Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-128-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
AN2-128-810/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00685-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-128-810/2019Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00685-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarties A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu A. B. pripažintas padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas subendrinta 75 Eur bauda, už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 30 d. 17.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi pagrindiniu keliu ir su ja susidūrė. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 ir 104 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. sausio 21 d. nutartimi A. B. skundo netenkino ir Institucijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą. Be to, tiek policijos įstaigoje, tiek bylą nagrinėjant teisme nebuvo aktyviai renkami įrodymai. Teismas buvo visiškai pasyvus, nerinko papildomų įrodymų, nesiaiškino papildomų aplinkybių, nesigilino į teisės aktus, tiesiog pagarsino byloje esančius dokumentus ir išklausė baigiamąsias kalbas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai, specialistai ar ekspertai, apelianto minimi dar policijos įstaigai rašytame prašyme. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ant apelianto transporto priemonės yra akivaizdžiai matoma, jog smūgio pobūdis yra smūginis braukiamasis, kuris nueina link transporto priemonės priekinės dalies, kas įrodo, kad sunkiasvorė transporto priemonė atsitrenkė į jo valdomą transporto priemonę, bei prašymus skirti autotechninę ekspertizę, ar bent jau iškviesti ekspertą, kuris turi tam tikrų specialių žinių. Tuo tarpu, anot apelianto, nei jis, nei bylą nagrinėjęs pareigūnas ar teismas neturi tam tikrų specialiųjų žinių, kurių reikia, kad būtų tinkamai atsakyta į jo klausimus bei pasisakymus.

3.2. A. B. manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į eilę padarytų procesinių pažeidimų. Nors teismas sutiko, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas procesinis pažeidimas, kai iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo byla buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nesurašant procesinio dokumento, tačiau šio pažeidimo nelaikė esminiu, kadangi sprendimas persiųsti bylą į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą buvo priimtas ant pareigūnės tarnybinio pranešimo uždedant rezoliuciją. Tačiau, anot apelianto, rezoliucijos uždėjimas nėra reglamentuotas ANK, šis veiksmas negali būti tapatinamas su procesinio sprendimo priėmimu, todėl jis nėra galimas ir yra niekinis. Juolab, kad buvo pažeista ANK 616 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas šį skundo argumentą pažymėjo, jog pareigūnės surašytame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad bylą tikslinga perduoti kitam padaliniui, siekiant išvengti šališkumo, tačiau A. B. atkreipia dėmesį, jog jis nėra to skyriaus pareigūnas, taip pat nei vienas iš tame padalinyje dirbančių pareigūnų nėra tiesiogiai jam pavaldus. Be to, (duomenys neskelbtini) mieste bei (duomenys neskelbtini) rajone yra 8 kiti viešosios policijos padaliniai, o sprendimus administracinių nusižengimų bylose, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 5-V-866 gali priimti bet kuris policijos pareigūnas, taigi, bylą nagrinėjančių padalinių (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone sąrašas išsiplečia iki 18 kitų padalinių. Pastebėtina, kad nei vieno kito (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate dirbančio pareigūno, kurie padarė administracinius nusižengimus ar administracinius teisės pažeidimus, bylos nebuvo persiųstos nagrinėti į kitą apskritį, pažeidžiant ANK nustatytą imperatyvą. Be to, jeigu kažkuriam pareigūnui atrodo, kad jis gali būti šališkas administracinio nusižengimo byloje, jis turėtų nusišalinti pats, o nesudaryti sunkumų ar išskirtinumų byloje esantiems proceso dalyviams. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai savo nutartyje taip pat teigia, kad sprendimas perduoti bylą nagrinėti kitam padaliniui yra pagrįstas objektyviu administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimu, tačiau šis teismo teiginys nėra niekuo pagrįstas, motyvuotas. Jokiame teisės akte nereglamentuota, kad tokio pobūdžio bylos gali būti ar privalo būti perduodamos kitam padaliniui tirti ar pan. Pastebėtina ir tai, kad ANK 566 straipsnyje yra įtvirtinta, jog draudžiama daryti apribojimus arba išimtis dėl kilmės, tautybės, rasės, lyties, kalbos, religiniu ar politiniu pažiūrų ir kitų aplinkybių, kurios asmenims lemtų nevienodą įstatymų taikymą.

