Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Diana Navickienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00525-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.5.3.; 1.2.25.4.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ įgalioto atstovo A. Vidzėno apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje ir nuteistas:

pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams;

pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir skirta D. S. galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiosios V. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „Gensidige Baltic“ 17 002,22 Lt turtinės žalos, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje V. K. civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš D. S. valstybės garantuojamai pagalbai 320 Lt proceso išlaidų atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ įgaliotas atstovas A. Vidzėnas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti - priteistą sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 4316 Lt, ir priteistą sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 602,11 Lt.

Teigia, kad draudimo bendrovė teismui pateiktuose dokumentuose buvo pažymėjusi, kad draudiko atsakomybė sutartinė ir draudikas neatsisako savo pareigos, jeigu eismo įvykio kaltininku pripažįstamas draudėjas, atlyginti žalą tretiesiems asmenims, tačiau draudimo išmokos dydžio nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuoja įstatymai. CK 6.988 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai“ Šiuo atveju tai yra LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137, toliau - Įstatymas) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės (patvirtinta LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija, toliau - Taisyklės).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Mano, kad teismas priteisdamas iš draudimo bendrovės 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti netinkamai taikė įstatymą. Draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti neturtinę žalą 2500 eurų arba 8632,- Lt apimtyje, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 gegužės 17 d. Nr.X-l 137, toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje. Draudimo išmokos dydis dėl neturtinė žalos nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12 punkto nuostatomis, kurios reglamentuoja, kad „atsakingas draudikas ar Biuras nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama TPVCAPDĮ nurodytiems nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims neviršijant įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos.

2011 m. rugpjūčio 8 d. prašyme Nr. (06)-10.1/1561 teismui draudimo bendrovė buvo pažymėjusi, jeigu eismo įvykio kaltininku būtų pripažintas draudėjas D. S. - draudimo bendrovė, atsižvelgdama į patirtus nukentėjusiosios sužalojimus, jai išmokėtų maksimalią 8632 Lt, neturtinės žalos draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes nuosprendis šioje dalyje turi būti keičiamas, t. y. neturtinės žalos dydis mažinamas iki 8632 Lt.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nesutinka su teismo nuosprendyje nustatyta 15 000 Lt suma už numatomą ateityje atlikti nukentėjusiosios dantų protezavimą. Apelianto nuomone šis reikalavimas šiuo metu nėra pagristas reikiamais dokumentais. Šios išlaidos gali atsirasti tik ateityje, be to neįvertinta, kad dalį tokio gydymo atlygina Valstybinė ligonių kasa. Teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių ir šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagristą nuosprendį, kuris turi būti panaikintas ir ieškinys (15000 Lt) draudimo bendrovės atžvilgiu turi būti atmestas.

Be to, nustačius pagrįstų reikalavimų žalos atlyginimo sumą - ji, apelianto nuomone, turėjo būti mažinama 50%, nes baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad pačios nukentėjusiosios – V. K. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, kad kelių eismo saugumo taisykles pažeidė abu eismo įvykio dalyviai. V. K. pažeidė KET 48 punkto reikalavimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto 2010 m. birželio 21 d. išvadoje Nr. 11K-191 nurodyta, jog tikėtina, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu buvo V. K. veiksmai, - tamsiu paros metu būdama kelio važiuojamoje dalyje sudarė sunkiau pastebimą kliūtį automobilio „Fiat Bravo“ judėjimui.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti tenkinamas 8632 Lt apimtyje ir ši suma mažinama - 50% iki 4316 Lt. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turėjo būti tenkinamas 1204,22 Lt apimtyje ir ši suma mažinama 50% iki 602,11 Lt.

Atsiliepimu į civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą nuteistasis D. S. prašo tenkinti civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą.

Nurodo, jog sutinka su apelianto teiginiais dėl teismo nuosprendžio nepagrįstumo ir keistino dalyje dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio sumų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteisimo.

Dėl turtinės žalos

Dėl neturtinės žalos

Nuteistasis sutinka su civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ nuomone, kad nukentėjusiosios naudai priteista neturtinė žala turi būti mažinama, kadangi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai įrodo, kad pačios nukentėjusiosios V. K. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 48 punkto reikalavimus. Pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto 2010 m. birželio 21 d. išvadoje Nr. 11K-191(10) nurodyta: „Tikėtina, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu buvo V. K. veiksmai — tamsiu paros metu būdama kelio važiuojamoje dalyje sudarė sunkiau pastebimą kliūtį automobilio „Fiat Bravo“ judėjimui“. Tuo labiau, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo vartojusi alkoholį (nukentėjusiosios kraujo serume etanolio koncentracija 0,03 promilių, kraujas tyrimui paimtas 2009 m. gruodžio 12 d. 08.10 val., t. y. po eismo įvykio praėjus 01.40 val.). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. keitė parodymus, kategoriškai teigdama, kad nuteistasis D. S. sąmoningai siekė ją nužudyti, aiškino jog tai sužinojo tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.

Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys turi būti mažinamas 50 %, kadangi baudžiamojoje byloje yra surinkti įrodymai, kurie patvirtina pačios nukentėjusiosios V. K. didelį neatsargumą.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji vesdama dviratį važiuojamosios kelio dalies kraštu, neturėjo šviesą atspindinčių atšvaitų ir todėl ją pastebėti automobilių vairuotojams buvo sunku. KET be išlygų įpareigoja tamsiuoju paros metu, tiek esant geram, tiek blogam matomumui, pėstiesiems, einantiems neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu, turėti arba šviečiantį žibintą, kuriuo negali būti laikomas kartas nuo karto apšviečiamas mobilusis telefonas, arba vilkėti atitinkamą liemenę ar turėti prie drabužių prisisegti atšvaitą. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas priteisdamas nustatydamas civilinio ieškinio dydį jau atsižvelgė į nukentėjusiosios V. K. didelį neatsargumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, jog dėl eismo įvykio yra viena penktoji ir nukentėjusiosios V. K. kaltės, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji patiria ilgai besitęsiantį stresą, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, neturtinės žalos nemažino, nes pagal jau susiformavusią tokios kategorijos bylose teismų praktiką, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, nesiekia net vidurkio. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo padaryta išvada ir pažymi, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Nors ir nustatytas nukentėjusios neatsargumas, tačiau atsižvelgiant į jos patirtų sužalojimų mąstą (galvos sumušimas su muštine žaizda kairio antakio srityje, poodinėmis kraujosruvomis veide, dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato lūžiu, oro susikaupimu kaukolės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimu, kairės pusės orbitos lūžiu, apatinio žandikaulio lūžiu, kairės pusės II-III šonkaulių lūžis, kairio plaučio pažeidimas su kraujo patekimu į pleuros ertmę, kraujo susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio dvigubas skeveldrinis lūžis (t. 1, b. l. 55-56), pasekmes (V. K. neteko 60% darbingumo), bei teismų praktiką, mažinti civilinį ieškinį nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su tuo, kad iš jo buvo priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei V. K.. AAS „Gensidige Baltic“ apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto neturtinės žalos priteisimo visiškai pagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudiko mokamos išmokos apima nukentėjusių trečiųjų asmenų žalą asmeniui, taip pat žalą turtui bei neturtinę žalą, neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje imperatyviai nustatytų draudimo sumų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m.). Taigi, remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, AAS „Gensidige Baltic“ atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama 2500 eurų, t. y., 8632 Lt suma. Teismas nuosprendyje nurodė, kad AAS „Gensidige Baltic“ 2009 m. rugsėjo 22 d., sudaręs su Algirde Maižeikaite transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės FIAT BRAVO, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neaišku, kodėl nusprendė priteisti V. K. iš AAS „Gensidige Baltic“ neturtinės žalos atlyginimo – 30 000 Lt sumą, kuri viršija TPVCAPDĮ įtvirtintą draudimo sumą. Šiuo atveju teismas iš draudimo bendrovės AAS „Gensidige Baltic“ galėjo priteisti maksimalią 8632 Lt (2500 eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti. Todėl nuosprendžio dalis dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš AAS „Gensidige Baltic“ V. K. keistina, sumažinant iš AAS „Gensidige Baltic“ V. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 8632 Lt.

Tačiau sumažinus iš AAS „Gensidige Baltic“ nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 30 000 Lt iki 8632 Lt lieka neišspręstas klausimas dėl šių sumų skirtumo, sudarančio 21368 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji civiliniu ieškiniu neturtinę prašė priteisti iš nuteistojo D. S. 300 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b. l. 160-161, t. 101-102, t. 3, b. l. 12-13). Teisminio nagrinėjamo metu nukentėjusioji sumažino reikalaujamą neturtinės žalos dydį ir prašė teismo iš nuteistojo D. S. priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 43). Nors nukentėjusioji apeliacinio skundo nepateikė, tačiau iš jos pateiktų reikalavimų byloje matyti, kad neturtinę žalą ji reikalavo atlyginti iš nuteistojo D. S.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas likusią neturtinės žalos dalį 21368 Lt priteisti iš nuteistojo D. S., nes būtent jis yra atsakingas už žalos padarymą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ir priteisė turtinės žalos atlyginimą 1204 Lt sumai. Tačiau nesutinka su priteista 15000 lt suma už numatomą dantų protezavimą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimo atveju taikytina CK 6.283 straipsnio norma, kuri įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą. Jos taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-357/2008). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto Rimanto Petro Pečkaus išvada Nr. G 281/10(03) nustatyta, kad nukentėjusiajai V. K. pašalinti apatiniai 41-31, 32, 33, 34 dantys su alveolinės ataugos skeveldromis (t. 1, b. l. 55-56). Nukentėjusioji V. K. turtinei žalai, susijusiai su pašalintų dantų protezavimu, atlyginti prašė priteisti 15 000 Lt. Grįsdama prašomos priteisti turtinės žalos dydį teismo posėdyje nurodė, kad negali susitvarkyti dantų, nes neturi pajamų (t. 3, b. l. 43), ir kaip įrodymą pateikė odontologijos klinikos UAB „Larga manu“ medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta orientacinė dantų protezavimo kaina 15 000 Lt (t. 2, b. l. 103). Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad V. K., siekiant pašalinti nurodytas pasekmes, yra reikalingas dantų protezavimas ir odontologo paslaugos yra būtinos. Taipogi nekyla ir jokių abejonių dėl UAB „Larga manu“ odontologo nurodytos orientacinės protezavimo kainos – 15 000 Lt, kuri yra reali.

Taigi nukentėjusiosios V. K. patirta fizinė (kaip turtinė) žala turi būti pašalinama (kompensuojama) per įmanomai trumpesnį laiką ir tam padaryti turi būti priteista 15 000 Lt suma. Ši turtinė žala, vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala. Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo pozicija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priteisiant nukentėjusiajai V. K. minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą atitinka ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (kasacinė byla Nr. 2K-7-85/ 2011).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

Civilinio atsakovo AAS „Gensidige Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti, priteistą iš AAS „Gensidige Baltic“ nukentėjusiajai V. K. neturinę žalą sumažinti iki 8632 Lt.

Iš nuteistojo D. S. priteisti nukentėjusiajai V. K. 21 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.