Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. A. ir D. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. teismui pateikta 2019 m. kovo 15 d. taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjų D. A. ir N. A., dėl sudaryto sandorio tikrojo turinio vertinimo nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad D. A. ir N. A. 2014 m. kovo 19 d. Šiaulių miesto 5-ajame notarų biure sudarė Pinigų dovanojimo sutartį, pagal kurią D. A. padovanojo apdovanotajam (savo sūnui) N. A. asmeninės nuosavybės teise 100 000 Lt (28 962 Eur). A. N. A. dovanojamus pinigus priėmė. Tačiau sutarties šalys faktiškai žinojo ir realiai buvo susitarusios, kad D. A. minėtą sumą 100 000 Lt (28 962 Eur) realiai ne dovanojo, o paskolino N. A. su sąlyga, kad ateityje, t. y. D. A. sulaukus senatvės ir netekus darbo pajamų dėl išėjimo į senatvės pensiją, N. A. šią paskolintą sumą turės grąžinti D. A. pragyvenimui senatvėje. Todėl pareiškėjai prašo pripažinti jų sudarytą sutartį ne Dovanojimo, o Paskolos sutartimi, pagal kurią Paskolos davėja – D. A. paskolino Paskolos gavėjui – N. A. 100 000 Lt (28 962 Eur), nenustatant konkretaus paskolintų lėšų grąžinimo termino, o susitariant, kad paskolos grąžinimo terminas – „iki Paskolos davėjo pareikalavimo“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas netenkintinas. Taikos sutartis netvirtintina.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis taikos sutartį apibrėžia kaip susitarimą, šalių tarpusavio nuolaidomis išsprendžiantį kilusį teisminį ginčą, užkertantį kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžiantį teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Tačiau CK 6.984 straipsnis bei CPK 42 straipsnio 2 dalis išskiria atvejus, kai šalių sudaryta taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta – sudaryta dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reguliuoja teisės imperatyvios normos, klausimų, susijusių su viešąja tvarka ar prieštaravimu viešajam interesui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.

3. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

4. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą, kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi būti išdėstyti nutartyje. Be to, pagal CPK 581 straipsnį prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

5. Nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, prašymų, pareiškimų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus taisykles, teismui turi būti pateikiami įrodymai apie būsimo sandorio įvykdymo galimybes, vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju bei kiti įrodymai, kuriuos teismas pripažintų reikšmingais sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, fakto patvirtinimo, prašymo, pareiškimo išnagrinėjimo (CPK 581 straipsnis).

6. Iš pateiktos taikos sutarties matyti, kad pareiškėjai prašo pripažinti Pinigų dovanojimo sutartį Paskolos sutartimi, pagal kurią Paskolos davėja – D. A. paskolino Paskolos gavėjui – N. A. 100 000 Lt (28 962 Eur), nenustatant konkretaus paskolintų lėšų grąžinimo termino, o susitariant, kad paskolos grąžinimo terminas – „iki Paskolos davėjo pareikalavimo“. Nurodo, jog prideda Pinigų dovanojimo sutartį, tačiau jos pridėta nėra, todėl teismas negali įvertinti šalių valią, jų tikruosius ketinimus, sutarties sudarymo aplinkybes, turinį ir pan. Be to, prašyme nurodoma, jog pareiškėjus atstovauja advokatas M. R., tačiau nėra pridėta jo atstovavimo sutarties (CPK 111 str. 5 d.). Taip pat iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kuriuos teismas gali naudoti (CPK 179 str. 3 d.), matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo N. A. sutuoktinės I. A. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pareiškėjo N. A. priešieškinis ieškovei I. A. dėl santuokos nutraukimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (civilinės bylos Nr.e2-1035-981/2019), tačiau prašyme nėra nurodytos minėtos aplinkybės. Teismui nenurodyta, kada buvo sudaryta pareiškėjo santuoka su sutuoktine, neaišku, ar Pinigų dovanojimo sutartis buvo sudaryta pareiškėjui gyvenant santuokoje, jeigu santuokoje – kokiems poreikiams tenkinti, ar apie tai žinojo sutuoktinė. Be to, teismui nežinomos aplinkybės dėl pareiškėjo nepilnamečių vaikų (ar jų yra, ar jų interesai nėra pažeidžiami ir t. t.). Taip pat atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties neaišku, koks paskolos tikslas, taikos sutartyje šalys nenurodė, kokiam tikslui buvo paskolinti pinigai.

7. Atsižvelgiant į tai, kad paduodant prašymą prie prašymo nėra pridėti dokumentai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo, darytina išvada, kad taikos sutarties sąlygos pažeidžia kitų asmenų teises ir saugomus interesus, todėl pareiškėjų prašymas netenkintinas, sudaryta taikos sutartis netvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

8. Pateikiant teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, 2019 m. kovo 20 d. buvo sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai, paduodami teismui prašymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami, Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 87, 290 – 291, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų N. A. ir D. A. prašymą patvirtinti 2019-03-15 taikos sutartį atmesti.

Grąžinti pareiškėjui N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu (dokumento Nr. 112390) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.