- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-145-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61149-18
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Aldevinas Antanas Švedas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas darbo biržoje, išsilavinimas vidurinis, išsiskyręs, teistas :
Vilniaus apygardos teismo 2005-12-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nužudė kitą žmogų, o būtent:
jis, 2018 m. gruodžio 27 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su V. (V.) Š., tyčia sudavė pastarajam nemažiau kaip 1 smūgį peiliu į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinį - pjautinį, kiaurinį kaklo sužalojimą su kairės išorinės jungo venos ir skydinės kremzlės sužalojimais, dėl ko komplikavusis išoriniu nukraujavimu, V. Š. nusikaltimo vietoje mirė, ir taip tyčia jį nužudė.
Dėl įrodymų
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą , yra pilnai įrodyta jo paties prisipažinimu, paaiškinimais, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialių tyrimų išvadomis, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1 b.l. 169-171,173-174,182), taip pat bylą nagrinėjant teisme , kaltu prisipažinęs pilnai , paaiškino, kad jis jam inkriminuojamo įvykio metu gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sesers V. Č. sūnui. Minėtame bute gyvena apie 20 metų, išėjęs iš įkalinimo įstaigos 2015 metais toliau gyveno minėtame bute. V. Š. buvo vietinis gyventojas, jam iš matymo pažįstamas. V. Š. maždaug prieš metus pasiprašė gyventi pas jį bute, sakė kai suras butą, išeis. Jo sesuo apie tai, kad jis leido gyventi V. Š. pas save, nieko nežinojo, jai nesakė, tačiau po kiek laiko ji atvažiavo ir pamatė, kad pas jį gyveno minėtas vyras. Sesuo aprūpindavo kažkiek jį materialiai, paklausė kur dirba ir iš ko pragyvena V. Š.. Išsiaiškinus , kad jis niekur nedirbo, sesuo pasakė, kad nesiruošia visus išlaikyti, todėl tegu draugas išeina, o jei ne, tada galės ir jis ( V. S.) eiti su juo kartu į lauką gyventi. Nežiūrint to, V. liko gyventi su juo bute. Su V. jis sutardavo normaliai, muštynių tarp jų nekildavo. Jis pats dirbo, t. y. stovėdamas darbo biržoje, atidirbdavo valandas ir šiaip epizodiškai pas žmones uždarbiaudavo. V. niekur nedirbo, neturėjo jokių pajamų, gyveno jo išlaikomas . 2018-12-27 jis nedirbo, apie 12 val. buvo pas gydytoją terapeutą poliklinikoj. Grįžtant parduotuvėje „Maxima“ nusipirko maisto bei alaus 1 butelį, 1 l. talpos, 7.5 stiprumo, kurį išgėrė pakeliui namo, nes neketino alkoholiu dalintis su V.. Parėjus į namus po kurio laiko jis pradėjo sakyti V., kad jis turėtų išeiti , nes gali atvažiuoti sesuo , kuri bus nepatenkinta, jį radusi dar tebegyvenantį bute. V. pasakė, kad gerai, išeis kada reikės. Jis pasakė, kad sesuo gali atvažiuoti ir be skambučio , tada , radus V. bute, kils problema. Nenorėdamas konfliktų su sese, jis sakė V. Š. išeiti. Jie pradėjo ginčytis, V. nenorėjo iškart išeiti, sakė išeis gruodžio 31 dieną arba sausio 1 dieną. Jis labai susinervino, kad dar šis jam sąlygas kelia, be to V. pradėjo jį visaip įžeidinėti, vadindamas jį pederastu, kitais įžeidžiančiais žodžiais , kurių jis dėl jų negražumo nedrįsta garsiai pasakyti. Ginčo metu jie abu stovėjo vienas priešais kitą, V. rankose nieko neturėjo, o gal ir turėjo cigaretę susisukęs. Jis dėl V. nenoro išeiti , dėl jo įžeidinėjimų , pats nesupranta , kaip tai įvyko, susinervinęs stvėrė peilį, kuris gulėjo lyg prie kamino, ir juo smogė vieną kartą V. į kaklą. Viskas įvyko labai greitai, jis