- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- e1-1290-1199/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32450-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- D. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – dukterį Z. B., tai yra tyčia ją pastūmė, nuo ko Z. B. atsitrenkė į sieną, susitrenkdama galvą ir nugriuvo ant grindų. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d., kol jis buvo darbe, jo dukra Z. B. vėl paėmė automobilį Honda ir išvažiavo. Namuose po darbo jis su žmona išgėrė 0,7 l butelį degtinės, nes šventė jo atostogų pradžią, tada tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas – jis priekaištavo žmonai dėl to, kad ji duoda dukrai Z. B. automobilį. Jie tarpusavyje susiginčijo, konfliktas įvyko virtuvėje. Jis norėjo pasiimti dešros, pasiėmęs virtuvinį peilį ėjo link šaldytuvo, tuo metu išgirdusi jų konfliktą, į virtuvę įėjo dukra Z. B.. Jis savo žmonos nestumdė, jie tik žodžiu konfliktavo. Dukra Z. B. norėjo iš jo paimti peilį, jis nedavė ir tuo metu ją stumtelėjo su ranka. Nenorėjo dukros sužeisti, tai įvyko netyčia. Matė kaip dukra Z. B. po stumtelėjimo nestipriai atsitrenkė į sieną. Dukra su žmona pradėjo šaukti ant jo. Tuo metu į virtuvę įėjo dukros vaikinas. Jis negali pasakyti kas iškvietė policijos pareigūnus. Prireikus ikiteisminio tyrimo metu gali pagyventi šalia jų namo esančiame priestate arba pas savo kaimyną B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, b. l. 97–100).
Papildomų apklausų metu įtariamasis D. B. parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų. Nori papildyti, kad įvykio metu su sutuoktine H. B. buto virtuvėje, aiškinosi santykius. Tuo metu jis pjaustė dešrą užkandai prie degtinės, rankoje buvo peilis ir kuomet barėsi, galėjo gestikuliuoti, mosikuoti ranka, kurioje laikė peilį, tačiau jokio tikslo tuo peiliu ką nors gąsdinti neturėjo – iš pradžių net nematė ar kas nors iš šeimos narių užėjo į virtuvę, stovėjo nugara į duris. Pajuto, kad jam kažkas nori užšokti ant nugaros, dabar jau tiksliai nežino kaip ten buvo. Atsisukęs pamatė, kad už jo dukra Z. B., ir jis iš karto atsisukęs ją stūmė. Ar ji ką nors sakė atėjusi į virtuvę, neatsimena. Pastūmė ranka, galimai jai į petį. Ar stipriai stūmė, negali pasakyti, greičiausiai stipriai. Jo tikslas buvo ją atstumti nuo savęs. Kodėl stūmė ją, nežino, ji tikrai jam nekėlė jokios grėsmės. Nepagalvojo, kad pastumta ji gali susižeisti, kad jai gali skaudėti. Jis nieko negalvojo. Buvo išgėręs, supykęs, neapskaičiavo jėgų, nepagalvojo apie pasekmes. Dukra Z. B. trinktelėjo į sieną nugarą ar galvą. Jam atrodo, kad nugara atsitrenkė į sieną. Ar ji suklupo, nematė. Ar dukra verkė, negali pasakyti, neatsimena. Buvo apimtas emocijų. Jis dukters Z. B. peiliu negąsdino, laikė rankoje peilį, nes prieš tai pjaustė dešrą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Savo kaltę pripažįsta, dukros atsiprašė. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 156–159, 197–200).
