- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-01
- Bylos Nr.
- 1-299-849/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00215-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Nukentėjusysis
- P. Š. Alytaus
- Kaltinamasis
- R. M.
nukentėjusiojo P. Š. Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei pagal įstatymą Ž. A.,
viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2014 m. kovo 1 d. apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, dešine ranka suėmė P. Š. už kaklo ir smaugdamas prirėmė prie sienos, po to kairiu delnu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį P. Š. per veidą. Tokiais savo veiksmais R. M. nukentėjusiajam P. Š. sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d.
Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu R. M. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad su K. M. susituokęs buvo 4 metus, su ja kartu turi dukrą, o nukentėjusysis yra jo posūnis. Būdamas patėviu, jis išlaikė šeimą. Tik atėjus gyventi į šeimą santykiai su posūniais buvo gražūs, bet paskutiniu metu su P. Š. pradėjo kilti konfliktai dėl to, kad šis neklauso nei jo, nei savo mamos. Įvykio dieną konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl to, kad šis jo neklausė, kai jis liepė jam, kaip nepilnamečiui, laiku vakare grįžti namo. Nukentėjusysis pradėjo atsikalbinėti ir jį kolioti, išvadino „gaidžiu“, „pydaru“, dėl ko jis supykęs paėmė nukentėjusįjį už atlapų ir kaklo, prirėmė prie sienos ir sudavė nukentėjusiajam per veidą. Konfliktą mačiusios moterys - nukentėjusioji motina K. M. ir I. juos išskyrė, o nukentėjusysis iškvietė policiją. Dėl savo veiksmų, kuriems įtakos turėjo tai, kad jis buvo išgėręs ir supykęs dėl įžeidžiančių necenzūrinių žodžių, nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinimo prisipažinimo jo kaltę patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kita rašytinė bylos medžiaga.
Liudytoja K. M. patvirtino, kad kaltinamasis buvęs jos vyras, su kuriuo santuokoje pragyveno keturis metus, kad atėjus kaltinamajam į šeimą santykiai buvo gražūs- kaltinamasis rūpinosi jos vaikais. Konfliktai su nukentėjusiuoju prasidėjo šiam tapus paaugliu. Nuo to laiko kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kito pradėjo nemėgti: kad nereiktų susitikti su kaltinamuoju, nukentėjusysis vėliau pareidavo į namus, kad Įvykio dieną ji matė konfliktą, kuris vyko tarp kaltinamojo ir jos sūnaus – nukentėjusiojo. Patvirtino, kad konflikto metu nukentėjusysis atsikalbinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu, todėl kaltinamasis, paėmęs nukentėjusįjį už kaklo, prirėmė šį prie sienos, dėl ko jai teko juos skirti. Paties smūgių sudavimo ji nemačiusi, tačiau matė, kaip kaltinamasis viena ranka laikė nukentėjusįjį už kaklo, nuo ko liko žymelė - nežymus nubrozdinimas. Sūnus nesiskundė, kad skauda, tik kurį laiką buvo sudirgęs. Pati dėl civilinio ieškinio nesikreipė, nes norėjo, kad viskas baigtųsi gerai. Nukentėjusysis paskambino policijai. Po to kaltinamasis ir nukentėjusysis prasilenkdami koridoriuje vėl apsistumdė - matomai dėl jaučiamos neapykantos viena kitam. Parodė, kad jos vaikai nenori, kad kaltinamasis gyventų su jais, todėl dabar, kai kaltinamasis iš jų išėjo, jos vaikai tapo ramūs.
Liudytoja I. M. parodė, kad įvykio dieną jai paskambino kaltinamasis, prašydamas ateiti pasikalbėti Jai atėjus visi sėdėjo virtuvėje, kur kaltinamasis pasakė, kad ji daugiau nebendrautų su K. Tai užgirdęs nukentėjusysis pasakė, kad nevadovautų mamai, ir tada jie abu sukonfliktavo. Nukentėjusysis kelis kartus pavartojo necenzūrinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu, ir tuomet kaltinamasis stvėrė nukentėjusiajam už kaklo ir prirėmė jį prie spintos. K. juos išskyrė, ir nukentėjusysis su mama nuėjo į kambarį. Po laikymo už kaklo pas nukentėjusįjį matėsi nubrozdinimas, atsiradęs nuo džemperio, kuriuo buvo apsirengęs nukentėjusysis, užtrauktuko. Po to virtuvėje kaltinamasis su nukentėjusiuoju eidami neprasilenkė ir vėl kilo konfliktas- kaltinamasis užsimojo kirsti nukentėjusiajam, bet netyčia pataikė K. ir A., kurie norėjo juos išskirti.