pamatė, kad V. nukrito ant grindų. Peilis buitinis, apie 30 cm ilgio, su rankena. Pamatęs, kad V. nukrito, jis iš savo mobiliojo ryšio telefono pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kviesti pagalbą. Greitoji atvyko gal per 20 minučių. V. gulėjo ant pilvo, kažką dar sakė, bet jis nepamena ką. V. nuo tos vietos nesikėlė. Jis šiam pagalbos nesuteikė, nes bijojo blogiau padaryti, matė, kad šiam iš kaklo bėgo kraujas. Kur jis dėjo peilį, kuriuo dūrė V., nepamena. Jis išėjo į lauką, metė peilį į lauką, metė priešais laiptus, užsimojęs ranka į viršų. Kur nukrito peilis jis nematė. Išmetęs peilį, jis grįžo į butą ir laukė greitosios. Kol jis buvo išėjęs, niekas į butą nebuvo užėjęs. Atvažiavusi greitosios gydytoja apžiūrėjo V. Š., šis lyg kažką pasakė. Gydytojai būnant prie jo, V. mirė, gydytoja konstatavo mirtį. Kelias dienas iš eilės jis vartojo alkoholį, gėrė degtinę per šventes, o 2018-12-27 išgėrė tik tą butelį alaus, kurį nupirko Maximoje, todėl įvykio metu jautėsi apsvaigęs nuo alaus, nes, kaip sakė, ne pirmą dieną gėrė. Viskas įvyko kambaryje, kuriame yra „kaminas“, konfliktas truko neilgai, visas barimasis truko apie 3 minutes. Peilį jis paėmė už rankenos, smogė iš apačios į viršų ir pataikė V. Š. į kaklą. Jis stvėrė peilį, nes žinojo, kad V. užsiiminėjo boksu ir nenorėjo, kad jis jį sužalotų, be to, V. jaunesnis 9 metais, todėl fiziškai stipresnis. Paskambinęs BPC jis pasakė, kad žmogus miršta, kad susiginčijo, sakė adresą ir kad greičiau važiuotų. Kaip ir minėjo, BPC skambino iš karto po to, kai dūrė peiliu.
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, įvykio vieta nurodydamas kambarį , esantį bute (duomenys neskelbtini), su jame įrengtu kaminu. ( t. 1, b. l. 183-193 )
Kaltinamasis V. S. jam inkriminuojamo nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tą patvirtina jo blaivumo tyrimai alkotesteriu 2018-12-27, 22:25 val., 23:46 val., atitinkamai jam buvo nustatytas 1.54%o girtumas, 1.15% girtumas ( t. 2, b. l. 21, 23 )
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V.,VŠį Greitosios medicinos pagalbos stoties skubios medicinos pagalbos specialistė patvirtino , kad 2018-12-27 20.31 val. jai pagal iškvietimą atvykus į butą adresu (duomenys neskelbtini), ją pasitiko neblaivus V. S., jis kažką nerišliai kalbėjo, ko ji nesuprato. Kambaryje ant pilvo kraujyje gulėjo vyriškis, jį atvertus, ji nustatė, kad jis nekvėpuoja , pastebėjo žaizdą ant kaklo. Apžiūros metu vyras jau buvo miręs, todėl jį reanimuoti buvo netikslinga. 2018-12-27 20.39 val. buvo konstatuota to vyriškio- V. Š. mirtis. Vyro asmenybė buvo nustatyta iš V. S. pateiktų dokumentų. (t. 1 b.l. 108-109).
Liudytojas D. K., kaltinamojo V. S. kaimynas, tiek ikiteisminio tyrimo metu(t. 1 b.l. 108-109), tiek teisme parodė, kad jis 2018-12-27 vakare, apie 21 val. pamatė prie V. S. namų 3 policijos ekipažus, prieš tai buvusį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jis pagalvojo, kad kažkas rimto atsitiko, nuėjo pas V. S. į namus pasidomėti, kas atsitiko. Užėjęs į namus, be policijos pareigūnų pamatė V. S., sėdintį ant lovos, kambaryje ant grindų gulintį veidu į grindis V. Š., prie jo buvo bala kraujo. Jis nematė kur šis buvo sužalotas, tik matė prie jo balą kraujo. Daugiau įvykio aplinkybių jis nežino, nežino ar kas lankėsi pas V. S. dienos metu , nes nematė. Gyvendamas kaimynystėje, matė, kad pas V. S. buvo apsigyvenęs V. Š. , jų bute dažnai vykdavo išgertuvės, rinkdavosi 2-3 vyrų kompanijos. Jis negirdėjo, kad V. S. ir V. Š. nesutartų.
