Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1534-112/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
2A-1534-112/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08055-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
T. M.
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1534-112/2012Teisėja V. Olcvikienė Proceso Nr. 2-06-3-08055-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 121.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-03 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. J. priteisti sūnaus D. J. išlaikymui po 600 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties ir išlaikymą vaikui mokėjo tik kartais. Teigia, kad vaiko poreikiai išaugo, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, todėl siekiant užtikrinti vaiko interesus būtina padidinti priteistą išlaikymo dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-10 sprendimu ieškinį tenkino – iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui priteisė po 600 Lt per mėnesį. Teismas nurodė, kad atsakovas, turėdamas pareigą, į pareikštus jam reikalavimus neatsiliepė, į posėdį neatvyko. Teismas rėmėsi ieškovės pateiktais duomenims, kad atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, nustatė, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikui. Pripažino, kad vaiko poreikiai, jam augant, padidėjo, ieškovės pajamos yra nedidelės, o jai ir taip tenka kasdienė vaiko priežiūra.

Šalies argumentai

Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, teismas apie pareikštą ieškinį atsakovą informavo netinkamai. Teigia, kad procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu galima tik tuomet, kai nežinoma nei gyvenamoji, nei darbo vieta. Nuo 2011-11-17 dirba A. G. transporto įmonėje, todėl teismas turėjo galimybę gauti šią informaciją ir procesinius dokumentus jam įteikti darbo vietoje. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės skirti byloje kuratorių.

Atsiliepimas

Ieškovė T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, o atsakovo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir, neturėdamas duomenų apie atsakovo gyvenamąją ir darbo vietą, procesinius dokumentus įteikė jam paskelbdamas viešai. Teigia, kad atsakovas sprendimą siekia panaikinti vien formaliais pagrindais, nors pats nesidomėjo ir nesirūpino greita proceso eiga. Aplinkybė, kad atsakovas skunde nemini priteistos išlaikymo sumos, parodo, jog tokio dydžio išlaikymą jis teikti vaikui gali. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, apie bylą jį informavus viešo paskelbimo būdu. Visi teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės nurodytu adresu į Jungtinę Karalystę, tačiau dokumentai atsakovui buvo neįteikti.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti jam procesinius dokumentus ir informuoti apie iškeltą bylą. Teismas gali priimti sprendimą byloje, kai išklauso abi ginčo šalis. Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų pro­cesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių do­kumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė tinkamą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, nes šį adresą savo procesiniuose dokumentuose nurodo ir atsakovas. Tačiau nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei ieškovės nurodytu adresu Jungtinėje Karalystėje dokumentų atsakovui įteikti nepavyko.

Priešingai nei nurodo apeliantas, teisėjų kolegija pažymi, kad trūkumų šalinimo institutu, siekiant išsiaiškinti kitą procesinių dokumentų įteikimo vietą, teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Šiuo atveju, kai ieškovė neturėjo realių galimybių tokį adresą sužinoti, nes tinkamą adresą nurodė ieškinyje, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 296 str. 2 d.), tai reikštų ieškovės teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės.

Kuratoriaus paskyrimas galimas tik suinteresuoto asmens prašymu (CPK 39 str.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo kuratoriaus paskyrimas galimas tik atlikus atsakovo paieškos procedūras (CPK 129 str. 2 d.). Taigi nesant prašymo skirti kuratorių, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti nepro­porcingai varžoma, taikant jam ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tokiu atveju yra laikoma, kad nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 str. 1 d.), todėl galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskel­bimo būdu.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesiniai dokumentai asmeniui gali būti įteikiami gyvenamojoje ar darbo vietoje (CPK 124 str.), todėl pirmosios instancijos teismas 2011-08-17 atliko paiešką SODROS duomenų bazėje apie atsakovo įsidarbinimus 2010-08-01 – 2011-08-31 laikotarpiu, tačiau jokių duomenų apie darbovietę nebuvo (b. l. 13). Nutartis apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu priimta 2012-03-21. Minėtoje nutartyje, remiantis 2011-08-17 surinktais duomenimis, konstatuota, kad duomenų apie atsakovo įsidarbinimus nėra. Nors iš atsakovo kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas darbo sutartį sudarė, t. y. įsidarbino, 2011-11-17.

Šeimos bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi būti aktyvus (CPK 376 str. 1 d., 179 str. 2 d.), užtikrinti viešą interesą, nepilnamečių vaikų interesus, kurie yra prioritetiniai. Pareigą tinkamai įteikti procesinius dokumentus įstatymas įtvirtina teismui (CPK 117 str.). Jei pirmosios instancijos teismas būtų buvęs pakankamai atidus ir, prieš priimant 2012-03-21 nutartį dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, būtų iš naujo patikrinęs duomenis apie atsakovo įsidarbinimą, o ne vadovavęsis prieš 7 mėnesius surinktais įrodymais, būtų nustatęs atsakovo A. J. darbo vietą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad buvo išnaudotos visos galimybės tinkamai informuoti atsakovą apie bylą ir suteikti jam galimybę būti išklausytam, teikti atsikirtimus. Vis dėlto atsakovas, nors ir neišnaudojus visų galimybių, tačiau apie bylą buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu jo tėvai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-419/2010). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, rėmėsi tik ieškovės pateiktais argumentais. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino abiejų tėvų materialinių galimybių išlaikyti nepilnametį vaiką, nevertino paties vaiko poreikių. Byloje nebuvo gauta duomenų apie atsakovo pajamas, ieškovės ir atsakovo turimą privalomą registruoti turtą, kitus išlaikytinius, patiriamas išlaidas, o taip pat nebuvo analizuojami nepilnamečio vaiko turtiniai ir dvasiniai poreikiai, nėra duomenų apie šiuo metu patiriamas išlaidas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, t. y. spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, pažeidė procesinių dokumentų įteikimą bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesines ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinio proceso kodekse įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 2 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas visiškai, ieškovei nepriteistinos jos turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlmantas Padvelskis