- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2-1955-292/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z.
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, našlaičio pensijos gavimo tikslu, kad R. Z., miręs (duomenys neskelbtini), yra T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. A. yra jo sūnus.
Nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T.. Sūnus T. buvo įregistruotas A. pavarde, nes T. gimė, jai nenutraukus santuokos su R. A..
2007-03-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad R. A. nėra T. A. tėvas. T. tėvu jis ir negalėjo būti, nes tuo metu R. A. atlikinėjo bausmę ir su juo ji nepalaikė jokių ryšių nuo 1994 m.
T. tėvas yra R. Z., su kuriuo ji susipažino 1997 metais. Kartu kaip šeima gyveno apie dešimt metų, susituokę nebuvo, tačiau R. Z. visada pripažino T. kaip savo sūnų, ji augino, rūpinosi, teikė jam išlaikymą ir ruošėsi įteisinti tėvystę, tačiau (duomenys neskelbtini) jis mirė.
Ji turi dar 3 vaikus, gimusius iki T.- A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. A., (gimusią duomenys neskelbtini).
Jai vienai išlaikyti materialiai vaiką tapo labai sunku. Darbo užmokesčio nepakanka ne tik T., bet ir kitiems vaikams išlaikyti. Siekiant gauti socialinę paramą, ji privalo įrodyti, kad sūnus turi tėvą. Sūnus T., nustačius šį faktą, įgis teisę gauti našlaičio pensiją.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Z. nurodė, jog ji sutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti faktu. Ji yra mirusio R. Z. motina. Sūnus visada pripažino savo sūnų T. ir visada laikė ji savo sūnumi, juo rūpinosi, kol gyveno kartu su pareiškėja. Ir šiuo metu anūkas T. ir D. A. palaiko su ja ryšius. T. visada ją laikė močiute, o ji jį- savo anūku. Kaip šeima jie gyveno daugiau kaip 9 metus.
Alytaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą (16-17 b.l.), o atstovė nurodė, kad juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą pasiūlė nusistatyti jų skyrius, sprendžiant klausimą dėl D. A. sunkios materialinės padėties ir materialinės pagalbos šiai šeimai. i. Pastarajai atvykus gyventi į Alytų, D. A. buvo įtraukta į socialinės rizikos grupę ne dėl vaikų nepriežiūros, priešingai, ji jais rūpinasi, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos. Šiuo metu pareiškėja turi dar vieną mažametį vaiką, gimusį jau po T.. Visi vaikai yra nuo skirtingų vyrų, pareiškėja keliauja iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Dėl šių priežasčių ji ir įtraukta į socialinės rizikos grupę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pažymėtina, kad tėvystės fakto nustatymas, mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui, nustatomas vadovaujantis ne CPK 444 str. 2 d. 1 p., kaip nurodo pareiškėja, bet CPK 444 str. 2 d. 9 p.
Nustatyta, kad D. A. nebuvo sudariusi santuokos su R. Z..
R. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.).
Pareiškėjos D. A. sūnus T. A. gimė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.).
Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (9 b.l.), pripažinus, kad R. A. nėra T. A. tėvas, ir panaikinus gimimo akto įrašą dėl tėvystės, T. A. tėvas gimimo akto įraše nenurodytas.
Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01 (kaip šiuo atveju), teismas vadovaujasi tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu.
Kad T. A. motina pareiškėja D. A. ir R. Z. (spėjamas vaiko tėvas) kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki T. gimimo ir po jo gimimo devynerius metus, bendrai auklėjo vaiką ir jį išlaikė, bei tai, kad R. Z. nuo pat T. gimimo pripažino jo tėvystę, įrodyta pareiškėjos bei jo atstovo, trečiojo asmens V. Z., mirusio R. Z. motinos paaiškinimais bei kita bylos medžiaga (5 b.l., Santuokos ir šeimos kodekso 55 str. 2 d.). Remiantis šių įrodymų visuma, nustatytinas juridinę reikšmę turintis giminystės santykių faktas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Nustačius tėvystės faktą, nepilnametis T. A. įgytų teisę ne tik į našlaičio pensiją, bet žinotų ir savo tėvą. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ((CK 3.161 str. 2 d.), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytina, kuriam tikslui tėvystės faktas nustatytas, nes šis faktas sukurs prielaidą įregistruoti tėvystę (civilinės būklės aktą), ir tik įregistravus tėvystę, gauti našlaičio pensiją.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, išsiųstinas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą (CK 3.147 str. 3 d., CPK 392 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį tėvystės faktą, mirus spėjamam vaiko tėvui, kad R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra T. A., gimusio (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. A. yra R. Z. sūnus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Sprendimą per 3 darbo dienas po jo įsiteisėjimo, išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS.