji buvo pavėsinėje. Buvo blaivūs, nebuvo sužaloti, buvo geros nuotaikos, abu bendravo nesibarė, viskas buvo normalu. T. šeima kaip šeima – vaikai užauginti, darbštūs žmonės, ūkis sutvarkytas. Jie išgerdavo, gal truputį išgėrę susipykdavo, bet neteko matyti, kad jie būtų vienas kitą mušę, kad būtų buvę sumušti. V. T. nėra piktas žmogus. Juos pažįsta daugiau nei 20 metų. Būdavo, kad T. ateidavo neblaivi. V. nebuvo atėjęs girtas.

Liudytoja M. T. parodė iš esmės taip pat, kaip ir nukentėjusysis G. T.. Ji patvirtino girdėjusi iš paties kaltinamojo, kad policijos pareigūnams jis pasakojo, jog įvyko konfliktas, jis po išgertuvių nuėjo miegoti. Tada išgirdo krebždesį virtuvėje, atsikėlė. Ten buvo R. T., vartojo alkoholį ir įvyko konfliktas, kad uošvienė jį puolė su peiliu.

Iš 2024-07-18 – 2024-07-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti gyvenamoji sodyba. Apžiūrint gyvenamąjį namą nustatyta, kad įėjimo į jį tamsios medinės durys neužrakintos, atidarytos ir paremtos durų apačioje esančiu laikikliu. Vizualiai apžiūrėjus duris, įleidžiamą spyną, kengę bei įkabą laužimo požymių nėra. Pro duris, per tambūrą patenkama į virtuvę. Ant virtuvės durų, staktos, grindų yra dėmių ir teškulių, panašių į kraujo dėmes. Nuo jų paimtos nuoplovos. Virtuvės patalpoje, prie įėjimo durų ant grindų rastas moteriškos lyties lavonas. Prie lavono dešinės rankos alkūnės, ant grindų rastas apie 24 cm skersmens ir 12 cm aukščio puodas, kuris yra išteptas rusvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraujo. Prie lavono dešinės rankos alkūnės, ant grindų po spintele yra apie 22 cm skersmens ir 11 cm aukščio puodas. Ant lavono dešinės pusės sėdmens rastas stiklinis apie 21 cm skersmens puodo dangtis. Lavonas rastas ant pilvo, kairė ranka sulenkta per alkūnę, plaštaka pakišta po krūtine, o dešinė ranka sulenkta per alkūnę ir plaštaka remiasi į grindis. Lavono galva pasukta į dešinę, kairės pusės skruostu remiasi į grindis. Lavono kairė ir dešinė kojos ištiestos. Po lavonu yra raudonos spalvos kilimas, ant kurio yra gausu rusvos spalvos dėmių, panašių į kraujo, panašia medžiaga sutepti plaukai. Lavono pakaušio srityje, ant nugaros, juosmens, kojų yra matyti sužalojimai. Atvertus lavoną ant nugaros, kairė ranka rasta sulenkta per alkūnę, plaštaka ištiestais pirštais padėta ant kairės krūties. Dešinė ranka sulenkta per alkūnę, pirštai suspausti į kumštį, plaštakos nugarine dalimi remiasi į dešiniąją kaktos dalį. Lavono galva, veido sritis sutepta raudonos spalvos medžiaga, panašia į kraujo. Kaktos srityje dešinėje pusėje yra žaizda, akys užmerktos bei patinusios, burna sučiaupta, veidas melsvos spalvos. Ant lavono dešinės ir kairės pusės priekinės viršutinės krūtinės, dešinės ir kairės pusės šoninio pilvo paviršiaus, dešinės rankos priekinėje žasto srityse yra žaizdų. Ant lavono kairės rankos nykščio yra kuokštas plaukų, kurie yra sutepti rusvos spalvos medžiaga panašia į kraują. Ant lavono esantis moteriškas chalatas apsivyniojęs ant liemens, ant jo yra rusvos spalvos medžiaga panašia į kraują. Ant lavono daugiau nėra jokių drabužių. Tęsiant virtuvės apžiūrą nustatyta, kad prie pečiaus, ant grindų yra kėdė su atlošu, kuri apversta ir atlošu remiasi į grindis. Prie kėdės kairės užpakalinės kojos rastas peilis su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Peilis buvo paimtas. Ant virtuvės stalo yra stiklinė taurelė, tuščias stiklinis butelis su užrašu „Tradicinė degtinė“ (1 t., b. l. 11 – 44).

