Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1077-336/2018 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

V. Š. (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2015-10-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 45 parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė bausmė - 30 parų arešto. Paskirta bausmė BK 64 str. 1 d. 2 d. subendrinta su 2007-03-07 paskirta ir nesumokėta bauda ir paskirta galutinė bausmė -30 parų arešto su 474,48 eurų bauda. 2017-02-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi 474,48 eurų bauda pakeista į 6 parų areštą. 2017-03-03 paleistas atlikęs arešto bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo mažametei D. R. 2018-01-30)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-01-30 apie 23.00 val., S. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu, tyčia pastūmė mažametę D. R., (duomenys neskelbtini), tris kartus kumščiu sudavė jai per dešinės kojos šlaunį ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, bei norėdamas atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną, užlaužė dešinę ranką, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, dešinės plaštakos sumušimus, taip šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai D. R. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Š. kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė (1 t., b. l. 106-107,115), kad 2018-01-30 jis atėjęs su draugu pas savo pažįstamą S. R., vartojo alkoholį. Tame pačiame kambaryje buvo ir S. dukra D., kuri pagarsino televizorių. Jis liepė D. patildyti televizorių, sakydamas, kad priešingu atveju atims pultelį, po ko jis bandė išjungti televizorių, o to padaryti D. neleidus ją nustūmė nuo jo. Nustumta mergaitė griebė už telefono ir pagrasino, kad iškvies policijos pareigūnus. Jis nenorėdamas, kad ji taip padarytų, iš jos rankų ištraukė ir atėmė telefoną ir tuo metu galėjo sugriebti jai už rankų ir taip ją sužaloti. Telefoną atidavė jos mamai. Po to, jie visi sėdėjo ir toliau gėrė. Geriant D. vis praeidama jį užkabindavo, tai suduodavo per petį, tai sugriebdavo už rūbų, o jis vis ją nuo savęs nustumdavo, liepė baigti, sakydamas, kad gaus atgal, tačiau ji vis tiek nesiliovė, todėl jis išorine plaštakos dalimi kelis kartus sudavė per kojas, galėjo suduoti ir per veidą. Dėl savo poelgio labai gailisi, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Iš nukentėjusios D. R. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolo (1 t., b. l.33-35, dalyvaujant Kėdainių pagalbos šeimai centro socialiniam darbuotojui T. S. , kuris yra pripažintas atstovu pagal įstatymą, bei VTAS atstovei), matyti, kad minėtą dieną pas mamą atėjo jos draugas V. Š. ir jie sugalvojo išgerti alkoholio. Ji žiūrėjo televizorių tame pačiame kambaryje ir, kadangi, jie pradėjo šūkauti, todėl ji pasigarsino televizorių. V. priėjęs prie televizoriaus bandė jį išjungti, tačiau ji to daryti jam neleido. V. nustūmęs ją ant lovos pradėjo kumščiais daužyti dešinės kojos šlaunį, sudavė apie tris kartus. Ji verkė, norėjo pabėgti, tačiau jis ją pagavo, bandė atimti iš jos telefoną, pradėjo laužti dešinę ranką. Mama jam liepė išeiti, dėl ko tarp jo mamos taip pat kilo konfliktas, kurio metu jis mamą sumušė. Jai bandant sakyti, kad nelįstų prie mamos, V. Š. pradėjo eiti link jos, todėl ji pabėgo. Vėliau, jai grįžus, mama liepė iškvieti policiją ir ji ją iškvietė. Jai grįžus į namus V. Š. gulėjo lovoje ir jam pasakius, kad iškvietė policiją, jis jai trenkė vieną kartą į veidą ir vėl atsigulė. Nuo suduotų smūgių ji jautė skausmą.