Liudytojai R. T., I. (I.) G., A. M. (A. M.) tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 111-112, 114-115, 118-119) , tiek teisme patvirtino bendravę iki įvykio su V. S., kurio bute buvo apsigyvenęs neturintis kur gyventi, niekur nedirbantis V. Š.. Jie nematė, kad V. S. su V. Š. nesutartų. V. S. bute jie skirtingomis kompanijomis , skirtingu laiku kartas nuo karto susirinkdavo išgerti, tačiau tai nebūdavo dažnai. Įvykio dieną -2017 m. gruodžio 27d. nei vienas iš liudytojų nebuvo atėję pas V. S., apie V. Š. nužudymą sužinojo vėliau, įvykio priežasčių nežino. Liudytojai V. S. apibūdina teigiamai, kaip ramų, nekonfliktišką , o V. Š. kaip asmenį, linkusį konfliktuoti.
Liudytoja V. Č., kaltinamojo V. S. sesuo, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 121-122), tiek teisme patvirtino, kad jos brolis gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso jos sūnui. Brolis minėtame bute gyveno daug metų, grįžęs iš įkalinimo įstaigos 2015 metais toliau minėtame bute gyveno. Brolis bute gyveno vienas. 2018 metų vasarą ji pastebėjo, kad pas brolį gyvena kažkoks vyras. Ji pradėjo klausinėti, kas jis toks, ir išsiaiškino, kad jis neturi dokumentų, niekur nedirba, neturi kur gyventi. Ji broliui pasakė, kad nenori, kad jis čia gyventų, kvies policiją. Dar brolis užstojo vyrą, sakė kaip čia jie išvarys, kur žmogus gyvens. Tuomet ji pasiūlė, kad tas vyriškis turi pasirašyti nuomos sutartį, kad gyvena bute, tačiau jis atsisakė pasirašinėti sutartį, sakė neturi jokių dokumentų, nedirba. Vyras pažadėjo išsikraustyti, jam davė išsikraustymui terminą iki 2018 metų vėlinių. Kai per Vėlines atvyko patikrinti, vyro nebuvo, brolis pasakė, kad šis išsikraustė. Dar pakalbėjo su kaimyne ir ši patvirtino, kad vyras išsikraustė pas kažkokį vyrą pavarde K.. Daugiau ji netikrino, ar tikrai minėtas vyras negyveno pas brolį. Brolis dirbo seniūnijoje, kai darbo nebuvo, tai stovėjo darbo biržoje. Paskutinį kartą pas brolį ji buvo nuvažiavusi 2018 metų lapkričio 1 d., kaip ir minėjo, jis buvo vienas, vyro pas jį namuose nebuvo. Ji padėdavo broliui kažkiek, aprūpindavo maistu, pinigų retai kada veždavo. Ji broliui, kai jis nedirbdavo, padėdavo pinigais, o kai dirbo, jis pats sau užsidirbdavo. Brolis iš charakterio „bailys“. Buvo išgerti mėgėjas, tačiau ištisai negėrė, nes ir dirbo. Jei ji paskambindavo ir iš balso suprasdavo, kad išgėręs, pabardavo, tai jis sakė, kad daugiau negers. 2018-12-27 su broliu telefonu bendravo 3 kartus. Brolis jai paskambino pirmas, tai buvo po 19 val., gal apie 20 val. Kai kalbėjo telefonu, jis kalbėjo gražiai, sveikino ją su praėjusiomis šventėmis. Kalbant telefonu, ji girdėjo jo bute triukšmą, balsus. Pasiteiravus, kas pas jį yra, jis pasakė, kad tas vyras, kurį jie išvijo, atėjo. Paklausė kas dar bute yra, nes balsų buvo daugiau nei vienas, brolis atsakė, kad ten kaimynas. Ji supyko, pasakė, kai negers, kad paskambintų. Praėjus pykčiui, po kiek laiko ji paskambino broliui, norėjo su juo pakalbėti. Brolis pasakė, kad negali kalbėti, kvies greitąją, kad tas vyras, kurį jie tuomet išvijo, ar tai papjautas, ar kažkas panašaus, tikslių jo žodžių neprisimena. Brolis pasakė, kad bėgs kviesti greitąją, įvykio aplinkybių jai nepasakojo. Daugiau įvykio aplinkybių ji neklausinėjo, nežino kas ten atsitiko. Dar po kiek laiko ji paskambino broliui, pasidomėjo kaip reikalai. Brolis pasakė, kad atvažiavusi greitoji, su tuo vyru blogai, jis mirė. Brolis pasakė, kad laukia policijos. Ji daugiau nieko neklausinėjo, galvojo po policijos paklausinės brolio kas kaip buvo. Vėliau brolis daugiau ragelio nepakėlė, o po kiek laiko ji sužinojo, kad jis sulaikytas. Brolis nesakė koks kaimynas pas jį dar buvo atėjęs. Ji girdėjo kelių vyrų balsus, todėl mano, kad tikrai be to vyro, kurį buvo išvarę, dar kažkas bute pas brolį buvo. Išgėręs brolis nebūdavo agresyvus, tik jai paskambindavo ir dejuodavo kaip jam blogai ir panašiai. Ji nenori tikėti, kad jos brolis galėjo nužudyti pas jį gyvenusį nuomininką.
