Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2012 pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M. dėl notaro veiksmų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė Beazley Furlonge Ltd ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės O. E. B. reikalavimą dėl pripažinimo patyrus turtinę žalą ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nutarties kopija ieškovės atstovui E. Z. buvo įteikta 2012 m. kovo 22 d. (II t., b. l. 19, 23).

Kauno apygardos teisme 2014 m. liepos 8 d. buvo gautas ieškovės O. E. B. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti 2012 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties paduoti. Prašyme O. E. B. nurodė, kad nutartis yra niekinė, nesukelianti jokių pasekmių, o niekinė nutartis apskritai negali įsiteisėti, taip pat ieškovė rėmėsi tuo, kad nutartimi buvo pažeistas viešasis interesas.

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi netenkino ieškovės O. E. B. prašymo dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti ieškovės O. E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo nutartis, dėl kurios gautas ieškovės atskirasis skundas, priimta 2012 m. kovo 19 d., ieškovės atstovui įteikta 2012 m. kovo 22 d., o ieškovės atskirasis skundas teisme gautas 2014 m. liepos 8 d. (praėjus dvejiems metams ir beveik keturiems mėnesiams nuo nutarties priėmimo), t. y. akivaizdžiai praleidus naikinamąjį terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 78 straipsniu, 307 straipsnio 3 dalimi, 338 straipsniu, netenkino ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties paduoti. Teismas taip pat pažymėjo, kad civilinė byla Nr. 2-1235-324/2012 yra išnagrinėta, sprendimas byloje įsiteisėjo 2014 m. vasario 27 d. Atsisakius patenkinti ieškovės prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, teismas atsisakė priimti ieškovės paduotą atskirąjį skundą.

Apeliantė (ieškovė) O. E. B. atskirajame skunde prašo įpareigoti Kauno apygardos teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2012 Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. niekinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 1, 5 dalis, CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys) nutarties pagrindu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30, 109 straipsniams; panaikinti ab initio Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2014, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti terminą skųsti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. niekinę nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2012 – Lietuvos Respublikos Konstitucijai priešingą aktą, ginant viešąjį interesą atskiruoju skundu per Kauno apygardos teismą.

2014 m. liepos 8 d. ieškovė prašė atnaujinti terminą skųsti niekinę Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2012 – priešingą Konstitucijai aktą, ginant viešąjį interesą atskiruoju skundu per Kauno apygardos teismą. Ne teisėja Virginija Gudynienė (civilinės bylos Nr. 2-1235-324/2012), o teisėjas Gintautas Koriaginas, kuris nebuvo bylą nagrinėjusiu teisėju, skundžiamoje 2014 m. liepos 10 d. nutartyje (kurioje, be kita ko, neatsispindi oficialus teisėjo Gintauto Koriagino kodas pagal bylos numerį, nurodytą nutartyje, taip pat neatsispindi tai, jog procesas vyksta 2014 metais), pateikė viešai neskelbtą savo subjektinę nuomonę, kuri neatitinka konstitucinio principo. Teisėjas visiškai nepasisakė dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, kad būtų išaiškinta, ar 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2012 Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. niekinės nutarties (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalis, CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys) pagrindu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30, 109 straipsniams. Apeliantės nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar subjektinė nuomonė, išreikšta 2012 m. vasario 10 d. nutartyje, kuria buvo paneigtas CPK 83 straipsnio 1 dalies imperatyvas, prieštarauja ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30, 109 straipsniams. 2012 m. kovo 19 d. nutartis yra „beprasmis niekas, ... išlikęs nuo priėmimo momento, tai yra 2 metus ir keturis mėnesius; aš savo sutikimo neginti mane dėl šių dviejų reikalavimų nesu davusi, apie jų neginimą šioje konkrečioje byloje visiškai nekalbėta 2012-12-21 sprendime, taigi akivaizdu, kad priimtas buvęs tik dalinis sprendimas CPK 261 str. 1 d. ir neišspręstiems reikalavimams ginant viešąjį interesą taikytinas CPK 261 str. 2 d.“.Beprasmės nutartys – „vienašaliai – niekiniai sandoriai jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti, taigi 2012-02-10 ir 2012-03-19 nutartys vartotojai O. E. B. nieko nesukėlė ir gal būt nereikia ir jokio termino atstatinėti joms skųsti“.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės O. E. B. prašymas dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties paduoti atnaujinimo, atsisakyta priimti ieškovės O. E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo bei teisėtumo patikrinimas.