Žemesnės instancijos teismas

3.2.1. Anot apelianto, žemesnės instancijos teismas taip pat klaidingai nurodė, jog „A. B. nurodytoje ANK 616 straipsnio 1 dalyje nėra imperatyviai numatyta, kad byla privalo būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą). Minėtoje teisės normoje yra formuluotė „gali būti nagrinėjama“, kadangi byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą tik kai administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) mieste, jis nebuvo užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.

3.3. Skunde taip pat nesutinkama su skundžiamos nutarties turiniu, jog Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos pareigūnų pareigas, nėra įtvirtinta pareiga tenkinti bylos baigtimi suinteresuotų asmenų prašymus ir (ar) atlikti prašomus procesinius veiksmus. Anot A. B., minimame įstatymo straipsnyje nėra nieko minima apie prašymų, kurie yra pateikti administracinių nusižengimų bylose, nei jokių kitokio pobūdžio prašymų nagrinėjimą, todėl toks teismo pasisakymas dėl šio teisės akto, apskritai, verčia stipriai abejoti teismo kompetencija. Lieka neaišku ką žemesnės instancijos teismas nori pasakyti šiuo argumentu. Pastebėtina, kad prašymo sąvoka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkte. Šiame teisės akte pateiktas apibrėžimas nenurodo kokios formos prašymas turi būti, t. y. rašytinės ar žodinės formos. Taip pat šis teisės aktas reglamentuoja ir asmenų prašymų nagrinėjimą ir t. t.

Šalies argumentai

3.4. A. B. taip pat nurodo, jog apylinkės teismas atsisakė tenkinti jo prašymą skirti autotechninę ekspertizę, nes jis nesudarė objektyvaus pagrindo. Tačiau byloje taip ir liko neaiškus transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, o būtent ant transporto priemonės „Volkswagen Passat“ esančių apgadinimų pobūdis bei eismo įvykio kilimo pobūdis. Prašymas skirti autotechninę ekspertizę buvo pateiktas, nes pareigūnai savalaikiai neatliko visų veiksmų, būtinų bylą teisingai išspręsti, dėl ko nebuvo galimybės gauti tam tikrų bylai reikšmingų ir reikalingų duomenų (vaizdo įrašų, tachografo duomenų, kuriame atsispindėtų sunkiasvorės transporto priemonės greitis).

3.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog nutartyje teigiama kad jo vairuojamo automobilio viena pusė susidūrimo metu dar buvo šalutiniame kelyje, t. y. dešiniau, už punktyrinės linijos, todėl kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ galiojimo zona dar nebuvo pasibaigusi, tai rodo, kad būtent jis turėjo duoti kelią krovininiam automobiliui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku apie kokią punktyrinę liniją teismas kalba bei kokia šios linijos paskirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkte numatyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 96.2 punkte imperatyviai nurodyta, jog ženklas Nr. 203 turi būti įrengiamas prieš pat sankryžą, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad kelio ženklas Nr. 203 galioja 15 m į priekį iki kelių susikirtimo (sankirtos). O tai suponuoja išvadą, kad kelių susikirtimas yra būtent toje vietoje, kur baigiasi 15 m atstumas nuo įrengto kelio ženklo Nr. 203. Anot apelianto, atsižvelgiant į nurodytą bei eismo įvykio schemą, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko jam įvažiavus į pagrindinį kelią. A. B. taip pat atkreipia dėmesį, jog į pagrindinį kelią jis buvo įvažiavęs dar gerokai prieš įvykstant eismo įvykiui, t. y. dar tuomet, kai jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, kuri yra reguliuojama šviesoforu, kadangi nuo kelio ženklo Nr. 203 iki „Stop“ linijos, kuri yra nubrėžta prieš pėsčiųjų perėją, yra 29,40 metrų atstumas, pats eismo įvykis įvyko 62,30 metrų atstumu nuo kelio ženklo Nr. 203. Šio kelio ženklo galiojimo zona negali būti begalinė, tačiau į šiuos argumentus nei teismas, nei policijos įstaigos pareigūnas neatsižvelgė.