Kaltinamojo D. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja Z. B. parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), jos patėvis, laikydamas rankoje peilį, pastūmė ją į sieną, dėl ko ji susitrenkė galvą ir pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Apklausta kaip nukentėjusioji Z. B. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su patėviu D. B., motina H. B., seserimi B. B. ir jos (Z. B.) dukra M. B., socialiniame būste. 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.00 val., patėvis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su kaimynu, kurio vardo nežino. Grįžęs namo užėjo į miegamąjį pas jos motiną H. B. išgerti kartu alkoholio. Išgėrę kartu su mama, atėjo į virtuvę ir pradėjo žodžiu konfliktuoti. Būdama savo kambaryje, išgirdo, kad patėvis virtuvėje konfliktuoja su mama bei nusprendusi patikrinti išėjo iš savo kambario ir pastebėjo, kad patėvis, laikydamas rankoje virtuvinį peilį, konfliktuoja su mama. Nuėjo į virtuvę ir pradėjo ginti mamą, sakydama patėviui, kad šis padėtų peilį, tačiau pastarasis į jos pastabas nereagavo. Konflikto metu bandė ranka išmušti peilį iš patėvio rankų, tačiau šis atsisukęs į ją dešine, o gal kaire ranka pastūmė ją į sieną. Ji susitrenkė galvą ir patyrė fizinį skausmą. Ji dėl šoko jokio skausmo nejautė, tačiau kai jai pavyko pabėgti į kambarį, jai labai skaudėjo galvą, tiksliau kairės pusės viršugalvio sritį, nes šia vieta trenkėsi į sieną. Skausmas buvo ilgalaikis, jį vertintų nuo 8 iki 9 balų. Skausmas buvo tikrai smarkus. Jai toje vietoje iškilo guzas, negalėjo ant tos pusės net atsigulti. Po patėvio nustūmimo, nukrito ant grindų. Nukritusi gulėdama pastebėjo, kad patėvis užsimojo virtuviniu peiliu ir pradėjo rėkti, tačiau nepamena ką. Mama patėviui užsimojus peiliu, atėmė iš jo peilį, ir tuo tarpu į virtuvę atėjo jos vaikinas R. V., kuris pradėjo ją ginti – atstūminėjo jos patėvį, o ji tuo metu bėgdama į savo kambarį šaukė sesei B., kad skambintų pagalbos telefonu. Sesuo negalėjo paskambinti, nes buvo su jos dukterimi M., todėl ji nuėjusi į kitą kambarį pati paskambino telefonu ir užsirakino kambaryje su savo dukra, seserimi bei vaikinu. Įvykį matė jos mama H. B. ir R. V.. Dukra M. įvykio nematė. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji jiems pasakė apie juntamą sužalojimą ir skausmą. Dėl šio sužalojimo ji į medikus nesikreipė ir nesikreips. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji D. B. pretenzijų turi ir pageidauja, kad jis atsakytų įstatymo nustatyta tvarka, su juo susitaikyti nenori, kadangi jo smurto protrūkis yra jau buvęs prieš seserį B., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau sutinka ir neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtos bausmės ji neskųs (el. b t. 1, b. l. 2–14, 133–136).
Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. 23.10 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0721 D. B. nustatytas 2.62 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 72).
2023 m. rugpjūčio 29 d. H. B. nurodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, kadangi D. B. yra jos sutuoktinis ji pasinaudoja jai suteikta šia teise, todėl ji atsisako duoti parodymus apie šį įvykį. Taip pat paaiškina, kad šio įvykio metu jos atžvilgiu D. B. jokio smurto nenaudojo, jam pretenzijų jokių neturi, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Tiesiog šio įvykio priežastis yra D. B. alkoholio vartojimas (el. b. t. 1, b. l. 141–143).
