Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui P. B., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė V. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškovės motina – I. B., mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo: 42/1000 dalis pastato – tvarto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2008-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2927 pagrindu, ir 600 m² žemės sklypą Nr. 72, esantį sodų bendrijoje (toliau – SB) (duomenys neskelbtini) 1993-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-3208, pagrindu. Iškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jos mama (I. B., mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo sudariusi santuoką su atsakovu P. B., tačiau pastarasis dėl piktnaudžiavimo alkoholio paliko šeimą, išvyko gyventi į Kaliningrado sritį, todėl jo ir mamos santykiai bei bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko. 1993-06-03 ieškovės mama iš asmeninių lėšų nusipirko žemės sklypą, o 2008-03-14 42/1000 dalį pastato – tvarto. Atsakovas P. B. minėto nekilnojamojo turto pirkimo sandoriuose nedalyvavo ir piniginėmis lėšomis neprisidėjo, šis turtas įgytas išimtinai iš jos mamos asmeninių lėšų ir santaupų. Papildomai paaiškino, kad gimus ieškovės sūnui (kas įvyko (duomenys neskelbtini)) P. B. jau nevedė bendro ūkio su jos mama, I. B..

2. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. B. parodė, buvusi ilgametė I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), kaimynė. Nurodė, kad I. B. buvo sudariusi santuoką su P. B., tačiau pastarasis po poros metų dingo ir daugiau nebesirodė. Santuokos metu P. B. vartojo alkoholį, niekur nedirbo, o I. B. dirbo pensionate. I. B. įsigijo dalį tvarto ir sodą, tačiau tuo metu P. B. jau nebuvo.

3. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. P. nurodė, kad P. B. buvo jos dėdė (mamos brolis), pamena, kad (duomenys neskelbtini) jis sudarė santuoką su I. B., o 1991 m. išvyko gyventi į Kaliningrado sritį, apie 2004 m. buvo nuvykę aplankyti P. B., kuris gyvena dukters bute, jam buvo amputuotos kojos. Tačiau P. B. į Lietuvą pas sutuoktinę I. B. nebegrįžo, o I. po P. išvykimo įsigijo dalį tvarto ir žemės sklypą.

4. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. P. parodė, kad su I. B. ilgą laiką gyveno viename kaime (maždaug nuo 1970 m.). P. B. žmona buvo mirusi, jis atvyko ir 1988 m. vedė I., tačiau 1991 m. išvyko atgal į Rusiją ir Daugiau į jų kaimą negrįžo. I. B. turėjo dalį tvarto (kuris negalėjo daug kainuoti, ga apie 200-300 litų), tačiau B. neprisidėjo prie jo pirkimo, kadangi jam buvo amputuotos kojos, jis neturėjo darbo.

5. Atsakovas P. B.. nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui 2022-05-30 ir 2022-07-21 nutarčių pagrindu pranešta –Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

1. Byloje nustatyta, kad I. B. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) 1993-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1-3208 pagrindu įgijo 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o 2008-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2927 pagrindu nuosavybės teise įgijo 42/1000 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Byloje pateiktas Santuokos sudarymo išrašas patvirtina, kad I. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su atsakovu P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) (santuokos įrašo Nr. 519). Iš ieškovės (I. B. dukters) ir teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų E. B., Z. P., R. S. P. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas praėjus labai neilgam laikui po santuokos sudarymo (apie 1991 m.) išvyko gyventi į Rusiją (Kaliningrado sritį) ir daugiau pas sutuoktinė negrįžo, apie atsakovą, jo gyvenamąją ir (ar) dabartinę buvimo vietą nėra žinoma. Iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovė V. B. priėmė motinos I. B. palikimą, tačiau kadangi I. B. nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu P. B., ieškovė, norėdama paveldėti visą ginčo nekilnojamąjį turtą, prašo pripažinti, kad jis priklausė mamai asmeninės nuosavybės teise.

4. Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, tačiau pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

5. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Šiuo atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas ir buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

6. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

7. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

8. Šios bylos atveju turėto turto bendrumo klausimas sprendžiamas jau po vieno iš sutuoktinių (I. B.) mirties. Teismas, išklausęs ieškovės parodymus ir įvertinęs liudytojų nurodytas aplinkybes nustatė, kad ginčo nekilnojamuoju turtu (dalimi tvarto ir sodo sklypu) nuo pat pradžių (nuo šio turto įgijimo) naudojosi tik pati I. B., kurios sutuoktinis, palikęs šeimą, prie šio turto įsigijimo neprisidėjo, bet galimai net nežinojo apie jo įgijimą, be to, I. B. su atsakovu P. B., kuris 1991 m. išvyko į užsienio valstybę, nei prieš ginčo nekilnojamojo turto įsigijimą, nei vėliau negyveno kaip šeima ir apskritai nepalaikė jokių ryšių. Byloje taip pat nenustatyta, kad I. B. sutuoktinis P. B. savo lėšomis ir (ar) darbu būtų prisidėjęs prie I. B. valdomo turto pagerinimo ir pan., kas būtų pagrindas svarstyti asmeninės nuosavybės teise įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad I. B. neketino ginčo turto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su P. B..

9. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu – P. B., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei I. B., jos palikimu nesidomėjo, neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nesikreipė į notarą dėl jo priėmimo. Taigi I. B. valia įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą būtent asmeninėn nuosavybėn liko nepaneigta (CPK 185 straipsnis).

10. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas, įgytas už asmenines lėšas, o šio turto naudojimosi būdas bei sutuoktinių elgesys, suponuoja išvadą, jog šis turtas buvo įgytas asmeninėn I. B. nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo sprendimo įteikimo

11. Ieškovė V. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-04-12 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 8.3.Mr-TP-22T-T-461-3673 yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

12. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, 2022-05-04 paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022-08-01 pažymą į bylą, kad ieškovei yra suteikta teisinių paslaugų už 331,40 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas iš atsakovo valstybės naudai priteistina 331,40 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui P. B. ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo įteikimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, 2022-08-11 teismo sprendimas taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 42/1000 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). įgyto 2008-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2927 pagrindu bei 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas1993-06-03 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-3208), buvo asmeninė I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo P. B. valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo P. B. 331,40 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 40 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Įteikti atsakovui P. B. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-08-11 sprendimą viešo paskelbimo būdu. Nurodyti sprendimo paskelbimo datą 2022-08-11.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.