2024-07-18 – 2024-12-11 teismo medicinos specialisto išvada įrodo, kad apžiūrėjus R. T. lavoną buvo rasti šie sužalojimai: 1.1. muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir veide, padarytos smūgiu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kai kuriose žaizdose yra pažymiai kontakto su kieto buko daikto briauna. Pagal žaizdos Nr. 2 pobūdį, traumuojantis objektas galėjo būti pailgas, stačiakampio formos, apie 2 cm pločio, turintis bent 2 arba 3 briaunas. Žaizdos galėjo būti padaryti ne daugiau nei kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Šios žaizdos galėjo būti padarytos 17 – 24 trauminiais poveikiais (žaizdos Nr. 2, 3 ir 4 galėjo būti padarytos 2-5 trauminiais poveikiais, žaizdos Nr. 15 ir 16 – 1-2 trauminiais poveikiais, žaizda Nr. 17 – 1-8 trauminiais poveikiais, visos kitos – po 1 trauminį poveikį); 1.2. durtinės – pjautinės žaizdos veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje buvo padarytos pailgu, plokščio trikampio formos, vienašmeniu, turinčiu pentį gerai išreikštomis briaunomis įrankiu, labiausiai panašiu į peilį. Žaizdos galėjo būti padarytos ne daugiau nei kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Žaizdos galėjo būti padarytos 13 trauminių poveikių; 1.3. pjautinės žaizdos veide, abiejuose riešuose ir abiejose plaštakose padarytos aštriu daiktu. Jos galėjo būti padarytos ne daugiau nei kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Žaizdos galėjo būti padarytos 24 – 27 trauminiais poveikiais (žaizdos Nr. 32, 33 ir 35 galėjo būti padarytos 2-5 trauminiais poveikiais, visos kitos – po 1 trauminį poveikį); 1.4. poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje ir dešiniame sėdmenyje padarytos veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryti ne daugiau nei 1 paros laikotarpyje iki mirties. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos 9 trauminiais poveikiais; 1.5. odos įbrėžimai veide, krūtinėje ir nugaroje galėjo būti padaryti veikiant šlyties jėga, aštriu daiktu arba kieto buko daikto briauna. Odos įbrėžimai galėjo būti padaryti ne daugiau nei 6 valandų laikotarpyje iki mirties. Odos įbrėžimai galėjo būti padaryti 5-12 trauminių poveikių; 1.6. odos nubrozdinimai kaktoje ir abiejose alkūnėse galėjo būti padaryti veikiant smūgio ir šlyties jėga, kontaktuojant su plokščiu kietu buku daiktu (paviršiumi). Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti ne daugiau nei 6 valandų laikotarpyje iki mirties. Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai išvardinti 1.1 – 1.3 punktuose, vertinant juos atskirai atitiktų nežymų nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau visi kartu galėjo didinti nukraujavimą, sukėlusį mirtį. Todėl vertinant visumoje jie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visos kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos (krūtinėje ir pilve) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai išvardinti 1.4 – 1.6 punktuose, vertinant juos atskirai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. R. T. mirė nuo daugybinių muštinių, durtinių – pjautinių ir pjautinių žaizdų. Į tai rodo: 12 muštinių žaizdų galvos plaukuotoje dalyje; 12 muštinių, 2 pjautinės ir 1 durtinė – pjautinė žaizda veide; 5 durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje (iš jų – 2 kiauryminės); 3 durtinės – pjautinės žaizdos pilve (iš jų – 2 kiauryminės); 1 durtinė – pjautinė žaizda nugaroje; ir po 1 durtinę – pjautinę žaizdą dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje, dešinio nosikaulio lūžis, dešinio VII ir VIII šonkaulių įpjovos, durtinės – pjautinės žaizdos diafragmoje, kepenyse, didžiojoje taukinėje ir žarnų pasaite, nukraujavimo požymiai vidaus organuose. R. T. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,80 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime – 2,46 % (promilės) etilo alkoholio. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo, ar jie buvo padaryti pačiam nukentėjusiajam žalojant save ar kitam asmeniui žalojant nukentėjusįjį. Po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusioji galėjo kurį laiką atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti), galėjo gyventi kelias minutes – valandas. Sužalojimai buvo padaryti bent dviem skirtingais įrankiais: kietu buku daiktu, turinčiu gerai išreikštą, ploną briauną; ir plokščiu, vienašmeniu, duriančių – pjaunančių savybių įrankiu, turinčiu pentį su gerai išreikštomis briaunomis. Kepenyse rastos durtinės – pjautinės žaizdos forma rodo, kad įrankis buvo plokščio trikampio pavidalo, kurio vienas kraštas aštrus (pjaunantis), o kitas bukas (turintis pentį) su gerai išreikštomis briaunomis). Tokios formos žaizda labiausiai atitiktų vienašmenio peilio pavidalo įrankį. Nustatytiems sužalojimams padaryti pakanka nedidelės jėgos. Daugybinės pjautinės žaizdelės abiejuose riešuose ir abiejose plaštakose būdingos savigynai, pvz., dengiantis rankomis nuo žalojančio įrankio (1 t., b. l. 97-110).