Atskirajame skunde apeliantė visų pirma nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmė ne teisėja Virginija Gudynienė, kuri nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1235-324/2012, o teisėjas Gintautas Koriaginas. Be to, apeliantė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje neatsispindi oficialus teisėjo Gintauto Koriagino, kaip teisėjo, kodas, iš nutartyje nurodyto numerio nėra aišku, jog procesas vyksta 2014 metais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartimi buvo palikti nenagrinėti O. E. B. reikalavimai dėl pripažinimo patyrus turtinę žalą ir 150 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, nes O. E. B. jos neskundė. 2014 m. liepos 8 d. apeliantė pateikė prašymą atnaujinti terminą skųsti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2014 m. liepos 8 d. potvarkiu dėl pavedimo kitam teisėjui atlikti skubius procesinius veiksmus, vadovaudamasis CPK 62 straipsnio 8 dalimi, Kauno apygardos teismo pirmininko 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V1-6 patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių 15, 15.2, 15.4 punktais ir atsižvelgdamas į teisėjų užimtumą bei potvarkių skyrimo eilę, pavedė teisėjui Gintautui Koriaginui bylą nagrinėjančios teisėjos Virginijos Gudynienės kasmetinių atostogų metu (2014 m. liepos 3 d. – 2014 m. rugpjūčio 22 d.) atlikti skubius procesinius veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-1235-324/2012 – išspręsti ieškovės O. E. B. prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties paduoti bei atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties priėmimo klausimus (III t., b. l. 96). Taigi teisėjas Gintautas Koriaginas būtent šio pavedimo pagrindu skundžiama nutartimi išsprendė jam teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pavestus klausimus dėl apeliantės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir dėl atskirojo skundo priėmimo. Civilinė byla, kurioje apeliantė padavė minėtus prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą, yra baigta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. vasario 27 d. nutartimi išnagrinėjus atsakovės Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir šį sprendimą panaikinus bei atmetus ieškovės O. E. B. reikalavimus panaikinti Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. 2009 m. liepos 17 d. nutarimą, kuriuo ieškovei O. E. B. buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/1292650, po M. M. mirties bei įpareigoti notarę išduoti ieškovei O. E. B. kaip testamentinei M. M. įpėdinei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į 62,0300 ha ploto testatorės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskutinis Kauno apygardos teismo šiai bylai suteiktas bylos numeris buvo 2-1235-324/2012, t. y. numeris, kuris bylai buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo priėmimo metu. 2013 ir 2014 metais šiai civilinei bylai nebuvo suteikiamas naujas bylos numeris Kauno apygardos teisme. Dėl šios priežasties nutartyje, kaip nurodo apeliantė, būtent ir atsispindi tas civilinės bylos numeris, koks buvo šios civilinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantės prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nebuvo patenkintas, atskirasis skundas nepriimtas, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje turėjo atsispindėti tai, jog procesas vyksta 2014 metais (iš nutartyje nurodyto civilinės bylos numerio).

Apeliantė taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis yra „beprasmis niekas, išlikęs nuo priėmimo momento, tai yra 2 metus ir keturis mėnesius“. Tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, apeliacijos dalyką dabar sudaro ne Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties, o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento plačiau nepasisako.

Apeliantė pažymėjo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas nesprendė prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Visų pirma, pažymėtina, kad toks prašymas ieškovės prašyme atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties paduoti nebuvo išdėstytas. Antra, iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliantė sieja su Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. ir 2012 m. kovo 19 d. nutartyse teismo padarytomis išvadomis, o teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus, suteikta tuo atveju, jei yra pagrindas matyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Apeliantė šiuo atveju ne įstatymą ar kitą teisės aktą ar jo dalį nurodo kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o ginčija konkrečias teismo priimtas nutartis, nesutikdama su jose padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas teismine instancine tvarka, jas apskundžiant atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

Su nutarčių neteisėtumu ir nepagrįstumu siejamas ir dar vienas skundo argumentas, t. y. apeliantė taip pat nurodo, kad „Beprasmės nutartys – „vienašaliai niekiniai sandoriai jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti, taigi 2012-02-10 ir 2012-03-19 nutartys vartotojai O. E. B. nieko nesukėlė ir galbūt nereikia jokio termino atstatinėti joms skųsti“. Kaip jau minėta, CPK įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo konkrečiais CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nenagrinėtus ieškovės O. E. B. reikalavimus dėl pripažinimo patyrus turtinę žalą ir 150 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, civilinę bylą pagal O. E. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M. dėl įpareigojimo notarę atlikti notarinį veiksmą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2012 m. balandžio 24 d., 14 val. (II t., b. l. 19). Dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 298 straipsnis). Tokia ieškovės teisė buvo nurodyta ir 2012 m. kovo 19 d. nutartyje. Ši nutartis ieškovės atstovui buvo įteikta 2012 m. kovo 22 d. (II t., b. l. 23). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad teise paduoti atskirąjį skundą (šiuo atveju 2012 m. kovo 19 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka) ieškovė galėjo pasinaudoti per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnis). Apeliantė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties padavė tik 2014 m. liepos 8 d.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, į tai, kiek terminas yra praleistas. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo, taigi ir atskirojo skundo (CPK 338 straipsnis) padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos. Šis terminas, skirtingai nei CPK 335 nurodytasis, yra naikinamasis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė Kauno apygardos teismo nutartį gavo 2012 m. kovo 22 d. (nutartis įteikta ieškovės atstovui), o prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą padavė 2014 m. liepos 8 d., t. y. terminą praleidus daugiau nei dvejus metus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė prašyti atnaujinti praleistą nutarties apskundimo terminą galioja tris mėnesius nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos. CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas (šio termino ribose galima prašyti atnaujinti praleistą apeliacinio apskundimo terminą) yra naikinamasis. Pasibaigus naikinamajam terminui, išnyksta asmens procesinė teisė ar pareiga, todėl šis terminas negali būti atnaujinamas. Dėl to šiam terminui praėjus, praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo terminas nebegali būti atnaujintas. Nagrinėjamu atveju minėtoje teisės normoje įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta asmens procesinė teisė ar pareiga, buvo suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties paduoti atnaujinimo, neanalizuodamas termino praleidimo priežasčių svarbos. Beje, apeliantė nei prašyme atnaujinti praleistą terminą, nei atskirajame skunde termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių ir nėra nurodžiusi, nes pateikdama prašymą iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad nutartis yra niekinė ir negaliojanti. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad apeliacine tvarka nepanaikinta, įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenis ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde apeliantė nėra nurodžiusi kontrargumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie praleistą naikinamąjį terminą, o dėl atskirojo skundo teiginių, kurie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo bei dėl atskirojo skundo priėmimo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.