Apklausta kaip liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. nakties metu, apie 23‒24 val., į jų namus buvo iškviesta policija dėl tėvo D. B. elgesio. Policiją iškvietė sesuo Z. B.. Apie 17‒18 val. su ja telefonu susisiekė mama H. B. ir pasakė, kad tėvas girtas, priekaištauja dėl to, kad paėmė jo automobilį. Mama H. B. paprašė grįžti greičiau į namus, kad nepykdytų tėvo D. B.. Jie greitu laiku grįžo, tėvas D. B. lauke prie namų vartojo alkoholinius gėrimus su kaimynu, po to grįžo į namus ir pasiūlė mamai H. B. kartu išgerti alkoholio. Ji sutiko, ir jiedu miegamajame kartu išgėrė. Ji nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris, sėdėjo kambaryje viena. Girdėjosi girto tėvo D. B. priekaištai, aiškino, kad čia jo mašina, jo namas, keikėsi. Būdama savo kambaryje, girdėjo, kad mama H. B. ir tėvas D. B. iš miegamojo nuėjo į virtuvę. Būdamas virtuvėje, tėvas D. B. toliau šūkavo, girdėjo, kaip trankosi stalčiai, spintelės, ji pagalvojo, kad čia tėvas tranko virtuvės spintelių stalčius, nes jis įprastai girtas taip elgiasi. Ji iš savo kambario niekur nėjo, tačiau girdėjo, kaip iš sesers kambario kažkas išėjo ir netrukus jau išgirdo sesers Z. B. balsą iš virtuvės, ji šaukė ant D. B., rėkė: „Ką tu darai!“. Po šių žodžių išgirdo duslų smūgį į sieną, o po to iš karto dar vieną smūgį, lyg besidaužančių plastikinių kibirų garsą. Jokio verksmo ar riksmo negirdėjo. Virtuvės ir jos kambario siena yra bendra, todėl viską girdėjo. Po antro smūgio išgirdo, kaip atsidarė sesers Z. B. kambario durys ir netrukus ėmė verkti kūdikis. Išėjusi iš savo kambario, ji pamatė buto koridoriuje R. V. ir tėvą D. B.. R. V. laikė rankomis apglėbęs D. B. iš šono, o tėvas D. B. priešinosi ir bandė iš jo išsilaisvinti. Z. B. šaukė kviesti policiją, tačiau ji bėgo raminti kūdikį. Policijos laukė užsirakinę Z. B. kambaryje (el. b. t. 1, b. l. 125–128).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 22 val., jis su Z. ir jos dukra M. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), tiksliau buvo savo kambaryje. Išgirdo virtuvėje vykstantį žodinį konfliktą tarp Z. mamos, H. B., ir jos patėvio D. B.. Z. B. išgirdusi, kad jos mama labai šaukia, išėjo iš kambario į virtuvę pažiūrėti dėl ko vyksta konfliktas. Jis tuo metu liko su Z. B. dukra M. kambaryje. Būdamas kambaryje, girdėjo vykstančio žodinio konflikto garsus, tačiau kokius žodžius kas kam sakė, nežino. Po minutės ar po kelių minučių, laiko tarpas buvo labai nedidelis, kai iš kambario išėjo Z. B., jis išgirdo virtuvėje žmogaus griuvimo garsą ir iš karto išbėgo iš savo kambario žiūrėti kas vyksta virtuvėje ir kas nugriuvo. Tuo metu, kai jis išbėgo iš kambario, į jų kambarį įbėgo Z. B. sesuo B. B., kuri kambaryje liko su Z. dukra M.. Atėjęs į virtuvę pamatė, kad Z. B. guli virtuvėje ant grindų prie sienos, o šalia jos buvo priklaupęs bei ranka užsimojęs jos patėvis D. B.. Tai pamatęs, jis šį iš karto nustūmė į koridoriaus patalpą. Kai atėjo, D. B. Z. B. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, tiesiog laikė Z. B.. Nustūmus D. B. į koridoriaus patalpą, šis norėjo su juo muštis, dėl to jis D. B. laikė apkabinęs rankomis, kad jis nusiramintų. Šio įvykio metu nugriuvę ant grindų nebuvo. D. B. rėkė ant jo. Po to Z. B. nuėjus į kambarį, kuriame jie gyvena, jis nuėjo jai iš paskos, ir jie būdami kambaryje laukė policijos pareigūnų. Būnant kambaryje Z. B. skundėsi, kad ją D. B. stūmė į sieną, ji susitrenkė viršugalvį kairėje pusėje. Dėl šio pastūmimo ji buvo nugriuvusi ir ant grindų. Taip pat Z. B. skundėsi, kad jai labai skauda galvą bei buvo kairėje pusėje viršugalvio srityje iškilęs guzas. Šio įvykio metu D. B. jo atžvilgiu smurto nenaudojo, jam pretenzijų neturi. Mano, šis įvykis paprasčiausiai įvyko dėl D. B. alkoholio vartojimo (el. b. t. 1, b. l. 152–155).