Iš liudytojos S. R. ( 1 t., b. l. 67-68 ) apklausos protokolo matyti, kad V. Š. nėra jos sugyventinis, kartu negyvena, jis yra tik jos pažįstamas, kuris retkarčiais padeda ūkio darbuose. Nurodė, kad 2018 m. sausio 30 d. vakare, valandos nepamena, pas ją namuose būnant jos draugui A., kurio pavardės ji nežino, į namus atėjo V. Š., kuris jai paskaldė malkų. Kadangi turėjo alaus, todėl jį pavaišino, visi trys, tai ji, A. ir V. sėdėjo ir gėrė alų. Namuose buvo ir jos dukra D., kuri žiūrėjo televizorių. Jau buvo labai vėlu, ji atsigulė, o dukra D. žiūrėjo televizorių. Ji D.liepė eiti gulti ir išjungti televizorių ir į jų pokalbį įsikišo V., kuris liepė klausyti jos. D. atsikalbinėjo, tarp jos ir V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. bandė iš dukros atimti televizoriaus pultelį. D. pagrasino skambinti policijai ir pasiėmė savo telefoną. Tai pamatęs V. bandė atimti telefoną ir pastūmė D., kuri su telefonu išbėgo į virtuvę, o V. paskui ją. Kada ir kaip V. iš D. atėmė telefoną ir jai sudavė, ji nematė. D. išbėgo į lauką, o V. paskui ją. Kai D. grįžo atgal namo, ji greitai užrakino duris, o V. liko kieme ir pradėjo belsti į koridoriaus langą. Ji girdėjo kaip D. telefonu skambino policijai ir ji pati paragino tai padaryti, bijodama, kad V. dar labiau gali įsisiautėti. Kas vėliau V. įleido atgal į namus, nepamena. Daugiau ji nieko pasakyti negali, nes ne viską atsimena. Papildomos apklausos metu parodė, kad tarp jos ir V. Š. namuose buvo kilęs taip pat žodinis konfliktas, kai ji jam liepė liautis stumdyti jos dukrą, taip pat konflikto metu V. smurtavo ir prieš ją, tačiau ji nenori nieko pasakoti ir jokių pretenzijų jam neturi, pareiškimo nerašė ir jokio ikiteisminio tyrimo nenori, pas ekspertus važiuoti nesiruošia.

Iš liudytojos S. R. (1 t., b. l. 77-80 ) apklausos protokolo matyti, kad ji kartu gyvena su dukra S. R. ir jos dukra, jos gyvena skirtinguose kambariuose. Nurodė, kad S. paprašė vieno pažįstamo vyriškio, kad jis padėtų ūkio darbuose. Jo vardas V., pavardės nežino. Šis vyriškis kartu su jomis negyveno, jis tik padėdavo ūkio darbuose, buvo sąžiningas, visuomet padėdavo. Jos dukra S. pastoviai girtauja ir tai mato D. Nurodė, kad 2018-01-30 vakare S., su V. ir dar vienu vyriškiu, jos kambaryje girtavo, tame pačiame kambaryje buvo ir D., o ji buvo savo kambaryje. Būdama kambaryje girdėjo kaip D. susipyko su V., tačiau dėl ko, nežino. D. ant V. rėkė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, o po kiek laiko pradėjo belstis pas ją į kambarį prašė įleisti, jį D. įsileido. Mergaitė prašė iškviesti policiją. Paklausus kam, ji atsakė, kad V. užgavo jai ranką. Ji parodė ranką, tačiau jokių sužalojimų ant jos nebuvo, todėl ji nesutiko kviesti policijos, pasiūlė mergaitei likti jos kambaryje. Ji nesutiko ir išbėgo iš kambario. Jai išbėgus, ji užsirakino duris ir kas vyko toliau nematė ir negirdėjo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jai perdavė D., nes jos motina S. buvo girta.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-16);

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad alkotesteriu 2018-01-31 01.10 val. S. R. nustatytas 2,55 promilių girtumas (1t., b. l. 23 )

Iš byloje esančio D. R. gimimo liudijimo nuorašo ( 1 t., b. l. 38 ) matyti, kad D. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t.y. įvykio metu jai buvo 13 metų.

Iš byloje esančios 2018-01-31 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G377/2018(02), matyti, kad D. R. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimai padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukelia fizinį skausmą (1 t., b.l.42);

Iš įvykio suvestinės matyti, kad 2018-01-31, 00,41 val. privatus fizinis asmuo D. R. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), pas jos mamą atėjo du pažįstami jos draugai, kurių vienas ją stumdė, mušė rankomis, išdaužė langą (1 t., b. l.18-20);

Iš byloje esančio tyrėjos L. R. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 21 ) matyti, kad gavus pranešimą apie galimą smurtą, 2018-01-31 nuvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jame vyko išgertuvės, kurių metu V. Š. smurtavo prieš nepilnametę D. R., suduodamas smūgius į dešinės pusės šlaunį, ją stumdė, lauždamas pirštus bandė atimti mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji pabėgusi iškvietė pagalbą.

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad alkotesteriu 2018-01-31, 01.14 val. V. Š. nustatytas 2,94 promilių girtumas, ( 1t., b. l. 27 ) .

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 135-141), nedirba (1 t., b. l. 145), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 146); civ. ieškinio nėra pareikšta. VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas, registruotas Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (1 t., b. l. 144). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę- areštą. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nubausti jį : areštu 60 (šešiasdešimt ) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti - areštą 40 (keturiasdešimt) parų. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-01-31, 00.55 val. iki 2018-01-31, 14.33 val. – 1 parą (BK 65, 66 str. tvarka).

Arešto pradžią skaičiuoti nuo V. Š. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.