Teismo medicinos specialistė J. B. teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad pagrindinė R. T. mirties priežastis buvo išorinis nukraujavimas bendrai imant iš visų jai padarytų žaizdų. Išskirti kažkurią nors vieną žaizdą, kuri galėjo sukelti tokį nukraujavimą, neįmanoma. Mirties priežastis buvo tik išorinis nukraujavimas – vidinis kraujavimas jai buvo nežymus ir jos mirčiai neaktualus.

Jos pateiktos išvados 1.1. p. aprašytos iš viso 24 žaizdos: 12 muštinių žaizdų galvos plaukuotoje dalyje ir 12 muštinių žaizdų veide. Lentelėje prie išvados nurodyta žaizda Nr. 2, kuri yra galvos plaukuotoje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, galima traktuoti arba kaip 1 stačiakampio pavidalo žaizdą, arba kaip 3 atskiras linijines žaizdas, kurios susijungia tarpusavyje. Kadangi ji yra atviro stačiakampio formos, sudaryta iš trijų kraštinių, tą žaizdą galėjo padaryti arba vienas traumuojantis objektas, kuris yra stačiakampio formos ir kurio trys kraštinės – briaunos įsispaudė, arba ta pati žaizda galėjo būti padaryta vieną briauną turinčiu traumuojančiu objektu, bet galėjo sutapti taip, kad tos trys žaizdos susijungė į vieną. Todėl trauminių poveikių skaičius pateiktas intervalu nuo 17 iki 24 žaizdų. Lentelėje aprašyta žaizda Nr. 6, kuri yra X formos ir randasi galvos plaukuotoje dalyje, dešinio momens srityje, taip pat galėtų būti vertinama kaip dvi savarankiškos atskiros žaizdos. Žaizda Nr. 17 (viršutinės ir apatinės lūpos gleivinėje), kurioje iš viso buvo suskaičiuotos 8 smulkios žaizdelės, bet jos visos sutrauktos į vieną. Iš čia gaunasi daugiau žaizdų, negu yra lentelėje – 8, jeigu skaičiuojant vien trauminiais poveikiais, bet jos visos galėjo būti padarytos tiek 1 trauminiu poveikiu, tiek atskirais 8 trauminiais poveikiais. Dėl to gaunasi, kad atskirų žaizdų yra daugiau, negu galėjo būti trauminių poveikių. Dėl išvados 1.2. p. specialistė paaiškino, kad čia nurodytose vietose – veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame žaste ir abiejose šlaunyse – iš viso yra 15 durtinių – pjautinių žaizdų, kurios padarytos 13 trauminių poveikių, nes, pvz., žaizda Nr. 21 gali būti laikoma 3 savarankiškomis žaizdomis. Dėl išvados 1.3. p., ji paaiškino, kad nukentėjusiosios veide, abiejuose riešuose ir abiejuose plaštakose buvo rastos 27 pjautinės žaizdos.

Dėl išvados 2 p., specialistė paaiškino, kad kai kurios durtinės – pjautinės žaizdos yra paviršinės, užsibaigiančios poodiniame audinyje. Jos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokių žaizdų buvo rasta 10. Tačiau, visos durtinės – pjautinės žaizdos, išvardintos išvados 1.1. - 1.3. p., tame tarpe ir išoriniai sužalojimai, kuriais buvo pažeista tik oda ir odos riebalinis sluoksnis, imant bendrai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes jos visos kažkiek kraujavo ir suminis netekto kraujo kiekis turėjo įtakos mirties priežasčiai. Ypač padarytos žaizdos galvos srityje ir veide, tai yra kūno vietos, kurios labai gerai vaskulerizuotos, turi labai gerą kraujotakos tinklą, kurį pažeidus galimas gausus ir stiprus kraujavimas. Jos vertinimu, didžiosios dalies kraujo R. T. neteko būtent dėl sužalojimų galvos bei veido srityse. Tuo tarpu durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, pilve, rankose bei kitose kūno vietose galėjo kažkokiu laipsniu didinti netekto kraujo kiekį, tačiau jeigu nebūtų buvę sužalojimų galvos srityje ir veide (padarant tiek muštinius, tiek durtinius – pjautinius sužalojimus), mirusioji galbūt galėjo ir išgyventi.