2023 m. rugsėjo 18 d., išklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau ‒ BPC) skambučio garso įrašą nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d., 22.06 val., skambino moteris, prisistačiusi Z. B., kuri nurodė, kad jai kuo skubiau reikalinga policija, kadangi mušasi jos patėvis prašo kuo skubiau. Nurodė adresą ((duomenys neskelbtini)), pabrėžia, kad namuose yra dviejų metų vaikas. BPC darbuotojai pasiteiravus su kuo mušasi, nurodo, kad su jos sugyventiniu ir su visais (el. b. t. 1, b. l. 170–172).
2023 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo kameromis „Body“ fiksuotų trijų vaizdo ir garso įrašų (vaizdo ir garso įrašai saugomi IBPS-e) apžiūra. Protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams Z. B. paaiškina, kad patėvis pradėjo su peiliu „šokinėti“ ant jos, ant mamos ir jos pradėjo jį tvardyti, kad jis nieko nepridarytų. Nurodo, kad konfliktas prasidėjo virtuvėje, o pasibaigė koridoriuje. Paaiškino, kad jis su peiliu puolė. D. B. dėl paminėto peilio nustemba, paaiškina, kad buvo tik susistumdymas su svainiu, kuris yra nepageidaujamas. D. B. paaiškina, kad su žmona išgėrė butelį. Nurodo, kad su dukra tik susistumdė, jos nemušė. Z. B. paaiškino, kad buvo pastumta į sieną, susitrenkė galvą, galvoje yra guzas, fizinį skausmą pajuto, medikų pagalbos nereikia, pareiškimą rašys. Z. B. nurodo, kad D. B. rankoje turėjo peilį, bet ar jis ką nors jai sakė, neprisimena. Bute buvęs R. V. aiškina, kad jis ne tik įvykį matė, bet ir D. B. laikė, nes „jis ant visų šokinėjo“ (el. b. t. 1, b. l. 174–176).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be paties D. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad fizinį skausmą jai sukėlė jos patėvis D. B.; liudytojo R. V. parodymai, kur jis patvirtino, kad išgirdo virtuvėje žmogaus griuvimo garsą, atėjęs į virtuvę pamatė, kad Z. B. guli virtuvėje ant grindų prie sienos, o šalia jos buvo priklaupęs bei ranka užsimojęs jos patėvis D. B., Z. B. skundėsi, kad ją D. B. stūmė į sieną, ji susitrenkė viršugalvį kairėje pusėje, skundėsi, kad jai labai skauda galvą, kairėje galvos pusėje viršugalvio srityje jai buvo iškilęs guzas; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kuomet paskambinusi nukentėjusioji pranešė apie įvykį; kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti įvykio dalyvių paaiškinimais, duoti atvykusiems policijos pareigūnams. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad D. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė Z. B. fizinį skausmą.
Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktu šeimos narių sąvokų išaiškinimu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – kartu gyvenusios Z. B., sveikatą.
Pranešus D. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 21–22).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką D. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, teistumas išnykęs (el. b. t. 1, b. l. 83–85), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 187–188), dirbantis (el. b. t. 1, b. l. 184–186). Byloje nėra duomenų apie D. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis); dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 p.) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 p.). Šie įpareigojimai ir draudimas, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
D. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kaltinamajam neskirtina, įvertinus tai, kad jam skirtinas savo turiniu platesnis įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programose, kuris apima ne tik smurtinį elgesį keičiančias, bet ir kitas elgesio pataisos programas.
D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 23.06 val. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. 13.19 val. (dvi dienos) (el. b. t. 1, b. l. 31−34, 117−119). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo panaikinti kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (el. b. t. 1, b. l. 122–124), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši kardomoji priemonė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 27 .d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta vienam mėnesiui, t. y. laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Byla teisme buvo gauta 2023 m. spalio 9 d., t. y. jau pasibaigus minėtam laikotarpiui. Byloje nėra duomenų apie šios kardomosios priemonės taikymo D. B. termino pratęsimą. Esant šioms duomenims, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu kaltinamajam nėra paskirta jokia kardomoji priemonė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako tam nesant teisinio pagrindo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu priduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 94 straipsnio dalies 4 punktu, sunaikintinas, kaip menkavertis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 23.06 val. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. 13.19 val. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu priduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlius, esančius Vilniaus r. sav., Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.