Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. sausio 16 d., apie 02.06 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,64 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia koja spyrė ne mažiau tris kartus savo sugyventinei Ž. V., pataikydamas į veido sritį ir ranką, taip dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos srityje, bei kraujosruvų apatinės lūpos ir dešinio riešo srityse, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.

P. A. kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo neblaivus ir gal ne viską nuosekliai atsimena. Kai vyko konfliktas su Ž., pamena, kad jį tuo metu puolė šuo, kuris laikomas kambaryje, todėl jis norėjo jį nuspirti. Gali būti, kad spirdamas šuniui jis pataikė įspirti ir Ž., buvo įpykęs ant šuns, todėl nesivaldė. Kur galėjo jai pataikyti – nežino, jis nežiūrėjo, kur spiria. Gali būti, kad jai įspyrė į veidą ar į ranką. Jis dėl to labai gailisi. Kad Ž. kraujuoja lūpa, jis taip pat matė, tačiau tuo metu nieko nepagalvojo. Gailisi dėl padarytos veikos (b. l. 94).

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais rašytiniais duomenimis:

Nukentėjusioji Ž. V. parodė, kad 2022 m. sausio 15 d., vakarop, pas juos į namus atėjo V. Ž., su kuria ji ir P. vartojo alkoholį. Buvo jau vėlu, jau tikriausiai po vidurnakčio, tikslios valandos nepasakys, kai tarp jos ir P. kilo konfliktas. Toliau ginčijosi, nes P. jai neatidavė telefono, jai vaikštant po kambarius ir bandant surasti telefoną jie vis apsistumdydavo. Ji ant jo pyko dėl telefono, todėl paėmusi P. garso kolonėlę ją išnešė į lauką ir numetė ant žemės. Tiksliai visos eigos nepamena dėl pavartoto alkoholio, tačiau pamena, kad jau po to, kai išmetė kolonėlę, jai būnant miegamojo patalpoje, P. jai koja spyrė į veido sritį. Po smūgio ji nugriuvo ant lovos, pajuto, kad kraujuoja lūpa. Jai į veidą jis pataikė pėda. Smūgiai buvo ne mažiau kaip trys, visus juos jis taikė koja į veidą, tačiau ji veidą užsidengė ranka, todėl jis dar pataikė jai į dešinę ranką. Dėl P. suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, jai buvo prakirsta lūpa, yra kraujosruva ant rankos, kuria dengėsi veidą (b. l. 30-31).

