- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1918-460/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. DGKS-1380 panaikinimo, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, juo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. DGKS-1380, priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 524,48 Eur bei 584,00 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 6 d. pagal darbo sutartį buvo įdarbintas laivų vamzdininku įmonėje UAB „Baltic Energy Service“, ir nuo įdarbinimo įmonėje buvo pastoviai komandiruotas atlikti laivų remonto darbus užsienio įmonėse. Nuo įsidarbinimo iki paskutinio mano komandiruotės Norvegijos Respublikoje atsakovas mokėjo darbo užmokestį bei komandiruotpinigius, ką patvirtiną šių pinigų gavimo banko išrašas. Pagal susitarymą su buvusiu direktoriumi V. K. ieškovas buvo priimtas į nurodytą darbą su sąlyga, kad įmonė jam mokės už darbą į rankas po 13 Eur už valandą, tačiau oficialiai darbo sutartyje buvo numatytas 350,00 Eur dydžio atlyginimas per mėnesinį bei ne mažiau 90,00 Eur priedo prie atlyginimo komandiruotės metu. Tokią sutartį teko ieškovui pasirašyti, nes kitaip atsakovė nesutikdavo įdarbinti nei vieno darbuotojo. Nuo 2016-08-01 iki 2016-08-29 ieškovas UAB „Baltic Energy Service“ komandiruotėje Norvegijoje išdirbo 181 valandų, už kurias atsakovas privalėjo sumokėti 2353 Eur (181 val.x13 Eur), tačiau sumokėjo tik l 828,52 Eur. Tokiu būdu, atsakovas liko nesumokėjęs 524,48 Eur bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, pagal darbo užmokesčio lapelį 584,00 Eur. Supratus kad atsakovas nenori geruoju atsiskaityti bei nenurodo tam pagrindo, priėmė sprendimą išeiti iš darbo savo noru ir 2016-09-15 pagal ieškovo prašymą buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 straipsnio 1 dalį, nes reikėjo aprūpinti savo šeimą ir įsidarbino kitoje įmonėje. Ieškovo teigimu, jo užmokesčio dydį įrodo prieš tai mokėti darbo užmokesčiai šioje įmonėje. Mano, kad atsakovas jam yra skolingas darbo užmokesčio ir priemokų viso 1108,00 Eur (t. y. 584,00 Eur + 524,00 Eur) ir todėl 2016-11-28 kreipėsi į darbdavį su prašymu pilnai atsiskaityti su juo, tačiau jokio rašytinio atsakymo negavo, nors žodžiais jam buvo pasakyta, kad jo darbo uždarbis yra tvarkingai sumokėtas pagal darbo sutarties pasirašytas sąlygas. 2017-06-08 ieškovas patikslino ieškinį prašydamas papildomai priteisti 0,07 procento delspinigių už pradelstą išmokėti darbo užmokestį (176,27 Eur) bei su darbo santykiais susijusias išmokas, juos pradedant skaičiuoti nuo 2016-09-20 (ieškovo darbo užmokesčio paskaičiavimo dienos) iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017-04-20. Ieškovas teigia, kad kadangi buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies tvarką ir po atleidimo iš darbo jam buvo dalinai išmokėtas priklausantis darbo užmokestis, kuris buvo keletą metų mokėtas pagal sutartą žodinį susitarimą, bei buvo pažeistos ieškovo teisės dėl pilnai neišmokėto darbo užmokesčio komandiruotėje Norvegijoje, nutarė kreiptis į teismą. Ieškovo nuomone, šie darbo ginčiai tiesiogiai nagrinėjami teismuose, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę (nurodomas DK 295 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 2017-01-25 padavė ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tačiau 2017-01-26 teismas nutartimi atsisakė priimti mano ieškinį ir rekomendavo kreiptis į darbo ginčių komisiją. Todėl atsižvelgdamas į teismo rekomendaciją 2017-02-22 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčių komisiją (toliau tekste – Komisija) su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio. 2017-03-21 Komisija sprendimu Nr. DGKS-1380 nusprendė ieškovo prašymą atsisakyti nagrinėti, nes ieškovas praleido trijų mėnesių kreipimosi į Komisiją terminą. Ieškovas mano, kad nepraleido nustatyto termino ir padavė laiku savo ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui (2017-01-25) kadangi 2016-11-28 kreipėsi į darbdavį su prašymu pilnai atsiskaityti su ieškovu, tačiau jokio rašytinio atsakymo negavo, o po teismo nurodymo pateikė prašymą Komisijai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškovas teigia, jog su buvusiu atsakovės direktoriumi susitarė, kad jam bus mokamas 13,00 Eur valandinis darbo tarifas į rankas, bet nepateikė jokių įrodymų. Priešingai nei teigia ieškovas, 2014-11-06 darbo sutartyje jam buvo nustatytas 391,00 Eur (1350,00 Lt) darbo užmokestis per mėnesį. Pažymi, kad darbo sutarties nutraukimo dienai ieškovo atlyginimas buvo 495,00 Eur per mėnesį. Teigia, jog ieškovas klaidina teismą, nes darbo užmokesčio lapeliai teikiami darbuotojams atleidimo dieną, be to šis lapelis niekaip neįrodo ieškovo teiginių, kad atsakovė liko jam skolinga. DK 141 straipsnio l dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsakovė neneigia fakto, kad su ieškovu visiškai buvo atsiskaityta ne atleidimo dieną, t. y. 2016-09-16, o 2016-09-23, tai yra po 8 dienų nuo atleidimo. Pažymi, kad kai ieškovas parašė 2016-09-15 prašymą dėl atleidimo iš darbo jam ir buvo įteiktas lapelis dėl jam priklausančio darbo užmokesčio bei kitų išmokų. Atsakovė negali paaiškinti, kada ir kaip ant darbo užmokesčio lapelio atsirado įrašai, kad ieškovas šį dokumentą gavo tik 2016-11-24. Atsakovės nuomone, jei ieškovas ir turi reikalavimo teisę atsakovei, tai šis reikalavimas gali būti pareikštas tik dėl delspinigių už 8 dienas, bet nori pažymėti, kad ieškovui buvo išmokėta 35,51 Eur daugiau nei priklauso (viso priskaičiuota - 25710,69 Eur/viso sumokėta - 25746,20 Eur). Pažymi, kad ieškovas asmeniškai 2016-11-28 nesikreipė į atsakovę, bet 2016-11-30 buvo atvykusi pilietė, kuri prisistatė kaip ieškovo sutuoktinė, pateikė 2016-11-28 prašymą galimai pasirašyto ieškovo ir pareikalavo iš atsakovės darbuotojų pateikti jai laiko apskaitos žiniaraščius ir kitus dokumentus. Akivaizdu, kad tokio neteisėto reikalavimo, nors ir pareikšto neva ieškovo vardu, atsakovės darbuotojai įvykdyti neturėjo teisėto pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė ieškovui A. S. priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 150,20 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 20 cnt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (neišskaičiavus privalomų mokesčių) ir 5,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 4,51 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3.1. Teismas nurodė, jog ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 1108,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas.
3.2. Teismas konstatavo, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė pavėluotai, t. y. ne atleidimo dieną – 2016-09-16, o praėjus 8 dienoms, t. y. 2016-09-23. Dėl to, kad atsakovė su ieškovu uždelsė atsiskaityti 8 dienas, ieškovui iš atsakovės priteisė 185,71 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti darbo laiką (8 d. × ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis, b. l. 61). Pažymėjo, kad atsakovė nurodė ir teismas susipažinęs su atsakovės skaičiavimais nustatė, kad atsakovė ieškovui pervedė 35,51 Eur daugiau darbo užmokesčio, negu jam buvo apskaičiuota už visą jo išdirbtą laiką atsakovės įmonėje. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui iš atsakovės priteisė 185,71 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, ieškovui iš atsakovės priteistą vidutinio darbo užmokesčio sumą sumažinto 35,51 Eur, ir ieškovui iš atsakovės priteisė galutinę 150,20 Eur sumą vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (185,71 Eur – 35,51 Eur = 150,20 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
4.1. Nurodė, jog ieškovas buvo priverstas pasirašyti darbdavio pasiūlytą ir paruoštą darbo sutarties variantą, nes kitaip negalėjo gauti minėto darbo atsakovės įmonėje, tačiau teismas atvirkščiai įvertino pristatytus teismui įrodymus ir faktus.
4.2. Apeliantas mano, kad jo reikalavimai pateikti atsakovės - direktoriaus įsakymus apie darbo užmokesčio mokėjimus dalimis buvo ignoruoti ir teismas vienašališkai padarė savo išvadą dėl nepilnai sumokėto darbo užmokesčio vadovaudamasis tik atsakovo žodžiais.
4.3. Žodinį susitarimą mokėti po 13 Eur už valandą atskaičius mokesčius, patvirtina rašytiniai įrodymai pristatyti teismui, t. y 2016-11-28 ieškovo prašymas dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir 2016-11-24 atsakovės pateiktas darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelis, kuriame nurodyta likusi neišmokėta 524,48 Eur darbo užmokesčio dalis bei nesumokėta 584,00 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.
4.4. Apeliantas negali sutikti su teismo išvada dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą atleidžiant ieškovą iš darbo, kadangi teismas apskaičiavo delspinigius tik už 8 dienos ir priteisė 150,20 Eur delspinigių, nors ieškovas prašė priteisti delspinigius nuo 2016-09-20 iki ieškinio padavimo dienos, kadangi pinigai nurodyti 2016-11-24 atsiskaitymo lapelyje, ieškovui taip ir liko nesumokėti.
4.5. Teigia, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnius, reglamentuojančius įrodinėjimo procesą teisme.
5. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-26 ieškovas ir atsakovė UAB „Baltic Energy Service“ sudarė darbo sutartį Nr. 2016-120, pagal ją ieškovas nuo 2014-06-06 buvo priimtas dirbti atsakovės įmonėje vamzdininku. Atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 390,99 Eur (1350,00 Lt) atlyginimą. Ieškovui buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Sutarties 3 punkte numatyta, kad darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. (b. l. 41). 2014-11-07 ir 2016-03-15 ieškovas pateikė atsakovei prašymus mokėti jam darbo užmokestį vieną kartą grynais arba mokėjimo nurodymu į ieškovo nurodytas banko sąskaitas (b. l. 44, 45). 2016-09-15 ieškovas pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo savo noru, t. y pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 46). 2016-09-15 atsakovės direktoriaus V. G. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2016-09-16 dienos pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (pačiam prašant) (b. l. 47). 2016-09-23 ieškovui atsakovė pervedė 1828,52 Eur (b. l. 49). 2016-11-28 ieškovas pateikė atsakovei prašymą dėl darbo užmokesčio priskaitymo, kuriame nurodoma, kad 2016-11-24 gavo iš darbdavio darbo užmokesčio lapelį, kuriame nurodoma, jog už jo darbą Norvegijoje laikotarpiu nuo 2016-08-03 iki 2016-08-29 jam priskaičiuotas pagrindinis atlyginimas 270 Eur už 12 dienų 96 val. darbą bei kompensacija už nepanaudotas atostogas atsakovės įmonėje 584,99 Eur.
9. Ieškovas 2017-01-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Energy Service“ 1108,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio bei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, todėl nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio bei jo sumokėjimo fakto. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 390,99 Eur / mėn. (1350,00 Lt / mėn.) atlyginimą.