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota , kad liudytoja V. Č. iš jai pateiktų atpažinti 4 asmenų nuotraukų, atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 1 (nuotraukoje V. Š.) kaip vyrą, gyvenusį pas jos brolį V. S.. Atpažino vyrą iš bendrų veido bruožų. (t. 1, b. l. 123-126 )
2018-12-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra vieno aukšto mūriniame pastate. Įėjimas į butą iš kiemo pusės. Apžiūros metu durys atidarytos. Ant durų pažeidimų nėra. Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kuriame tiesiai yra durys į virtuvę, iš kairės pusės - suolas, rūbų kabykla, plastikinis krepšys, iš dešinės - rūbų kabykla, lentynos. Virtuvėje iš kairės pusės stovi praustuvė, sofa. Dešiniau durų - stalas su kėdėmis, spinta, yra durys į sandėliuką. Iš dešinės pusės stovi virtuvės spintelės. Priešais duris - krosnis, durys į kambarį, fotelis, šaldytuvas. Ant sofos rasta juodos spalvos striukė. Striukės vidinėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“. Ant stalo rastas mobiliojo ryšio telefonas LG. Iš spintos dešinės pusės lentynos paimtas peilis juoda rankena. Iš virtuvės spintelės pirmojo stalčiaus paimti 24 įvairaus dydžio peiliai. Sandėliuke iš dešinės ir kairės pusių stovi staliukai ir spintelės. Iš dešinės pusės ant sienos kabo keptuvės ir virtuvės įrankiai, tame tarpe ir peilis, kuris paimtas. Kambaryje iš dešinės pusės stovi dvivietis fotelis, kėdė, stalas. Priešais duris - sofa, staliukas, televizoriaus staliukas, spinta. Iš kairės pusės - fotelis, krosnis, fotelis, sekcija. Grindys medinės. Kambario kairėje pusėje ant žemės guli kilimas ir kambario dešinėje pusėje ant grindų guli kilimas. Kambario viduryje ant grindų guli V. Š. lavonas. Lavono kojos nukreiptos kambario durų link. Lavonas guli ant pilvo, jo kojos ištiestos. Dešinė ranka ištiesta, guli prie liemens. Kairė ranka nežymiai sulenkta, guli prie lemens. Galva pakreipta į dešinę. Apžiūros metu aplinkos temperatūrą +13 oC. Temperatūra lavono tiesiojoje žarnoje +32 oC. Apvertus lavoną nustatyta: kairėje kaklo pusėje ties skydine kremzle yra įstrižos krypties žaizda lygiais kraštais apie 2 cm ilgio. Viršutinis žaizdos galas smailus, apatinis bukesnis su odos įtraukimu. Daugiausia kraujo nutekėjimo žymių yra ant dešinės veido ir galvos pusės ir ant dešinės viršutinės drabužių dalies. Po lavonu ant grindų yra netaisyklingos formos apie 1 cm pločio kraujo dėmė su krešuliais. Kraujas ryškiai šviesiai raudonos spalvos. Apžiūrint lavoną nustatyta, kad lavondėmių nėra, lavono raumenų sustingimo nėra. Kitų sužalojimų nerasta. Lavono apranga: juoda medžiaginė striukė, juodas džemperis su užsegimu užtrauktuku, pilki marškinėliai, pilkos džinsinės kelnės, pilkos trumpikės, pilkos vilnonės kojinės. Apžiūrint staliuką, esantį kambario dešinėje pusėje, rastas kalendoriaus lapas su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo, ir įmautė su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo pėdsakus. Paimtas kalendoriaus lapas, nuo įmautės paimta nuoplova. ( t. 1, b. l. 14-37 )
2018-12-28 , 2019-02-20 papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota , kad apžiūros objektuose- bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kieme prie namo, kuriame yra minėtas butas, patalpose prie namo, ūkiniuose pastatuose, teritorijoje 30-40 metrų spinduliu nuo buto Nr. 2 durų buvo ieškoma nusikaltimo įrankio-peilio , bet peilio nerasta (t. 1, b. l. 39-53, 54-64 )