Išvados 3 p. nurodyta, kad R. T. mirė nuo daugybinių muštinių, durtinių – pjautinių ir pjautinių žaizdų. Kraujavimas iš jų atsirado dėl jai padarytų visų sužalojimų bendrai imant. Negalima išskirti vieno ar kelių konkrečių sužalojimų. R. T. krūtinėje ir pilve rasti 4 sužalojimai, kurie buvo durtiniai – pjautiniai ir tuo pačiu kiauryminiai, galėtų būti vertinami kaip sunkiai sutrikdę jos sveikatą: tai priede prie išvados nurodyta žaizda Nr. 20, esanti krūtinėje, dešinėje raktikaulio vidurio linijoje, antro šonkaulio lygyje. Ten buvo pažeista dešinio septinto šonkaulio kremzlė, krūtinplėvė ir tarpuplaučio riebalinis audinys; žaizda Nr. 22, esanti krūtinėje, dešinėje pažastinėje linijoje, 8-ojo šonkaulio lygyje. Ten pažeistas dešinysis 8-asis šonkaulis, krūtinplėvė, diafragma ir kepenys; žaizda Nr. 25, esanti pilvo kairėje. Ten pažeista pilvaplėvė ir didžioji taukinė; ir žaizda Nr. 27, esanti pilve, kairėje pusėje. Ten pažeista pilvaplėvė, didžioji taukinė ir storosios žarnos riebalinis audinys. Tačiau dėl šių sužalojimų tik kažkiek kraujavo į vidaus organus, nes pilve buvo rasta kraujo aplink kepenis, bet vos keli mililitrai, todėl šie sužalojimai reikšmingo kraujavimo nesukėlė. Atskirai vertinant visas jas nepakanka duomenų teigti, kad jos galėjo būti būtinai mirtinos.

Specialistės vertinimu, sveikatos sutrikdymo mąstą lemia ir žaizda, ir po žaizda esantis žmogaus kūno organo pažeidimas (sužalojimas), nes tai vertinama visumoje. Savo teiginį išvados 7 p., kad „sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo, ar jie buvo padaryti pačiam nukentėjusiajam žalojant save ar kitam asmeniui žalojant nukentėjusįjį“, specialistė patikslino, kad vien tik iš pačios žaizdos pobūdžio neįmanoma nustatyti, ar ta žaizda buvo padaryta pačios nukentėjusiosios sau, ar kito asmens jai suduodant smūgį, ar kitokiu trauminiu poveikiu. Vertinant sužalojimų visumą durtinės – pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos pirmiau, negu muštinės. Po sužalojimų jai padarymo iki mirties momento nukentėjusioji galėjo būti savarankiškai aktyvi, nes nebuvo požymių, jog ji galėjo netekti sąmonės. Galvos sumušimo, kraujo išsiliejimo galvos smegenyse požymių nebuvo nustatyta. R. T. nustatytas kepenų sužalojimas nebuvo mirtinas, nes nebuvo rasta masyvaus kraujavimo iš kepenų požymių. Masyvų, staigų kraujavimą galėjo sukelti galvoje ir veide esančios žaizdos, kurių buvo ir daug, ir jos buvo pakankamai gilios.

Specialistė paaiškino, kad negalima atmesti galimybės, jog kai kuriuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti ir pati. Teoriškai žmogus galėtų save žalotis, jeigu tai nesukelia jam judesių varžymo ir skausmo, kurio nebegali pakelti, netgi būdamas neblaivus. Įprastai linkę save žalotis žmonės renkasi vietas, kurios yra lengvai pasiekiamos: krūtinė, pilvas, riešai. Kai kuriuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti ir griūdama, pvz., odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, alkūnėse, poodinės kraujosruvos kairės mentės ir kairiojo sėdmens srityse. Bet jai nustatytos poodinės kraujosruvos, odos įbrėžimai, odos nubrozdinai, išvardinti išvados 1.4. p. – 1.6. p., neturėjo įtakos nukraujavimui.

Iš 2024-08-09 VTMT serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus DNR tyrimus nustatyta, jog ant įvykio vietos apžiūros metu paimtų dviejų puodų, peilio bei nuoplovose nuo mirusiosios R. T. dešinės bei kairės rankos pirštų panagių, ant plaukų kuokšto rastas R. T. DNR profilis su 99,9999999999999999999 % tikimybe (1 t., b. l. 56 – 66, 80 – 86).

