Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui K. J., jo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojui R. T., laidavimo terminą nustatant 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio „Hyundai Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 316 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2019 m. lapkričio 3 d., apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Hyundai Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkoholio matavimu prietaisu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 3 d., 22.05 val. nustatyta mažiausia iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija 1,74 promilės.

2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažinęs, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti K. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sprendė, kad esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, yra pagrindas K. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Vertindamas BK 72 straipsnio taikymo galimybę teismas pripažino, kad automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė ir turi būti konfiskuotas, tačiau įvertinęs tai, kad automobilis priklauso trims asmenims, nusprendė iš K. J. išieškoti 1/3 dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė (toliau – prokurorė) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti K. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 120 MGL (6000 Eur) baudą; vadovaujantis BK 64¹straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 80 MGL (4000 Eur) baudą paskiriant ją sumokėti per 24 mėnesius; vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti K. J. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Hyundai Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nekeisti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti; įrodymų tyrimo neatlikti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikydamas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Vertinant nuosprendyje nurodytas aplinkybes formaliai, būtų galima manyti, kad K. J. galbūt atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas šią išvadą konstatavo lakoniškai, nors teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas šią išvadą patvirtina arba paneigia.

3.3. Skunde pažymima, kad K. J. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga. Automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,74 promilės girtumas, vairavo miesto gatvėje tamsiu paros metu. Tokiais veiksmais ignoravo įstatymų reikalavimus, buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms pasekmėms. Sėsdamas už vairo neblaivus jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai.

3.4. Prokurorės nuomone, šiuo atveju buvo parinktas ir netinkamas laiduotojas, kuris pagal byloje esančius duomenis neturi jokių galimybių nuolatos kontroliuoti ar priimti sprendimus, galinčius daryti įtaką K. J. gyvenimo būdui bei sulaikančių jį nuo nuskalstamų veiksmų darymo, alkoholio vartojimo. BK 40 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, o to konstatuoti šiuo atveju negalima. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors R. T. ir K. J. yra kaimynai, tačiau jų gyvenamosios vietos yra skirtingos ir spręsti, kad jis galės daryti teigiamą įtaką, pagrindo nėra. Teismo konstatuoti šilti, nuoširdūs, pasitikėjimu grįsti R. T. ir K. J. santykiai nesutrukdė K. J. padaryti nusikaltimą. Pats R. T. taip pat negalėjo plačiau paaiškinti, kaip pasireikš jo teigiama įtaka K. J.. K. J. yra brandi asmenybė, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties ir jau susiformavusias asmenines vertybes, todėl akivaizdu, kad draugo įtaka jo elgesiu galėtų būti tik labai minimali ir epizodinė. Be to, teismas nepagrįstai priėmė sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Priimdamas tokį sprendimą teismas turėjo atsižvelgti ne į kaltinamojo, o į laiduotojo nuolatines pajamas, turtinę padėtį, šeimines aplinkybes, asmenines savybes. Visos šios aplinkybės rodo, kad atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jo atžvilgiu bylą nutraukti nebuvo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu K. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojo R. T. atsakomybei. Apeliaciniame skunde ginčijamas tiek laidavimo taikymo pagrįstumas, tiek laiduoto tinkamumas. Taip pat nesutinkama su teismo sprendimu K. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas K. J. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

8. Remiantis BK 40 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, taip pat atitinkantis visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienoje byloje dėl galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas sprendžia individualiai, įvertinęs visus konkrečioje byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes.

9. K. J. padaryta nusikalstama veika laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad jis anksčiau neteistas (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, turtinė ar neturtinė žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, jos nustatytos ir įrodytos byloje esančiais duomenimis. Prokurorės įsitikinimu K. J. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrįsto manymo, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau sutikti su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Teismo išvada, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017 ir kt.).