Tai, kad V. Š. mirė smurtine mirtimi, nustatyta Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1609/2018 (01), kurioje nurodyta, kad V. Š. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio, kiaurinio kaklo sužalojimo su kairės išorinės Jungo venos ir skydinės kremzlės sužalojimais, sukelto išorinio nukraujavimo. V. Š. mirtis galėjo įvykti prieš 2-6 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2018-12-27 23:00 val.). Tai rodo lavono apžiūros metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Ištyrus V. Š. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: Mechaniniu poveikiu: durtinis pjautinis, kiaurinis kaklo sužalojimas su kairės išorinės jungo venos ir skydinės kremzlės sužalojimais. Šis sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant asmeniui į kaklo kairį paviršių iš priekio, apačios ir kairės į nugarą, dešinę, aukštyn, iki keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir labiau tikėtina, kad jį padarė kitas asmuo. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl Jungo venos sužalojimo. Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 3,95 %o etilo alkoholio radimu lavono kraujyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. Pomirtinių sužalojimų nenustatyta. V. Š. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,95 %o etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. V. Š. lavono tyrimo metu mirties priežastis nustatyta, tyrimo metu morfologinių požymių, rodančių nuodingų medžiagų vartojimą nenustatyta, užduotyje nenurodyta kokias medžiagas reikia ištiri, todėl vidaus organai chemiškai netirti. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ginantis, nenustatyta. Po kaklo sužalojimo nukentėjusiajam prasidėjo kraujavimas iš kaklo sužalojimų, kraujas pateko ir į kvėpavimo takus, iki keletos - keliolikos minučių laikotarpyje nukentėjusysis prarado sąmonę ir netrukus mirė. Kol prarado sąmonę, nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, pvz.: judėti, gintis, šaukti. Tačiau ši galimybė buvo minimali, nes nukentėjusysis buvo stipriai paveiktas etilo alkoholio toksinio poveikio, tai rodo sužalojimų pobūdis ir jo lavono kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 3,95 %o. Nukentėjusiojo kaklas galėjo būti sužalotas esant jam bet kokioje padėtyje, kai neuždengta kaklo kairė pusė. Nukentėjusiojo drabužiuose nerasta sužalojimų. Duomenų, kad po mirties buvo keičiama lavono padėtis, nenustatyta. ( t. 1, b. l. 70-76 )
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 4/2019(01) nustatyta, kad nuoplovoje nuo įmautės rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas V. Š. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant V. S. megztinio rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas V. Š. DNR profilis su 99,999999999999945% tikimybe. Ant V. S. marškinėlių, kelnių dėmių sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. Ant peilių, paimtų bute, kraujo dėmių nerasta. ( t. 1, b. l. 93-94).Kraujo pėdsakai, rasti ant kaltinamojo V. S. megztinio, kuriuo jis vilkėjo įvykio metu , patvirtina jo parodymus, kad V. Š. dūrė peiliu jis, stovėdamas prieš jį, dėl ko V. Š. kraujas iš žaizdos užtiško ant jo megztinio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilnius skyriaus specialisto išvada Nr. G 4589/2018 (01) nustatyta, kad V. S. yra stambaus kūno sudėjimo, aptukęs, jo kūno paviršiuje jokių šviežių sužalojimų ar sutepimų nėra. ( t. 2, b. l. 14 ), tai patvirtina, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu prieš jį nebuvo smurtaujama.
Dėl įrodymų vertinimo , teisinės kvalifikacijos
Teismas, įvertinus byloje surinktus įrodymus, jų visumą , daro išvadą , kad kaltinamojo V. S. veiksmai yra nusikalstami. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. : jis jam inkriminuotomis aplinkybėmis konflikto su V. Š. metu pastarąjį nužudė, tyčia durdamas peiliu į kaklo sritį, taip padarydamas jam sužalojimus, dėl kurių jis įvykio vietoje netrukus mirė.
Kaltinamojo V. S. veiksmai vertinami tyčiniais veiksmais, jo tyčios pobūdis buvo netiesioginis. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią nužudyti V. Š. ir tai darė, durdamas peiliu specialiai į kaklo sritį, kad padarytų mirtinus sužalojimus, bylos duomenimis kaip tik yra nustatyta, kad kaltinamasis V. S., susijaudinęs dėl nukentėjusiojo V. Š. netinkamo elgesio prieš jį (jo išsakytų įžeidžiančių žodžių, užsitęsusio pastarojo gyvenimo bute jo sąskaita, nenoro iš buto išsikraustyti ir pan.), pasielgė spontaniškai, stvėrė po ranka pasitaikiusį peilį, juo, nesitaikydamas į konkrečią vietą, V. Š. dūrė, pataikydamas į kaklą , taip padarydamas mirtiną sužalojimą. Tokios įvykio aplinkybės rodo, kad kaltinamasis V. S. suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo, gali atsirasti byloje nustatytos pasekmės, tačiau nors jų ir nenorėjo, sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos BK 15 str.2d.). Tai, kad kaltinamasis V. S. neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti V. Š., patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis iškart po V. Š. sužalojimo, ėmėsi priemonių dėl medicinos pagalbos suteikimo, telefonu iškviesdamas tokios tarnybos darbuotojus.
Teismas neginčija, kad aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. S. padarė, būdamas susijaudinęs, tačiau, atsižvelgus į aptariamos veikos padarymo aplinkybes, į patį konflikto pobūdį, mano, kad toks jo susijaudinimas negali būti priskirtas prie susijaudinimo būsenos, kai įstatymo leidėjas numato švelnesnę baudžiamąją atsakomybę pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus) .
Dėl skiriamos bausmės
Kaltinamasis V. S. yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.6d.), tai padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamasis V. S. nusikaltimo padarymo metu oficialiai nedirbo, tačiau jis buvo registruotas darbo biržoje, dirbo pagal Užimtumo didinimo programą Pabradės seniūnijoje, kurios yra charakterizuojamas teigiamai, darbininku, taip pat epizodiškai uždarbiavo pas privačius asmenis.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino nusikaltęs, nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis elgesys . Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokios veikos padarymui, taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistu : jis padarė labai sunkią tyčinę nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinės labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Respublikos BK 27 str.1d.).
Skiriant kaltinamajam V. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes ir jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę, teismas vertina paties nusikaltimo pobūdį, tai, kad jis buvo padarytas ne pačia pavojingiausia tyčios forma, taip pat atsižvelgia į kaltininko asmenį apibūdinančias savybes, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamajam V. S. skiriama laisvės atėmimo bausmė savo trukme šiek tiek mažesnė nei tokios bausmės vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje. Skiriama laisvės atėmimo bausmė atliktina pataisos namuose.
Kaltinamajam V. S. į skiriamos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, jo išbūtas kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).
Dėl daiktinių įrodymų
Ikiteisminio tyrimo metu kaip daiktiniai įrodymai buvo paimti 26 peiliai, kalendoriaus lapas, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6233 su Tele2 pildyk SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas LG -T 385 su Bitė SIM kortele, nuoplova nuo įmautės, V. S. drabužiai: kelnės, megztinis, marškinėliai trumpomis rankovėmis, V. Š. drabužiai: medžiaginė striukė, džemperis, pilki marškinėliai, džinsinės kelnės, trumpikės, kojinės, kurie šiuo metu yra perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas. (t. 1, b. l. 99-100 ).
Aukščiau nurodyti daiktiniai įrodymai yra menkaverčiai , todėl jie, įsiteisėjus nuosprendžiui , naikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 4p.)
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. ir nubausti laisvės atėmimu 10 metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo 2019 m. birželio 4d, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2018 m. gruodžio 27d. iki 2019 m. birželio 4d.
Kardomąją priemonę-suėmimą V. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus : 26 peilius, kalendoriaus lapą, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6233 su Tele2 pildyk SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną LG -T 385 su Bitė SIM kortele, nuoplovą nuo įmautės, V. S. drabužius: kelnes, megztinį, marškinėlius trumpomis rankovėmis, V. Š. drabužius: medžiaginę striukę, džemperį, pilkus marškinėlius, džinsines kelnes, trumpikės, kojines, saugojamus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.