Liudytoja V. Ž. parodė, kad ji yra pažįstama su Ž. V. ir P. A.. 2021 m. sausio 15 d., vakare, ji nuėjo pas juos į svečius ir jie visi trys vartojo alkoholį. Jį vartojo iki vėlumos. Kai jau visi buvo kiek neblaivūs, P. su Ž. pradėjo konfliktuoti. Pavartojęs alkoholio P. tampa kiek agresyvus. Ž. norėjo telefonu paskambinti pasikalbėti su savo seserimi, tačiau P. kažkodėl jai neleido to padaryti, liepė neskambinėti. Jie susiginčijo ir P. norėjo iš Ž. atimti telefoną, kad ji neskambinėtų. Jie apsistumdė, P. paėmė iš Ž. telefoną ir jį išardė, išėmė kortelę ir bateriją, kad ji negalėtų skambinti. Išardytą telefoną kažkur padėjo. Ž. reikalavo, kad jis jai atiduotų telefoną, bet jis vis neatidavė, jie konfliktavo. Ž. namuose visur ieškojo, kur jis padėjo telefoną, norėdama jam atkeršyti ji paėmė nuo spintelės telefoną, galvodama, kad jis P. ir trinktelėjo jį į spintelę, dėl ko suskilo ekranas. Ji pamatė, kad ji paėmė ne P. telefoną, o jos ir jį sugadino, todėl susinervino ir išėjo namo (b. l. 40-41).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. sausio 16 d., apie 02.06 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp neblaivių sugyventinių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu P. A. koja spyrė ne mažiau tris kartus savo sugyventinei Ž. V. į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 6-7).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), virtuvėje, aplink kriauklę yra netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmė (galimai kraujo). Virtuvės danga – kiliminė. Ant tamsios spalvos, kiliminės dangos yra matyti netaisyklingos formos, galimai kraujo dėmės. Kairėje virtuvės sienoje yra durų anga, per kurią patenkame į miegamąjį kambarį. Miegamojo kambario centre prie sienos, kuri yra priešais įėjimą yra pastatyta lova, ant kurios yra netvarkingai sudėta patalynė. Paimtas sterilus tamponėlis su rausvos spalvos skysčiu, galimai krauju (b. l. 10-11, 18-25, 26).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas reagavusių pareigūnų „Bodycam“ vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pareigūnai ateina į butą, kurio virtuvės patalpoje randa moterį – Ž. V. ir vyriškį – P. A.. Moteris rankoje turima servetėle vis valosi lūpą, vyras sėdi ant kėdės. Pareigūnas teiraujasi Ž. V., kas įvyko, pastaroji rodydama veidą atsako, kad jai iš kojos kirto. Pareigūnas pasiteirauja, ar šitas (P. A.), moteris atsako, kad taip. Tada pareigūnas klausia P. A., kodėl šis taip darė, pastarasis atsako: „todėl, kad ji pati nesusišneka su savimi“. Moteris jam kalbant sako, kad jis atėmė jos telefoną, kortelę, viską. Pareigūnas klausia, kieno ta „kolonėlė“ ten lauke. P. A. atsako, kad jo, ją lyg išmetė Ž. V., pastaroji patvirtina išmetusi kolonėlę. Pareigūnas teiraujasi, kokie jų tarpusavio santykiai, asmenys paaiškina, kad jie sugyventiniai. Abu elgiasi ramiai, Ž. V. vis valosi servetėle tai veidą, tai kruvinas rankas, matyti, kad jos chalato rankovė kraujuota. P. A. sako, kad jie čia taip aiškinosi, pareigūnas sako, kad taip aiškintis yra negerai, Ž. V. sako, kad jai iš kojos kelis kartus spyrė į veidą. P. A. sako: „o tu man, iš ko tu man davei?“. Moteris atsako, kad iš nieko nedavė, tik liepė atiduoti jos telefoną, bateriją ir kortelę, o jis pradėjo ją spardyt. Vyras sako, kad ji jam pradėjo daužyt lėkštėm į galvą, Ž. V. klausia: „kokiomis lėkštėm?“. Pareigūnas paklausia, ar asmenys abu neblaivūs, jie patvirtina, kad taip. Pasiteirauja, ar reikalingi medikai, asmenys atsako, kad nereikia. Tada pareigūnas paaiškina, kad reikia nusistatyti girtumus, ruošiasi alkotesterį, tuo metu asmenys dar kalba. Ž. V. išreiškia norą, kad P. A. iš jos namų išeitų, nes ji jo bijo, P. A. ramina, teigdamas, kad nereikia bijoti, siūlo eiti miegoti. Sako, kad ji jį taip pat mušė. Pareigūnas jos klausia, ką ji darė vyrui, ši atsako, kad tikrai nieko, galėjo tik pastumti, kad atsigintų, o jis teigia, kad jam „per snukį daužė“. (b. l. 51-53, 54).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad Ž. V. dešinėje rankoje, riešo srityje, dešinėje pusėje yra matoma hematoma. Dešiniojo delno, vidinėje dalyje yra matyti netaisyklingos formos, rausvos spalvos galimai kraujo dėmės. Ant apatinės dešiniosios lūpos yra matyti netaisyklingos formos, rausvos galimai kraujo krešuliai. Matomas apatinės lūpos patinimas (b. l. 57-64).

Specialisto išvadoje Nr. G41/2022(09) Ž. V. konstatuota muštinė žaizda apatinės lūpos srityje bei kraujosruvos apatinės lūpos ir dešinio riešo srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galėjo būti padaryti 2022-01-16, dviem poveikiais, ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino), padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad P. A. 2022 m. sausio 16 d., apie 02.06 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,64 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia koja spyrė ne mažiau tris kartus savo sugyventinei Ž. V., pataikydamas į veido sritį ir ranką, taip dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos srityje, bei kraujosruvų apatinės lūpos ir dešinio riešo srityse, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 114-116).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 72-74), baustas administracine tvarka (b. l. 77-78), nedirbantis (b. l. 80), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79).. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sterilus tamponėlis su rausvos spalvos skysčiu, galimai krauju, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomas byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti su bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

P. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-01-16, 02.40 val., iki 2022-01-16, 11.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sterilų tamponėlį su rausvos spalvos skysčiu, galimai krauju, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.