K. M. pareiškimu pranešė, kad 2014-03-01 apie 23.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), buvęs sutuoktinis R. M., būdamas neblaivus, konflikto metu smaugė jos nepilnametį sūnų P. Š. (b. l. 3).
Alytaus apskr. VPK VTS PK I-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. Ž. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad P. Š. ant kaklo matyti nubrozdinimas, dėl to, kad buvęs mamos sutuoktinis R. M. žodinio konflikto metu griebė jį už kaklo ir bandė smaugti (b. l. 14-16).
Specialisto išvadoje Nr. G 245/14 (06) konstatuota, kad P. Š. teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, todėl nėra galimybės įvertinti objektyvias trauminio poveikio žymes ir tuo pačiu nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenimis, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė ( b. l. 22-23).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos nepilnametis nukentėjusysis P. Š. parodė, kad apie 23 val. patėvis išsikvietė kaimynę M. ir pradėjo priekaištauti, kad jis su ja bendrauja. Prasidėjo konfliktas, patėvis buvo neblaivus. Atėjęs iš virtuvės patėvis dešine ranka stvėrė jį už gerklės ir prirėmė prie sienos. Atrodė, kad kita ranka norėjo kirsti, nes buvo užsimojęs. Tada jis ranka stvėrė jam už gerklės, atbėgusi mama išskyrė. Nuo smaugimo matėsi ant kaklo paraudimas, smaugimo metu trūko oro ir skaudėjo. Kažkur už 15 min. nuėjo į virtuvę, ten būdamas patėvis praeidamas jį pastūmė, jis nukrito nugara ant skalbimo mašinos, bet neskaudėjo. Jam atsikėlus trenkė kairiu delnu per kairę veido pusę (b. l. 48-49).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos liudytojas A. Š. parodė, kad tą vakarą apie 23 val. patėvis iškvietė kaimynę I., kuriai pradėjo priekaištauti, kad ji nebendrautų su broliu ir mama. Paulius su patėviu pradėjo ginčytis dėl bendravimo su I. Konflikto metu koridoriuje patėvis pradėjo smaugti brolį. Abiem rankom buvo suėmęs broliui už gerklės, mama juos išskyrė. Po išsiskyrimo abu ramiai pabuvo apie 15-20 min. P. einant į virtuvę, R. jį pastūmė, dėl ko brolis atsilošė ir stūmė R., tada R. davė broliui per žandą, o brolis atgal (b. l. 42-43).
R. M. asmens blaivumo testas patvirtina, kad įvykio metu jis buvo neblaivus - 2014-03-02 00.03 val. jam nustatyta 1,82 promilės (b. l. 70).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis R. M., dešine ranka suėmęs už kaklo ir smaugdamas savo posūnį P. Š., vėliau jam suduodamas vieną smūgį per veidą, sukėlė P. Š. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, už kurią atsakomybė numatyta BK 140 str. 1 d.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis R. M. praeityje neteistas, dabar jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 96), du kartus baustas administracine tvarka (b.l. 92-94).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe teismas pripažįsta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6p.). Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką jis padarė užvaldytas pykčio, kai nepilnametis jo posūnis – nukentėjusysis, kilusio žodinio konflikto metu jo atžvilgiu pirmas pavartojo necenzūrinius žodžius. Šias aplinkybes nurodė pats kaltinamasis, jas patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojomis K. M. ir I. M..
Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
Vertintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, kurioje susidarė sudėtinga šeiminė situacija bei kilo kaltinamojo, kaip patėvio, ir nukentėjusiojo, kaip posūnio, tarpusavio santykių problemos kaltinamajam sukūrus šeimą su K. M., turinčia savo vaikų; kad nusikalstamą veiką prieš nepilnametį kaltinamasis atliko ne iš chuliganiškų, o iš asmeniškų paskatų – kilus pykčiui dėl posūnio nepaklusimo ir kaltinamojo atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių necenzūrinių žodžių.
