Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-11-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
2A-11-613/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
G. S.
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-11-613/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07211-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-79-838/2019 pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys – G. S., G. S., išvadą byloje teikianti institucija viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Klaipėdos apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti suinteresuotą asmenį G. S. neveiksniu šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavime išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų sutarčių sudarymo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutarti dėl pagalbos priimam sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Pareiškėja taip pat prašė pripažinti G. S. ribotai veiksniu šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; socialinių paslaugų teikimo srityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, be kita ko, pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkino – pripažino suinteresuotą asmenį G. S. neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavime išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų sutarčių sudarymo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutarti dėl pagalbos priimam sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Teismas taip pat pripažino G. S. ribotai veiksniu šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; socialinių paslaugų teikimo srityje.

3. Teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui G. S. buvo atliktos dvi ekspertizės, po kurių buvo surašyti 2017 m. lapkričio 30 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 85TPK-311/2017 ir 2019 m. sausio 24-28 d. ekspertizės aktas Nr.85TPK-20/2019. Ekspertizės akte Nr. 85TPK-311/2017 nurodyta, kad G. S. psichikos būsena atitinka lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos (nepertraukiamos su progresuojančiu defektu eigos) kriterijus ir dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teise ir pareigas visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Adekvatus sprendimų priėmimas ir jų pasekmių numatymas, įgyjant naujas civilines teises ir pareigas ar realizuojant turimas, tiriamajam yra neprieinamas, taip pat G. S. negali teismo posėdžio metu suteikti adekvačios informacijos apie save ir savo sveikatą. Teismas konstatavo, kad paskyrus pakartotinę ekspertizę, byloje gautas 2019 m. sausio 24-28 d. ekspertizės aktas Nr.85TPK-20/2019, kuriame iš esmės atkartotos pirminio ekspertizės akto išvados. 2017 m. gegužės 16 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 1.14-36 nurodyta, kad G. S. nekritiškas savo sveikatai, paūmėjus ligai, gali padaryti žalą savo sveikatai ar gyvybei bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei, yra priešiškai nusiteikęs gydymuisi, artimųjų, gydytojų atžvilgiu, pažemintos nuotaikos, riboti interesai, sunkiai adaptuojasi socialinėje aplinkoje, dažnai būna liguistų išgyvenimų būsenoje, daroma išvada, kad jis dalinai veiksnus gal būti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių srityje, socialinių paslaugų teikimo srityje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Suinteresuotas asmuo G. S. apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį neveiksniu, remdamasis tik byloje pateikta ekspertizės išvada, tokiu būdu nesivadovaujant kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad jo atstovė teismo posėdžio metu buvo išsakiusi nuomonę dėl galimo ekspertų, atlikusių pakartotinę ekspertizę, šališkumo, nes pirmosios instancijos teismas pakartotinę ekspertizę buvo paskyręs atlikti tam pačiam Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriui, nors suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė ekspertizę pavesti atlikti kitai įstaigai.

Atsiliepimas

5. Pareiškėja Klaipėdos apygardos prokuratūra pateiktu atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl pagrindų pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse

8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino suinteresuotą asmenį neveiksniu tam tikrose srityse.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

10. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

11. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

13. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens G. S. apeliacinio skundo argumentus dėl Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktų išvadų pagrįstumo bei ekspertų šališkumo, taip pat siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl suinteresuoto asmens (ne)veiksnumo, paskyrė pakartotinę suinteresuoto asmens G. S. teismo psichiatrinę ekspertizę.

14. Atlikus pakartotinę suinteresuoto asmens G. S. teismo psichiatrinę ekspertizę, teisme buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. vasario 27 – kovo 16 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 82TPK-5/2020.

15. Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-5/2020 išvadomis, G. S. jauname amžiuje susirgo lėtiniu psichikos sutrikimu: jam buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, o nuo 2007 m. diagnozė patikslinta ir nustatyta paranoidinė šizofrenija. Tiriamajam dėl lėtinio psichikos sutrikimo yra nustatytas 25 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros/pagalbos poreikis. Pagal specialiųjų poreikių nustatymo įsakymą Nr. Al-214/V-655 (2008 m. birželio 28 d.) žinoma, kad punktas 2.19 nurodo: „ryškūs negrįžtamo pobūdžio psichikos sutrikimai arba ryškus asmenybės defektas visų šizofrenijos formų atvejais, esant epizodinei eigai su progresuojančiu defektu (F20.X) (pateikta gydytojo psichiatro išvada)“. Medicininių dokumentų duomenimis dėl dažnų psichikos būsenos pablogėjimų tiriamasis 22 kartus gydytas psichiatrijos stacionare, kur jam nuo 2017 m. konstatuota gydymui rezistentiška paranoidinės šizofrenijos forma. Stacionarinio gydymo ligos istorijose užfiksuoti gausūs kliedesiai, nukreipti prieš jį gydančius medikus ir prieš motiną, žymiai sutrikęs, paralogiškas mąstymas, suvokimo sutrikimai (klausos haliucinacijos), kritikos ligai ir būsenai nebuvimas bei ryški negatyvi simptomatika – emocijų išblėsimas ir valios nusilpimas, siekiantys defektų stadiją. Turimais duomenimis iš dokumentų, tiriamasis nesugebėjo tinkamai tvarkytis su paveldėjimo lėšomis, turėjo labai daug finansinių įsiskolinimų, atliko eilę neadekvačių sprendimų dėl lėšų panaudojimo – t. y. labai neatsakingai ir žalingai sau disponavo turėtu turtu. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamajam išlieka aktyvios psichopatologijos reiškiniai bei ryškūs negatyvūs lėtinio psichikos sutrikimo požymiai, siekiantys defektų stadiją. Psichologinio ištyrimo metu nustatyta, kad tiriamasis nepajėgus savarankiškai apmąstyti ir kritiškai įvertinti sudėtingų situacijų aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl turimų specifinių lėtiniam psichikos sutrikimui būdingų mąstymo pakitimų.

16. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-5/2020 konstatuota, kad G. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti atskirose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – t. y. jis gali veikti iš dalies savarankiškai realizuodamas savo teises visose turtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais tvarkymą, kurioje jis gali veikti savarankiškai; gali veikti savarankiškai visose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus sveikatos priežiūros ir globos (įvaikinimo) sritis, kuriose jis negali veikti savarankiškai.

17. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos šalių parodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat į Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-5/2020 išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog suinteresuotas asmuo G. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, tačiau pagal esamą suinteresuoto asmens psichikos būseną turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose suinteresuotas asmuo turi būti pripažintas neveiksniu, keistinos, vadovaujantis pateiktomis pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti suinteresuotą asmenį G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu sveikatos priežiūros ir globos (įvaikinimo) srityse.

Pripažinti suinteresuotą asmenį G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl globos (rūpybos) suinteresuotam asmeniui G. S. nustatymo ir globėjo paskyrimo bei turto administratoriaus paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 506 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka“.

Teisėjos Erinija KazlauskienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė