- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-496-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- S. A., V. A.
- Atsakovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. A. ir V. A. ieškinį atsakovei I. M., tretiesiems asmenims A. B. įmonei „Namudė“, Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei L. S., Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarei V. V., I. V. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pastatų teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo bei įpareigojimo atstatyti nugriautus pastatus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. A. ir V. A. 2008-11-25 su ieškiniu kreipėsi į teismą ir, sutikslinę ieškinį (t. 1, b. l. 92-98), prašė:
1) pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į statinius, esančius Rokiškio rajono savivaldybėje, Radžionių kaime, registrų įrašo Nr. 90/23853: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) pripažinti negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2008-04-16 dalį, kuria I. M. paveldėjo pastatus, registro įrašo Nr. 90/23853, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus A. D. vardu, mirusios (duomenys neskelbtini), ir kurios palikimą buvo priėmęs A. D., bet nespėjęs įforminti dokumentų;
3) pripažinti negaliojančia 2008-04-29 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 90/23853, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją I. M. vardu;
4) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę savo lėšomis atstatyti pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);
5) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2006-03-10 ieškovas V. A. nupirko iš A. D. 7,44 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktu ir buvo perduotas ieškovui. 2006-03-14 ieškovai minėtą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įregistravo VĮ Registrų centro Panevėžio filiale, registro Nr. 73/16143, ir gavo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuriame nurodyta, kad bendras ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas sudaro 7,44 ha, iš kurių: 3,00 ha sudaro ariamos žemės plotas, 0,04 ha - sodų plotas, 0,94 - pievų ir ganyklų plotas, 3,20 ha - miško plotas, 0,26 ha - užstatyta teritorija. Minėti duomenys pažymėjime bei žemės sklypo plane rodo, kad ant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo stovi statiniai, kurie užima 0,26 ha sklypo teritorijos. Ieškovai, pirkdami žemės sklypą, žinojo apie sklype esančius statinius, registruotus A. D. vardu, nes A. D. buvo nesusitvarkęs paveldėjimo dokumentų. Žemės sklypo pardavėjas A. D., parduodamas žemės sklypą, perleido ir jame esančius pastatus CPK 6.395 str. pagrindu. Nors ieškovai savo nuosavybės teises įstatymų numatyta tvarka įregistravo tik į žemės sklypą, tačiau iki pat 2008 m. vasario mėnesio naudojosi ir ant žemės sklypo stovinčiais statiniais, juose laikė žemės ūkio techniką, medieną, apgyvendino savo ūkio darbuotojus, naudojosi kaip savo teisėtai įgyta nuosavybe tiek iki pardavėjo A. D. mirties, tiek jam mirus. 2008-04-16 atsakovei buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, tame tarpe ir į pastatus, registrų įrašo Nr. 90/23853, esančius (duomenys neskelbtini), ant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Žemės sklypas parduotas 2006-03-10, t. y. jau įsigaliojus 2001 m. liepos 1 d. Civiliniam kodeksui, todėl šio kodekso normos yra taikomos šalių santykiams. Nurodė, kad A. D. buvo ir žemės sklypo, ir pastatų savininkas, todėl parduodant ieškovams žemės sklypą perėjusi ir nuosavybės teisė į žemės sklype esančius pastatus. Tarp A. D. ir ieškovo V. A. sudarytoje notarinėje žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog pinigus – 3 000 Lt už parduodamą žemės sklypą ieškovas yra perdavęs sklypo pardavėjui iki sutarties sudarymo momento. Civiliniai teisiniai santykiai tarp A. D. ir ieškovų jau buvo susiklostę iki žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento. Iš mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovas 2004-11-19 į A. D. sąskaitą pervedė 14 000 Lt, kurie buvę pervesti už notarine pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovams parduotą žemės sklypą kartu su jame esančiais pastatais.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-06-26 sprendimu ieškinį atmetė. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio banko duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į gyvenamą namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 1999-01-13 valdybos sprendimu įregistruotos A. D. vardu, o nuo 2008-04-29, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, įregistruotos I. M. vardu. Nuosavybės teisė A. D. vardu į 7,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 1998-09-21 apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo pagrindu, duomenų apie šio nekilnojamojo daikto priklausinius nėra. Iš pateikto notarės L. S., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Utenos filialo 1999-01-26 pažymėjimo bei VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatė, kad A. D. vardu registruotas gyvenamas namas ir kiti pastatai suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteikti unikalūs numeriai, be to, viešame registre įregistruoti skirtingų asmenų vardu. Po A. D. mirties, (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą priėmė jos sūnus A. D. (1964 m. CK 587 str.). Teismas nurodė, kad A. D. yra palikimo, atsiradusio po A. D. mirties, savininkas, tačiau prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę jis galėjo panaudoti tik įregistravęs ją viešame registre (CK 1.75 str., 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str.), kas reiškia, jog A. D., nesikreipęs į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo ir neįregistravęs viešame registre jam atsiradusių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – pastatus, negalėjo šiomis teisėmis pasinaudoti prieš trečiuosius asmenis. Be to, nors nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. numatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ir ant žemės sklypo esantys statiniai, tačiau ši norma taikoma tik įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą įsigaliojus CK, t. y. po 2001-07-01, nes 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 31 str. 1 d. numatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. To paties įstatymo 31 str. 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai žemės sklypas ir jame esantys statiniai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai, priklauso tam pačiam savininkui, statiniai laikomi žemės sklypo priklausiniais tik tuomet, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre. Dėl šių aplinkybių teismas ieškovų argumentus dėl CK 4.40 str., 6.395 str. 1 d. taikymo, dėl 2004 m. ieškovo V. A. sumokėtų A. D. 14 000 Lt ne tik už mišką, bet ir už pirktus pastatus laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai, jog po žemės sklypo nupirkimo ieškovai naudojosi ir dalimi žemės sklype esančių pastatų kartu su A. D., nesukuria ieškovams jiems pageidaujamų pasekmių dėl nuosavybės teisių atsiradimo nesant nuosavybės teisių įgijimo pagrindų (CK 1.75 str. 2 d., 4.47 str.). Teismas kitus ieškovų reikalavimus taip pat laikė nepagrįstais, nes jie nėra savarankiški, bet kildinami iš pirminio reikalavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme ieškovai S. A. ir V. A., jų atstovė prašė apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodė, kad sprendimas nepagrįstas, nes:
1. Priimti paveldėjimą iš A. D. I. M. yra praleidusi (CK, galiojęs iki 2001-07-01, nustatė 6 mėnesių terminą palikimui priimti (CK 587 str. 2 d.)) net 19 metų ir nuo 1992-12-07 yra suėjęs senaties terminas į ginčo pastatus pretenduoti. Iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 587 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo jį valdyti. Iki 2006-03-10 pastatus faktiškai priėmęs palikimą valdė A. D. ir parduodamas žemę pastatus pardavė ieškovams. Kadangi nebuvo iki galo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, pastatai į pirkimo – pardavimo sutartį įrašyti nebuvo. Taigi, paveldėti pastatų pagal turimus dokumentus I. M. negalėjo nei iš A. D., nei iš A. D.. Teismas neteisingai pritaikė įstatymą atmesdamas ieškovų reikalavimą panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl pastatų paveldėjimo iš A. D.. Sprendimu teismas padarė prieštaringą išvadą – nurodė, kad A. D. priėmė palikimą po motinos A. D. mirties, tik nesutvarkė dokumentų ir pastatų neperregistravo Nekilnojamojo turto registre savo vardu, todėl negalėjo savo nuosavybės panaudoti prieš trečiuosius asmenis, ir tuo pačiu pasisakė, kad I. M. po jo mirties gali priimti palikimą ir dargi jį įforminant iš asmens - A. D., iš kurios priimti palikimą I. M. yra suėjęs senaties terminas 1992 metais.
2. Kadangi ūkio knygose pastatai buvo įrašyti A. D. vardu, A. D. negalėjo iškart jų įforminti savo vardu ir nurodyti Nekilnojamojo turto registre kaip žemės priklausinius. Nuosavybės teisės atkūrimo metu pastatai buvo žemės priklausiniai, 0,26 ha plotas žemėje buvo nurodytas kaip užstatytas, ir vėliau A. D. vardu pastatai buvo įrašyti tik dėl to, kad A. D. siekė sutvarkyti pastatų registraciją. Dėl šių aplinkybių pastatai registre yra registruoti atskirai nuo žemės, tačiau juos registruojant padaryta klaida – nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statiniai, neregistruotas, kai tuo tarpu žemės sklypo registracija jau buvo atlikta 1998-10-09 ir joje nurodyta, kad yra užstatyta teritorija. Ši užstatyta teritorija kartu su visu vientisu žemės sklypu yra nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje ir tai patvirtina faktą, kad pastatai buvo parduoti kartu. Kad pastatai buvo parduoti kartu, patvirtina ir pinigų sumos (17 000 Lt), sumokėtos A. D.. Ieškovų manymu, teismas turėjo imtis priemonių pastatų ir žemės vertei nustatyti 2004 m. kainomis ir 2007 m. gruodžio mėnesio kainomis. Atlikus tokį vertinimą paaiškėtų, kad ieškovų sumokėti pinigai 2004 m. rinkos kainomis apimtų ir žemę, ir pastatus. Be to, teismas iš Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro palikimo priėmimo bylos neišreikalavo ir nepatikrino, į kokį turtą atsakovė pretendavo po A. D. mirties. Taigi, teismo sprendimas iš esmės nėra teisingas, nes juo pinigai, kuriuos ieškovai mokėjo už pastatus ir žemę, pagal paveldėjimo teisės liudijimą atiteko I. M., kaip ir nupirkti pastatai, kuriuos atsakovė jau iš anksto pardavė suinteresuotam asmeniui I. V.. I. V. pastatų net ir teisingai paveldėjusi atsakovė negalėtų parduoti, nes pastatams valdyti A. D., kaip ir atsakovei, pirkimo – pardavimo sutartimi nebuvo palikta užstatymo teisė ar nustatytas servitutas, kas taip pat patvirtina, jog pastatai buvo parduoti kartu su žemės sklypu, nes kitaip A. D., parduodamas vien tik žemę, turėjo pasilikti galimybę normaliai naudotis pastatais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė I. M., jos atstovė apeliacinės instancijos teisme prašė skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad apeliantai skunde nurodydami tą aplinkybę, jog paveldėjimo teisės liudijimas yra neteisėtas, nes atsakovė negalėjo paveldėti po savo motinos A. D. mirties, pažeidė CPK 306 str. 1 d. 3 p., kadangi tokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškinys net nebuvo grindžiamas. Apeliantų samprotavimai apie A. D. turto paveldėjimą taip pat neturi jokio faktinio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą buvo pateiktas 2008-04-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad I. M. paveldi savo mirusio brolio A. D. turtą. Be to, apeliantai negali ginčyti paveldėjimo teisės teisėtumo dar ir dėl to, kad jie nėra nei asmenys, galintys pretenduoti į A. D. palikimą, nei subjektai, įstatyme įgalioti ginti viešąjį interesą. Nepagrįstas ir skundo teiginys, kad teismas turėjo imtis priemonių pastatų ir žemės sklypo vertei nustatyti: jei apeliantai manė reikalinga teikti tokius įrodymus, nebuvo jokių procesinių kliūčių prašyti skirti teismo ekspertizę ar kreiptis į turto vertintojus. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 31 str. 1 d., numačiusią, kad iki civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, pirtimis, viraline, ūkiniais pastatais, malkine, tvartu, kiemo statiniais buvo pastatyti laikotarpiu nuo 1918 m. iki 1989 m., o 7,4400 ha žemės sklypas buvo suformuotas 1998-06-04, t. y. iki 2001-07-31 Civilinio kodekso įsigaliojimo. Teismui pateiktas 1999-01-13 Rokiškio rajono valdybos sprendimas Nr. 8 patvirtina, kad ginčo statinius iki mirties nuosavybės teise valdė A. D., o 1993-12-27 prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir 1998-09-21 Panevėžio apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 27-49113-10705 patvirtina, kad ginčo žemės sklypą nuosavybės teise valdė A. D.. Minėto įstatymo 31 str. 2 d. numatyta, kad jeigu tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, statiniai laikomi žemės priklausiniais, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre. Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad duomenų apie 7,4400 ha žemės sklypo priklausinius nėra. Apeliacinio skundo teiginys, kad registruojant ginčo nekilnojamąjį turtą buvo padaryta klaida, nei faktais, nei teisės normomis nepagrįstas. CK 6.397 str. 2 d. netaikytina, kadangi šioje byloje buvo pateikti oficialūs įrodymai, jog statiniai nėra apeliantų įgyto žemės sklypo priklausiniai. Teigia, jog nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kad už nekilnojamąjį turtą A. D. buvo sumokėta 17 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1p.).
Apeliantai neturi teisės pretenduoti į A. D. palikimą, nes neturi paveldėjimo teisės, todėl CK 5.9str. neturi teisės ginčyti I. M. 2008-04-16 išduoto Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, tame tarpe ir dalyje į ginčo pastatus. Nurodyto motyvo pagrindu pripažinti teisiškai nepagrįsti, todėl netenkintini apeliacinio skundo motyvai dalyje dėl atsakovei I. M. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo dalyje dėl pastatų paveldėjimo iš A. D..
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-03-10 Pirkimo-pardavimo sutartimi A. D. pardavė už 3 000,00 Lt V. A. 7,44 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.10-11). 2006-03-10 Žemės sklypo perdavimo priėmimo aktu A. D. ir V. A. patvirtino, kad žemės sklypas, turintis 7,44 ha bendro ploto, parduotas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą 2006-03-10, perduotas ir priimtas 2006-03-10. A. D. perdavė V. A. žemės sklypo planą (T.1, b.l.12). Ieškovai 2006-03-14 prašymu įregistravo nuosavybės teises į žemės 7,4400 ha žemės sklypą, Pažymėjime nurodyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas sudaro 7,44 ha, iš kurių: 3,00 ha sudaro ariamos žemės plotas, 0,04 ha - sodų plotas, 0,94 - pievų ir ganyklų plotas, 3,20 ha - miško plotas, 0,26 ha - užstatyta teritorija (t.1, b.l.15-16).
Rokiškio rajono valdyba 1999-01-13 sprendimu Nr.8 patvirtino mirusiai A. D. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, pirtį, viralinę, ūkinį pastatą, malkinę, malkinę, tvartą, ūkinį pastatą, pirtį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.61). Nekilnojamojo turto registre 1999-01-26 įregistruotos A. D. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, pirtį, viralinę, ūkinį pastatą, malkinę, malkinę, tvartą, ūkinį pastatą, pirtį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.62, 63-64).
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Kamajų seniūnijos 2007-12-12 pažyma „Apie paskutinę gyvenamąją vietą“ nustatyta, kad po pil. A. D. mirties (duomenys neskelbtini), jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno ir juos prižiūrėjo jos sūnus A. D.. Po A. D. mirties (duomenys neskelbtini), A. D. pastatus bei palikimą faktiškai priėmė ir valdo I. M. (T.1, b.l. 109). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nustatyta, kad A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi jo sesuo I. M.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas nurodytas liudijimas sudaro: gyvenamasis namas, pirtis, viralinė, ūkinis pastatas, malkinė, malkinė, tvartas, ūkinis pastatas, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.162).
Aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, kad 2006-03-10 nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos dviejų savininkų nuosavybės teisės į atskirus nuosavybės objektus – nekilnojamuosius daiktus: A. D. į 7,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir A. D. į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas šalių ginčo sprendimui pagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31str. nuostatas, kurio 1d. numatė, kad iki civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Jeigu tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai iki CK įsigaliojimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, statiniai laikomi žemės sklypo priklausiniais, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. D. tinkamai buvo įregistravęs savo nuosavybės teises į 7,44 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po motinos A. D. mirties (duomenys neskelbtini), A. D. faktiškai palikimą priėmė, palikėjos turtą pradėdamas valdyti (1964m. redakcijos CK 587str.), tačiau į notaro biurą nesikreipė, nuosavybės teisių į faktiškai priimtą palikimą viešame registre neįregistravo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prieš trečiuosius asmenis paveldėjimo būdu įgytas nuosavybės teises į ginčo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kiemo įrenginius A. D. galėjo panaudoti tik įgytas teises įregistravęs ją viešame registre (CK 1.75 str.). Sudarant 2006-03-10 7,44 ha bendro ploto žemės sklypo Pirkimo-pardavimo sutartį su V. A., A. D., nebūdamas įregistravęs savo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, pirtį, viralinę, ūkinį pastatą, malkinę, malkinę, tvartą, ūkinį pastatą, pirtį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) , negalėjo sudaryti, todėl įstatymų nustatyta tvarka ir nesudarė šio turto perleidimo sandorio su ieškovu V. A.. Tuo pačiu byloje nėra objektyvių, nekeliančių abejonių įrodymų, kad ieškovas faktiškai nusipirko iš A. D. gyvenamąjį namą, pirtį, viralinę, ūkinį pastatą, malkinę, malkinę, tvartą, ūkinį pastatą, pirtį, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2004-11-19 Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad V. A. sumokėjo A. D. 14 000 Lt už mišką (T.1, b.l.14). Nors apeliantas V. A. ir teigia, kad nupirktas miškas buvo mažos vertės, o didesnė dalis sumokėtų pinigų buvo už nupirktus 7,44 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, tačiau tokių ieškovo teiginių nepatvirtina įrodymai apie ginčo turto realią vertę 2004m. Įvertinant ieškovo nupirktą iš A. D. 7,44 ha žemės sklypą, iškirstą medieną A. D. miške, ieškovo sumokėta 17 000 Lt kaina nepripažintina tiek didelė, kad būtų galima daryti išvadą, kad į šia suma dar buvo sumokėta už kad gyvenamąjį namą su priklausiniais, pirtimi, viraline, ūkiniais pastatais, malkine, tvartu, kiemo statiniais. Velionis A. D. iki pat savo mirties gyveno ginčo gyvenamajame name, naudojosi ginčo ūkiniais pastatais (A. D. turto paveldėjimo bylos Nr.62, 5 lapas). Ieškovo motyvai apie faktinį naudojamąjį ginčo gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais nepaneigia atsakovės motyvo, kad tai daryti leidęs velionis A. D.. Kitų abejonių nekeliančių ir objektyvių įrodymų apie ieškovų faktiškai įgytą ginčo turtą byloje nėra.
Šalių ginčas kilo dėl nekilnojamųjų daiktų, t.y. gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo įrenginių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2006 m., t.y. jau galiojant 2001m. Civiliniam kodeksui. CK 6.393 str. numatė, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nurodytų veiksmų nei A. D., nei V. A. neatliko. V. A. yra pakankamai išsilavinęs, rūpestingas ir apdairus žmogus, pats teismo posėdyje pripažino žinojęs, kad A. D. nėra baigęs tvarkyti paveldėjimo po motinos mirties teisinių reikalų ir nėra įregistravęs savo vardu nuosavybės teisių ginčo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, į kuriuos nuosavybės teisės buvo įregistruotos E. D. vardu. Dėl to darytina išvada, kad pačiam ieškovui V. A. tenka prisiimti visą galimą riziką dėl netinkamai sudaryto sandorio teisinių pasekmių.
Motyvas, kad atsakovei priklausanti ginčo namų valda yra ant atsakovams priklausančio 0,26 ha teritorijos ir negalės tinkamai naudotis šiais statiniais, yra nepagrįstas, nes užstatymo teisės (CK 4.160str.) nagrinėjimas nėra šios bylos dalykas
Apeliacinio skundo motyvai pripažintini teisiškai nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,00 Lt (šešiolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.