3.6. Taip pat žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad KET 154 punkte numatytas įpareigojimas vairuotojui įvertinti ir tai, ar įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio nesudarys kliūties pagrindiniu keliu nustatytu leistinu greičiu važiuojančiai transporto priemonei, tačiau nei vienos transporto priemonės dalyvavusios šiame eismo įvykyje greitis nėra nustatytas. Be to, prieš pradedant apeliantui judėti nuo „Stop“ linijos, kai tik įsijungė žalios spalvos šviesoforo signalas, nei viena transporto priemonė dar nebuvo pajudėjusi. Todėl net jei jis ir būtų buvęs šalutiniame kelyje, tai nei viena transporto priemonė dar nevažiavo, todėl jam nebūtų buvę pareigos duoti kelią. Kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ sąvokoje minima, kad privaloma duoti kelią judančioms transporto priemonėms.

3.7. A. B. teigia, jog 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 17.00 val. vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), privažiavo pėsčiųjų perėją, esančią ties (duomenys neskelbtini) pastatu, su joje įrengtu šviesoforu. Kadangi švietė draudžiamas šviesoforo signalas, sustojo arčiau dešiniojo krašto, prieš „Stop“ liniją, kuri yra prieš pėsčiųjų perėją. Iš kairės pusės, gretimoje eismo juostoje, stovėjo sunkiasvorė transporto priemonė. Tik įsijungus žalios spalvos šviesoforo signalui, įsitikinęs, kad niekam nesukliudys, jis pradėjo važiuoti. Per kairės pusės šoninį veidrodėlį pastebėjo, kad jo vairuojama transporto priemonė pilnai išvažiavo į priekį per visą transporto priemonės ilgį prieš prie pėsčiųjų perėjos stovėjusią transporto priemonę jam iš kairės pusės. Dar po akimirkos išgirdo garsiai akseleruojančią sunkiasvorę transporto priemonę ir dar po kelių akimirkų pajuto kaip minėtos transporto priemonės vairuotojas atsitrenkia į jo automobilio galinę kairę pusę. Lieka neaiški tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek ir teismo pozicija, kokiu būdu važiuojant priekyje visų transporto priemonių ir važiuojant greitėjančiai viena kryptimi į priekį galima atsitrenkti į iš paskos tavęs važiuojančią transporto priemonę.

3.8. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apeliantas nurodo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, todėl darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jo A. B. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse, sudėtis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas prašo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Institucijos nutarimą bei skundžiamą nutartį palikti galioti. Anot Institucijos viršininko, visi argumentai, paneigiantys A. B. skunde išdėstytas aplinkybes, yra išdėstyti apylinkės teismo nutartyje, kuriems Institucija pritaria ir mano, jog administracinė nuobauda A. B. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl eismo įvykio kaltininko. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepašalino byloje esančių esminių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei kito eismo įvykio dalyvio R. V. paaiškinimų, nesiėmė reikiamų priemonių tam padaryti, darydamas išvadas dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus rėmėsi duomenimis, kurie yra visiškai neišsamūs, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog šioje administracinio nusižengimo bylos tyrimo stadijoje galima nustatyti tikrąsias eismo įvykio priežastis bei jų kaltininką.

8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

9. A. B. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad pažeidė KET 154 ir 104 punkto reikalavimus, t. y., kad vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi pagrindiniu keliu ir su ja susidūrė.

10. Apeliantas ginčija savo kaltę, teigdamas, kad jam įvažiuojant į pagrindinį kelią nei viena transporto priemonė nebuvo pradėjusi važiuoti, jis pradėjo važiuoti tik įsitikinęs, kad niekam nesukliudys, kai pajuto smūgį savo automobiliu jau buvo pilnai įvažiavęs į pagrindinį kelią, taigi eismo įvykis įvyko zonoje, kurioje kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ nebegaliojo. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį bei atmesdamas tokią A. B. pateiktą eismo įvykio versiją, iš esmės rėmėsi tik byloje pateikta eismo įvykio vietos schema bei fotonuotraukomis, šių duomenų pagrindu konstatavo, jog A. B. vairuojamas automobilis susidūrimo metu dar buvo šalutiniame kelyje, todėl kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ galiojimo zona dar nebuvo pasibaigusi. Apie A. B. vairuoto automobilio padėtį susidūrimo metu teismas sprendė iš eismo įvykio schemoje pažymėtos šukių padėties, remdamasis Institucijos atstovo paaiškinimais, jog toje vietoje, kur yra šukės, yra ir transporto priemonių susidūrimo vieta. Apygardos teismo manymu, šių duomenų visuma nėra pakankama A. B. kaltei nagrinėjamu atveju pagrįsti.