2024-11-25 VTMT medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tyrimui pateiktos R. T. krūtinės ląstos kairės pusės odos žaizdos Nr. 4 ir Nr. 5 bei krūtinės ląstos dešinės pusės odos žaizda galėjo būti padarytos tyrimui pateiktu peiliu, paimtu įvykio vietos apžiūros metu. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamosiose krūtinės ląstos odos žaizdose, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali. Tokie krūtinės ląstos sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Kaktos dešinės pusės odos žaizdos Nr. 1., Nr. 2 ir Nr. 3 galėjo būti padarytos tyrimui pateiktais puodais, taip pat paimtais įvykio vietos apžiūros metu, kartotinio traumavimo metu. Kategoriška išvada taip pat negalima, kadangi kaktos odos žaizdose yra užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai, o abu puodai pasižymi tokiomis pačiomis žalojančiomis savybėmis (1 t., b. l. 68 – 75).

Apžiūrėjus policijos pareigūnų naudotomis kūno kameromis padarytus vaizdo įrašus „PSS-20240718-013904UTC+0300“ ir „PSS-20240718-013912UTC+0300“ nustatyta, kad kaltinamasis V. T. atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams papasakojo, jog jis pjovė žolę, vėliau kaimynas atvežė degtinės. Ją gėrė, o vėliau jau name konflikto metu jį žmona puolė su peiliu, jis peilį atėmė. Po to jie abu nugriuvo ant grindų, jis žmonai sudavė smūgius puodais į galvą. Matė, kaip žmona save pjaustė peiliu. Vaizdo įraše „PSS-20240718-015247UTC+0300“ užfiksuota, G. T. ir jo žmona M. T. papasakojo, jog tėvų namuose dažnai vykdavo konfliktai, kurių iniciatorė dažniausiai buvo pati nukentėjusioji R. T.. Abu tėvai turėjo priklausomybę nuo alkoholio. G. T. sako, kad tikrai tiki tėvu, kad jo mama galėjo jį pulti (1 t., b. l. 124 – 129). ??

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto, DNR tyrimų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiajai R. T. buvo suduoti smūgiai peiliu bei metaliniais puodais, kurie buvo išimti įvykio vietos apžiūros metu, ir ant kurių buvo rasta jos kraujo. Teismo medicinos specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad R. T. lavono tyrimo metu rasti odos ir paodžio sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje ir veide, durtinės – pjautinės žaizdos veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje ir kairėje šlaunyje, dalis kurių yra ir kiauryminės, kuomet buvo padaryti dešinio nosikaulio lūžis, dešinio VII ir VIII šonkaulių įpjovos, durtinės – pjautinės žaizdos diafragmoje, kepenyse, didžiojoje aukinėje ir žarnų pasaite, taip pat ir pjautinės žaizdos veide, abiejuose riešuose ir abiejose plaštakose, buvo padarytos mažiausiai 54, daugiausiai – 64 trauminiais poveikiais. Specialistės vertinimu, būtent šie sužalojimai nulėmė kraujavimą (tiek išorinį, tiek vidinį) iš žaizdų, kas ir sukėlė R. T. mirtį. Kiti gi rasti jos sužalojimai (poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, odos įbrėžimai veide, krūtinėje ir nugaroje bei odos nubrozdinimai kaktoje ir abiejose alkūnėse) nekraujavo iš viso, arba nekraujavo tiek, kad juos būtų galima pripažinti turėjusiais bent kokios nors įtakos R. T. mirčiai. Kaltinamasis V. T. neneigė, jog jis galėjo suduoti žmonai puodais ar puodo dangčiu, koks buvo rastas ant nužudytosios lavono dar įvykio vietoje. Jis parodė, kad jiems abiems nugriuvus virtuvėje po to, kai jis pabandė atimti iš žmonos peilį ir žmona jį pastūmė, jis iš po kriauklės išsitraukė puodą ir juo ėmė mušti žmoną, laikydamas ją už chalato, kad ji nepabėgtų, ar kad jam pačiam ko nors nepadarytų. Jos galvos srityje, įskaitant veidą, specialistė nustatė iš viso 27 muštinius, durtinius – pjautinius ir pjautinius sužalojimus. Nė kiek neabejotina, kad visus šiuos sužalojimus padarė kaltinamasis – R. T. nei puodais savęs netrankė, nei peiliu žalojosi šias vietas, nes tokių duomenų byloje nėra. Pasak specialistės, būtent galvos plaukuotoji dalis ir veidas turi labai tankų kraujotakos tinklą, kurį pažeidus kad ir negiliai kraujavimas būna itin gausus. Jos vertinimu, didžiosios dalies kraujo R. T. būtent ir neteko dėl šių sužalojimų. Kolegija neturi pagrindo abejoti tokia išvada.