11. Nors K. J., kaip minėta, praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, ši prokurorės skunde akcentuojama aplinkybė savaime nesuponuoja K. J., kaip linkusio nusikalsti asmens, vertinimo ir nėra kliūtis taikyti BK 40 straipsnį. Atleidus K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis laikomas neteistu. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo taikytas pakankamai seniai – 2011 metais. Duomenų, kad iki 2019 m. lapkričio 3 d., kai K. J. vairavo neblaivus, jis būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, nėra. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus esantys duomenys patvirtina, kad K. J. tik vieną kartą baustas administracine tvarka. Tačiau padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra susijęs su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, K. J. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo kaltę K. J. pripažino iš karto, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertina kritiškai (tvirtino, kad dėl savo poelgio jam labai gėda). K. J. dirba, 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje apibūdinamas kaip drausmingas, pareigingas, nekonfliktiškas, atsakingai pavestas užduoti atliekantis darbuotojas, neturintis drausminių nuobaudų. K. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs. Neigiamai K. J. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, kad vertinamu atveju yra pagrindo manyti, jog K. J. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Prokurorės skunde dėstomi argumentai šios išvados nepaneigia. Nekelia abejonių tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra pavojinga ir neigiamas pasekmes galinti sukelti nusikalstama veika. Tačiau pagal tą patį BK straipsnį kvalifikuoto nusikaltimo pavojingumas kiekvienu atveju gali skirtis. Tokį skirtumą lemia konkrečioje byloje nustatytos individualios, su padarytu nusikaltimu ir jį padariusiu asmeniu susijusios, aplinkybės. Nagrinėjamu atveju K. J. automobilį būdamas neblaivus vairavo nakties metu, kai paprastai transporto priemonių eismas yra mažiau intensyvus. Jo veiksmai, nors ir pavojingi, realių padarinių nesukėlė (nebuvo padaryta žala asmenims ar turtui). Šios aplinkybės, taip pat nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl savo poelgio, duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai K. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne K. J. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažino, kad K. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su K. J. asmenybe, visuma sudaro pakankamą pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio K. J. elgesio. Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio 2 dalie 4 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą nustatė teisingai, jos buvimą pagrindė byloje surinktais duomenimis, kuriuos įvertino tinkamai.

13. Apeliaciniame skunde keliamas ir laiduotojo tinkamumo klausimas teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino laiduotojo galimybės daryti realią įtaką kaltininkui, dėl to nepagrįstai K. J. draugą R. T. pripažino tinkamu laiduotoju. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija sutikti su šiais skundo argumentais neturi pagrindo.

14. Reikalavimai laiduotojui apibrėžti BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitas aplinkybes.

15. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. iki baudžiamosios bylos perdavimo į teismą prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodydamas, kad jo draugas R. T. sutinka už jį laiduoti (b. l. 100). R. T. atitinkamai pateikė prašymą atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 96). Teisėjų kolegijos įsitikinimu abejoti R. T. tinkamumu būti laiduotoju, įvertinus jį charakterizuojančių duomenų visumą, kitas aplinkybes, priešingai negu teigiama skunde, pagrindo nėra.

16. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje R. T. nurodė, kad K. J. seniai pažįsta, bendrauja ir daug laiko praleidžia kartu. Turi bendrų pomėgių – kartu medžioja. Žino, kad K. J. gailisi dėl tokio savo poelgio ir nori jam padėti, būti jo laiduotoju. Stengsis jį paveikti morališkai. Mano, kad K. J. jo paklausys (b. l. 116). Bylos duomenys patvirtina, kad R. T. administracine tvarka nebaustas (b. l. 93), neteistas (b. l. 94). Dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip draugiškas, lengvai bendraujantis, nekonfliktiškas, atsakingas ir sąžiningas darbuotojas, neturintis drausminių nuobaudų (b. l. 97). Jokių neigiamai R. T. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad R. T. asmeninės savybės ir elgesys gali turėti išimtinai teigiamą įtaką K. J., jo elgesio korekcijai, siekiant, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ir nedarytų naujų nusikalstamų veiksmų. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste R. T. yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo. Skunde nurodoma aplinkybė, kad R. T. ir K. J. kartu negyvena, teisinės reikšmės vertinant laiduoto tinkamumą šioje byloje neturi. R. T. ir K. J., kaip minėta, yra seniai pažįstami ir draugiškus santykius palaiko ilgą laiką, nuolatos bendrauja, yra draugai, gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, kartu leidžia laisvalaikį, yra panašaus amžiaus. Atsižvelgiant į paminėta, į išimtinai teigiamai R. T. charakterizuojančią medžiagą, taip pat duomenų apie jo polinkį piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis nebuvimą, nėra pagrindo abejoti laiduotojo galimybe daryti realią įtaką K. J.. Pirmosios instancijos teismas aptartas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai jas laikė pakankamu pagrindu pripažinti kad R. T. yra tinkamas, pasitikėjimo vertas laiduotojas.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad yra pagrindas K. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo R. T. atsakomybei, pagrįstai sprendė ir tai, kad nagrinėjamu atveju laidavimas skirtinas be užstato. Pritariama prokurorės apeliacinio skundo argumentams, kad teismas, atleisdamas K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, turėjo atsižvelgti ne į kaltininko, o į laiduotojo nuolatines pajamas, turtinę padėtį, šeimines aplinkybes, asmenines savybes. Tokia nuostata įtvirtinta ir BK 40 straipsnio 5 dalyje. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą laidavimą skirti be užstato motyvavo tuo, kad paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę K. J. gali prarasti darbą ir nuolatines pajamas, dėl to nukentės visos šeimos finansinė padėtis. Toks užstato neskyrimo argumentavimas iš tikrųjų neatitinka BK 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų, tačiau, nepaisant to, pats teismo sprendimas laidavimą paskirti be užstato yra teisingas. R. T. prašė taikyti laidavimą be užstato. Prie prašymo pridėti duomenys apie gaunamą darbo užmokestį patvirtina, kad R. T. per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 800 Eur. Atsižvelgus į R. T. asmenines savybes, jo turtinę padėtį, teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laidavimo taikymas be užstato BK 40 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto esmei ir paskirčiai neprieštarauja. Esant aptartų aplinkybių visumai keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje ir skirti laidavimą su užstatu nėra pagrindo.

Dėl konfiskavimo.

18. Turto konfiskavimą reglamentuoja BK 72 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.).

19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pripažinęs, kad automobilis „Hyundai Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusprendė taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir automobilį konfiskuoti. Tačiau nustatęs, kad automobilis priklauso ne tik K. J., bet ir dar dviem asmenims, kurie su nusikalstama veika nėra susiję, nusprendė iš K. J. išieškoti konfiskuotino turto 1/3 vertės atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertinamu atveju BK 72 straipsnio nuostatas taikė neteisingai.

20. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilio „Hyundai Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. J. (b. l. 36). Teisiamajame posėdyje K. J., taip pat ir liudytojas R. B., nurodė, kad automobilis priklauso trims asmenims – K. J., G. V. ir R. B.. Už šį automobilį visi mokėjo lygiomis dalimis, visi naudoja savo reikmėms (b. l. 116). Tačiau ši nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens ir liudytojo nurodyta aplinkybė nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Rašytiniai įrodymai, kaip minėta, patvirtina, kad automobilio savininkas yra K. J., automobilis registruotas jo vardu. Išvadą, kad būtent K. J. yra automobilio savininkas, patvirtina ir tai, kad būtent jis šiuo automobiliu faktiškai ir naudojosi, šiuo automobiliu jis vyko ir iš sodybos į namus, kai buvo sustabdytas pareigūnų. Esant aptartų aplinkybių visumai teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad automobilis priklauso trims asmenims, todėl jo konfiskavimas sukels neigiamas pasekmes ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, bet ir kitiems, su padarytu nusikaltimu nesusijusiems asmenims. Nustatytų aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria remiantis kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nors K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas, tokiais atvejais, kaip minėta, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kita. Teisėjų kolegija neuri pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tiek transporto priemonės vertę, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 950 Eur, proporcingumo principui neprieštarauja. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę gyvybei, sveikatai bei turtui, o žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pažymima, kad K. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatirs neigiamų padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nėra paskiriama bausmė, jis neturės teistumo. Taigi, šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonių taikymu. Tačiau nesant pagrindo sutikti su teismo išvada, kad automobilis priklauso ne tik K. J., bet ir kitiems asmenims, ir nesant pagrindo pripažinti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra suderinamas su teisingumo, proporcingumo principų reikalavimais, spręstina, kad automobilis „Hyundai Galloper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje turėjo būti konfiskuotas.

21. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs K. J. veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pagrįstai pripažino, kad šioje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos ir atleido K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. BK 40 straipsnio taikymo klaidos pirmosios instancijos teismas nepadarė. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslams užtikrinti, teisingumo principui įgyvendinti tikslinga taikyti BK 68, 72 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso ne tik K. J., bet ir dar dviem, su nusikalstama veika nesusijusiems asmenims, todėl yra pagrindas konfiskuoti tik 1/3 konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Akivaizdu, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes minimas automobilis turėjo būti konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Tuo tarpu apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskavo dalį (1/3) transporto priemonės vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. iš esmės taikė BK 72 straipsnio 5 dalį, nors šios normos taikymo pagrindai (turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių) nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalies) taikymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti patį automobilį, o ne 1/3 jo vertės atitinkančią pinigų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti – vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti K. J. priklausantį automobilį „Hyundai Galloper“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.