Iš jo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymą nulėmė ne susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, o spontaniški kaltinamojo veiksmai, sąlygoti alkoholio ir užvaldžiusio jį pykčio dėl jo atžvilgiu posūnio išsakytų įžeidžiančių necenzūrinių žodžių, kilus konfliktui su posūniu, todėl kaltinamasis negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių.
R. M. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 103), turi pastovų pragyvenimo šaltinį, savo elgesį vertina kritiškai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad gyvenant kartu su žmona, jis išlaikė šeimą, žmonos vaikus.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį, skiriant jam įpareigojimus.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-03-02 iki 2014-03-03 (b.l. 66-68).
Kardomoji priemonė R. M. nepaskirta, tačiau 2014-03-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi iki bylos nagrinėjimo pabaigos kaltinamajam buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiųjų P. Š., A. Š. ir K. M., nebendrauti, neieškoti su jais ryšių, kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b.l. 82,83).
Daiktai, turintys reikšmę šiai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme - DVD laikmenos su P. Š. ir A. Š. apklausomis, paliktini prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Institucija - Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS, ginanti nepilnamečio P. Š. interesus, pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašydama iš kaltinamojo priteisti 1000 Lt. P. Š. naudai.
Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu.
Sprendžiant civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia nepilnamečio patirtu dvasiniu sukrėtimu, baime, išgyvenimais, fiziniu skausmu artimoje aplinkoje.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau Institucijos prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas taip pat pripažįsta, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtų kaltinamo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam po kaltinamojo veiksmais sukelto nukentėjusiajam fizinio skausmo būtų kilusios neigiamos pasekmės sveikatai – iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusysis net nebuvo atvykęs medicininei apžiūrai, o apklausta teismo posėdyje liudytoja K. M. parodė, kad po įvykio jos sūnus nesiskundė, kad skauda, tik kurį laiką buvo sudirgęs.
Vertintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje dėl susidariusios sudėtingos ir įtemptos šeiminės situacijos bei kaltinamojo, kaip patėvio, ir nukentėjusiojo, kaip posūnio, tarpusavio santykių kilusių problemų kaltinamajam sukūrus šeimą su K. M., turinčia savo vaikų; kad nusikalstamą veiką prieš nepilnametį kaltinamasis atliko ne iš chuliganiškų, o iš asmeniškų paskatų – kilus pykčiui dėl posūnio nepaklusimo ir kaltinamojo atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių necenzūrinių žodžių.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai iš esmės buvo nulemti ne neteisėtų kaltinamojo veiksmų, bet jo, kaip paauglio, ir kaltinamojo, kaip patėvio, tarpusavio santykių problemų, posūniui netoleruojant motinos sutuoktinio.
Atsižvelgtina ir į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir moraliniu požiūriu nepriimtinas paties nukentėjusiojo elgesys - jis, būdamas nepilnametis, suaugusio žmogaus, šeimos nario - kaltinamojo, atžvilgiu vartojo įžeidžiančius necenzūrinius žodžius. Be to, kaltinamasis, gyvendamas šeimoje, nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki jos išlaikė šeimą, žmonos vaikus iš kitos santuokos.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, reikalaujama ieškinio suma mažintina iki 500 Lt., kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str., 303 str. 2 d., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str.,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48str. 6d. 3 ir 5 p. R. M. skirti įpareigojimus:
tęsti darbą;neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-02 iki 2014-03-03.
2014-03-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi iki bylos nagrinėjimo pabaigos kaltinamajam paskirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios Statybininkų g. 107-4, Alytuje, nesiartinti prie nukentėjusiųjų P. Š., A. Š. ir K. M., nebendrauti, neieškoti su jais ryšių, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmę šiai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme- DVD laikmena su P. Š. ir A. Š. apklausomis, palikti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAS civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Remigijaus M. P. Š. naudai 500,00 Lt. (penkis šimtus litų 00 ct.) neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškinti R. M., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).