- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-2204-392/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Skolininkas
- G. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkė G. M., bendrosios nuosavybės dalyvis A. M., antstolis R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininkei G. M. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinio A. M. pensijos ir darbo užmokesčio ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias jis gauna iš dabartinės arba ateityje gaus iš kitos įmonės. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. gavo antstolio R. V. 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Reg. Nr. S-18-6058 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00861, kuriuo pareiškėjui buvo pasiūlyta per 30 dienų nuo šio siūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės G. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Patvarkyme nurodyta, jog antstolis pasiūlė skolininkei G. M. ir jos sutuoktiniui nuo turto arešto akto surašymo dienos per jo nustatytą terminą pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šis pasiūlymas jiems buvo išsiųstas 2017 m. liepos 20 d. registruotu laišku ir elektroniniu paštu, tačiau nurodyto sutikimo per nustatytą terminą antstoliui nepateikė. Antstolis R. V. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-43815 dėl 2 561,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad G. M. ir A. M. santuoką sudarė 1970 m. birželio 13 d. Antstolis pranešė, jog skolininkės sutuoktinis A. M. dirba UAB „Mano inovacija“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Taip pat į jo sąskaitą yra pervedama pensija. Taigi, pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnį, 3.109 straipsnį, skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis ir mokama pensija yra bendra skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Suinteresuotas asmuo bendrosios nuosavybės dalyvis A. M. pateikė atsiliepimą į išieškotojo prašymą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad G. M. tikrai yra skolinga VMI prie FM. Skola susidarė dėl nesumokėto žemės mokesčio per eilę metų, smogus per Lietuvos gyventojus pasaulinei finansų krizei. Praktiškai tai prilygsta nenugalimoms aplinkybėms. Dalis skolos jau išskaičiuota, dalis padengta jos pačios bei jam, jos sutuoktiniui, geranoriškai padedant. VMI ir toliau vykdo skolos išieškojimą iš G. M., neatsižvelgiant į tai, kad liekanti jos pensijos dalis yra labai maža 149 Eur per mėnesį ir neužtenka susimokėti už vaistus, jau nekalbant apie maitinimąsi. Antstolis jau apie metus yra areštavęs jo asmeninę banko sąskaitą ir toliau kėsinasi į ir taip varganas pajamas. Prieš (2008 m.) pasaulinę finansinę krizę kilus nekilnojamo turto kainų ,,burbului“ Valstybės įmonė Registrų centras sklypą įvertino net 9 milijonais litų. Valstybinės įmonės Registrų centro vertinimus ir yra pagrindas skaičiuojant mokestį už žemę, to pasėkoje G. M. buvo priskaičiuotas nerealios žemės mokesčio sumas. Ji bandė kreiptis į Registrų centro vadovybę ir į Klaipėdos apskrities VMI prie FM. Tačiau nebuvo išgirsta ir palikta likimo valiai. Žemės sklypai priklausė vienasmeniškai G. M.. Kadangi aptariama nuosavybė G. M. priklausė, iki ją (2017 m.) perėmė bankas, asmeninės nuosavybės teise, todėl ir kylančios iš šių sklypų prievolės, šiuo konkrečiu atveju mokesčiai VMI, tretiesiems asmenims mokėtini tik iš asmeninių G. M. lėšų. Antstolis versdamas klaidingai elgtis VMI prie FM ir sąmoningai ar ne klaidina teismą, kai siūlo asmens prievolę kilusią iš jam asmeniškai priklausiusio turto perkelti neteisėtai kitam asmeniui. Pažymi, kad yra ne tik pensininkas, bet ir ligotas žmogus. Jam prieš 4 metus buvo ištikęs infarktas, yra implantuotas širdies stimuliatorius. Konstatuota širdies kraujagyslių ir plaučių sunkios ligos. Tai sąlygoja ir jo galimybę dirbti labai ribotą laiką ir gauti mažą atlyginimą. Dabartiniu metu 200 Eur. Be to kompensuojamų vaistų neužtenka ir tenka kas mėnesį vien vaistams išleisti apie 200 Eur. Prieš pusantrų metų sūnų T. M. ((duomenys neskelbtini))) ištiko ūmus išeminis insultas. Jo dešinę pusę paralyžavo, jis nekalba. Jis reikalauja pastovios priežiūros ir nuolatinės medicininės pagalbos. Tai labai brangiai kainuoja. Vien vaistams jam kas mėnesį išleidžia apie 250 Eur. Jis yra nedarbingas ir 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu. A. M. sutuoktinė G. M. jau gauna tik 50 proc. savo pensijos 149 Eur. Sūnus T. M. gauna 380 Eur pašalpos. O mėnesio reabilitacija medicinos įstaigoje kainuoja, priklausomai nuo procedūrų kiekio ir dažnio nuo 950 Eur iki 1200 Eur. Pagrindinis šeimos medicininių medikamentų, maisto, komunalinių mokesčių ir elementarių kitų išlaidų mokėtojas yra jis, A. M.. Jeigu teismas patenkins formalų VMI prie FM ir antstolio inicijuotą jo pensijos ir 200 Eur algos pusės atėmimą, bus pasmerktas neveiksniu pripažintas sūnus. Sutuoktinė niekur nesislapsto. Jis pagal išgales savanoriškai jai padeda sumokėti skolą. Yra prieš keletą metų jos vardu sumokėjęs apie 2800 Eur. Ir jeigu jų finansinė situacija pagerės (tokių priemonių ieško), tikrai bus atsiskaityta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškimą patenkino. Nustatė, kad skolininkės G. M. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jos sutuoktinio A. M. gaunamų piniginių lėšų. Nutartyje nurodė, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Gyventojų registro duomenimis, G. M. ir A. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininkės sutuoktinio A. M. gaunamos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė su G. M. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teismui leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Skolininkės G. M. atsakomybė yra asmeninė, todėl vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. m. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartį.Nurodė, kad G. M. tikrai yra skolinga VMI prie FM. Skola susidarė dėl nesumokėto žemės mokesčio per eilę metų, smogus pasaulinei finansų krizei. Tai prilygsta nenugalimoms aplinkybėms. Dalis skolos iš jau išskaičiuota, dalis padengta jos pačios, sutuoktiniui geranoriškai padedant. VMI prie FM ir toliau vykdo skolos išieškojimą iš G. M., neatsižvelgiant į tai, kad liekanti jos pensijos dalis yra labai maža 149 € per mėnesį ir neužtenka susimokėti už vaistus, nekalbant apie maitinimąsi. Neapgalvoti antstolio veiksmai suklaidino VMI prie FM atstovus ir jie formaliai pasidavę jo spaudimui nieko neišsiaiškinę kreipėsi į teismą, kad atimti ½ dalį pensijos bei kitų asmeninių pajamų, jas nukreipiant sutuoktinės skolos grąžinimui ir didžiulių antstolio asmeninių išlaidų dengimui, tai yra pasipelnyti. Valstybės įmonė Registrų centras sklypą įvertino net 9 milijonais litų. To pasėkoje G. M. buvo priskaičiuotos nerealios žemės mokesčio sumos. Žemės sklypai priklausė vienasmeniškai G. M., todėl ir kylančios iš šių sklypų prievolės, šiuo konkrečiu atveju mokesčiai VMI prie FM, tretiesiems asmenims mokėtini tik iš asmeninių G. M. lėšų. Nurodė, jog yra ne tik pensininkas, bet ir ligotas žmogus, ištiktas infarkto, su implantuotu širdies stimuliatoriumi. Konstantuotos kitos sunkios ligos. Tai sąlygoja galimybę dirbti ribotą laiką ir gauti mažą atlyginimą. Dabartiniu metu 200 €. Sūnų T. M. ((duomenys neskelbtini)) ištiko ūmus išeminis insultas. Jo dešinę pusę paralyžavo, jis nekalba. Jis reikalauja pastovios priežiūros ir nuolatinės medicininės pagalbos. Tai labai brangiai kainuoja. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu sūnus pripažintas neveiksniu. G. M. jau gauna tik 50% savo pensijos 149 €. Sūnus T. gauna 380 € pašalpos. Jeigu teimas patenkins formalų VMI prie FM ir anstolio incijuotą pensijos ir 200 € algos pusės atėmimą, šeima bus pasmerkta badui. Sutuoktinė niekur nesislapsto. Jis pagal išgales savanoriškai jai padeda sumokėti skolą. Yra prieš keletą metų jos vardu sumokėjęs apie 2800 €. Ir jeigu jų finansinė situacija pagerės, tikrai bus atsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-43815 dėl 2 561,21 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymu pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Reg. Nr. S-18-6058 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00861 pasiūlė išieškotojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkei G. M. ir bendrosios nuosavybės dalyviui A. M. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Siūlyme nurodoma, kad vykdomojoje byloje antstolis nustatė, jog skolininkė G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra susituokusi su A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir turi turto, kuris jai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutinkamai su CPK 667 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktu, 2017 m. birželio 29 d. patvarkymais buvo areštuotos skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose. Sutuoktinio A. M. sąskaitoje yra lėšų gaunamų iš darbovietės bei pensijos išmokos. Sodros duomenimis skolininkės sutuoktinis nuo 2018 m. vasario 1 d. dirba UAB „Mano inovacija“, mėnesinės skolininko pajamos sudaro 200 Eur. Taip pat į sąskaitą yra pervedama pensija, kuri pagal pateiktus Sodros duomenis siekia 672,14 Eur. Skolininkei ir jos sutuoktiniui 2017 m. birželio 29 d. buvo išsiųstas patvarkymas pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo; taip pat 2017 m. liepos 20 d. buvo siųstas patvarkymas pasiūlyti pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas dėl turto dalies nustatymo per antstolio nustatytą terminą nebuvo pateiktas.Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Skolininkės G. M. atsakomybė yra asmeninė, todėl vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą tik iš jai priklausančios turto dalies. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios teismui leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas nurodo, kad už savo asmenines prievoles G. M. turi atsakyti tik savo turtu ir išieškojimas į jo pajamas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas tokią poziciją vertina kritiškai, nes antstolis tam ir prašė nustatyti skolininkės dalį bendrame turte, kad G. M. skola būtų išieškoma tik iš jos lėšų ir išieškovimas nebūtų nukreiptas į apelianto turtą. Apeliantas nurodo, jog išieškojimas neturėtų būti vykdomas tokia apimtimi dėl šeimos kritinės turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko teisių apsauga ir išieškojimo ribojimas yra nustatytas CPK 736-739 str.Kiti atskirojo skundo motyvai neįtakoja ginčijamos nutarties pargįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės skolininko turto dalies nustatymą reguluojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.