11. Apeliantas teigia, kad buvo priverstas pasirašyti darbdavio pasiūlytą ir paruoštą darbo sutarties variantą, nes kitaip negalėjo gauti minėto darbo atsakovės įmonėje. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad šių įrodymų nepakanka ieškovo nurodytoms aplinkybėms konstatuoti. Teisėjų kolegija šią teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Priešingai negu teigia skunde apeliantas, teismas jo pateiktus įrodymus įvertino visų bylos aplinkybių ir rašytinių duomenų kontekste. Teismas įvertino tai, kad apeliantas iš esmės nenurodė įtikinamų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti, jog jis pasirašė darbo sutartį dėl darbdavio prievartos, realaus grasinimo ar ekonominio spaudimo (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbo santykių subjektai turi laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (DK 35 straipsnis), rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų apsauga, šias pareigas pažeidę asmenys turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius, pvz., tai, kad apeliantas raštu su darbdave darbo sutartyje neįformino kitokio valandinio įkainio, jis negali teismui pateikti rašytinių įrodymų, o jo teiginys, kad kitokio dydžio atlyginimas buvo „sutartas žodžiu“, laikytinas neįrodytu. Vadovaujantis apelianto logika, asmeniui, kai jau sudarytos sutarties sąlygos tampa nepriimtos, jis gali pareikšti, kad buvo kitas žodinis susitarimas ir tai sudaro jam pagrindą reikalauti ar didesnio darbo užmokesčio, ar sumažinti jo prievoles pavyzdžiui, sumažinti darbo trukmę, „nes mes taip žodžiu susitarėme“, nors CK 6.192 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. SEB banko išrašo kopija, kuria rėmėsi apeliantas, neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes iš pateikto dokumento nėra aišku, už ką apeliantui buvo mokami pinigai, be to išrašas neįrodo, kad apeliantui šie mokėjimai buvo atlikti pagal dirbtą laiką ir žodinį susitarimą mokėti po 13 Eur už valandą atskaičius mokesčius. Net jei ir hipotetiškai daryti prielaidą, kad susitarimas dėl kito atlygio ir buvo, jis (susitarimas) darbdavės iniciatyva galėjo būti pakeistas –sumažintas. Aplinkybė, kad ieškovas tam tikrą laiką tęsė darbo santykius, reiškia, kad ieškovas su pakeistu (sumažintu) atlygiu sutiko.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog apelianto nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006 ginčo esmę sudarė klausimas dėl delspinigių priteisimo už uosto rinkliavas pagal šalių sutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010 kilo ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės ir bendrovės vadovo sudarytos darbo sutarties 11 punkte nurodytos sąlygos, pagal kurią, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai nustatomi pagal DK 130 straipsnį, galiojimo ir taikymo, atšaukiant bendrovės vadovą iš pareigų, negautų pajamų priteisimo pagal darbo sutarties 11 punktą. Byloje Nr. 3K-3-157/2010 kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.193 straipsnyje (iš esmės pakartojančiame tarptautinių kodifikacijų, t. y. UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1.-4.6 straipsnius, Europos sutarčių teisės principų 5.101-5.107 straipsnius) įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės, kuriose nurodyta, kaip reikia aiškinti sutartis, kai kyla šalių ginčas dėl jų galiojimo, rūšies ar pobūdžio pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos prasmės, galiojimo ir pan. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta anksčiau, darbo sutartyje aiškiai nurodyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 390,99 Eur / mėn. (1350,00 Lt / mėn.) atlyginimą. Minėtos sąlygos kitaip aiškinti nėra jokio pagrindo. Apelianto nurodyta teismų praktika taipogi jokių kitų aiškinimo taisyklių šiai teisinei situacijai nepateikia. Be to, šioje byloje nustatytos faktines aplinkybes visiškai nesutampa su apelianto nurodytose civilinėse bylose Nr. 3K-7-367/2006 ir Nr. 3K-3-157/2010 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to minėtose bylose teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos.
13. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisė delspinigius tik už 8 dienas. Kolegija akcentuoja, kad teismas priteisė ne delspinigius, o vidutinį darbo užmokestį uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (ieškovu). Šiuo aspektu svarbu tai, jog tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai, o po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje A-858-834/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2902/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei teisės aktų nuostatomis, pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką negali būti tenkintinas, kadangi darbo santykiai tarp atsakovės ir ieškovo yra nutrūkę.
14. Iki 2017-07-01 galiojusio DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė darbuotojo, su kuriuo nebuvo atsikaityta jo atleidimo iš darbo diena, konstatavo, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė pavėluotai, t. y. praėjus 8 dienoms, t. y. 2016-09-23, teisingai nustatė pažeistų teisių gynimo apimtį, įtvirtintą iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiame DK 141 straipsnio 3 dalyje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisingai ieškovui iš atsakovės priteisė galutinę 150,20 Eur sumą vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką . Šios sumos dydžio neginčija ir apelintas.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visų reikšmingų ginčui spręsti byloje esančių įrodymų. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu.
Dėl bylos procesinės baigties
13. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.