11. Pažymėtina, jog tiriant eismo įvykio bylas, juo labiau esant skirtingoms eismo įvykio dalyvių versijoms dėl eismo įvykio aplinkybių, būtinos kiek galima tikslesnės kelių eismo įvykio schemos, kadangi būtent šis procesinis dokumentas yra itin svarbus atkuriant eismo įvykio eigą. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, kuria vadovavosi apylinkės teismas, apygardos teismo vertinimu, yra visiškai neišsami, kadangi joje netgi nėra pažymėta transporto priemonių susidūrimo vieta, jų judėjimo kryptis iki susidūrimo, neaišku kas konkrečiai schemoje yra pažymėta Nr. 1 ir Nr. 2, tik galima daryti prielaidą, kad šiais sutartiniais ženklais pažymėtas transporto priemonių išsidėstymas jau po susidūrimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas Institucijos atstovas nepatvirtino, jog transporto priemonių susidūrimo vieta yra būtent ta vieta, kurioje buvo užfiksuotos šukės, nurodė, jog „kur yra šukės, ten panašiai ir yra susidūrimo vieta“, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, jog būtent trečiu numeriu schemoje pažymėtoje vietoje transporto priemonės susidūrė, negalima. Be to, tai yra tik Institucijos atstovo nuomonė, kuri, akivaizdu, paremta tik jo paties subjektyviu manymu.

12. Net ir nustačius, jog transporto priemonių susidūrimo vieta yra ta pati, kaip ir eismo įvykio vietos schemoje pažymėta šukių vieta, lieka nepaneigta A. B. versija, jog jis įsijungus žalios spalvos šviesoforo signalui pradėjo važiuoti įsitikinęs, jog niekam nekliudys, ir jo vairuojama transporto priemonė buvo pilnai išvažiavusi į priekį per visą transporto priemonės ilgį prieš kito asmens vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę, kai pastaroji atsitrenkė į apelianto automobilį. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog tiek duodamas paaiškinimą Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tiek teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad prieš pat susidūrimo momentą išgirdo garsiai akseleruojančią sunkiasvorę transporto priemonę. Apelianto nurodytos eismo įvykio aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog eismo įvykis galėjo kilti ir dėl to, jog krovininio automobilio „Scania“ vairuotojas, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kurį laiką nejudėjo iš sustojimo vietos, dėl ko A. B., įsitikinęs, jog netrukdys kitoms transporto priemonėms, pradėjo važiuoti, ir tik pastarajam pradėjus važiuoti staigiai pajudėjo ir automobilio „Scania“ vairuotojas, kuris matė priešais jį važiuojančią apelianto vairuojamą transporto priemonę, tačiau greičio nemažino. Nepaisant tokių A. B. nurodytų aplinkybių, atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, nebuvo aiškinamasi kokiu greičiu iki susidūrimo judėjo krovininis automobilis „Scania“, ar jis turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Nors duomenų apie krovininio automobilio „Scania“ greitį 2018 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 17.20 val. nebuvo galimybės pateikti, kadangi transporto priemonės tachografas šiuos duomenis saugo iki penkių dienų, tačiau pažymėtina, jog apie šios transporto priemonės judėjimo greitį iki susidūrimo netgi nebuvo teirautasi jos vairuotojo. Krovininio automobilio vairuotojas, apskritai, nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismo manymu, esant skirtingoms eismo įvykio dalyvių versijoms, taip pat buvo galima atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje, tačiau šis procesinis veiksmas nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas.

13. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas privalo pašalinti prieštaravimus, atsiradusius dėl skirtingų eismo įvykio dalyvių paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, apklausti krovininio automobilio „Scania“ vairuotoją R. V. teisme, kas nebuvo padaryta, taip pat, siekiant paneigti arba patvirtinti eismo įvykio dalyvių keliamas versijas, užduoti klausimus specialių žinių šioje srityje turinčiam asmeniui, be kita ko, pateikiant jam išsamią, pakankamą ir kokybišką medžiagą (visų pirma, kelių eismo įvykio schemą). Teismo manymu, tik išklausius specialisto paaiškinimus, būtų galima objektyviai nuspręsti ir dėl autotechninės ekspertizės reikalingumo, ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme prašė apeliantas, tačiau jo prašymas buvo atmestas.

14. Esant aptartoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas pritaria apelianto skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju buvo visiškai pasyvus, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymių buvimą A. B. veiksmuose. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis naikintina ir A. B. administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. B. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Dambrauskienė