Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. e2A-71-392/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
e2A-71-392/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
„Šaltinėlis“, T. M., T. H. R., A. V., V. M., J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-71-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26526-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16.; (S) 3.3.1.18.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. ir atsakovės „Šaltinėlis“ privačios mokyklos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams T. M., T. H. R., A. V., V. M., J. J., „Šaltinėlis“ privati mokykla dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. P., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą V. P., kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. H. R. įstatyminės atstovės J. J., „Šaltinėlis“ privačios mokyklos ir iš atsakovo T. M. solidariai 96,95 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; atsakovui T. M. neturint pakankamai lėšų žalai atlyginti, nurodytą žalos sumą subsidiariai priteisti iš jo įstatyminių atstovų – tėvo V. M. ir motinos A. V.. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 19 d. „Šaltinėlis“ privačioje mokykloje apie 14 val. pasibaigus pamokai įvyko incidentas, kurio metu atsakovas T. H. R., atėmęs iš atsakovo T. M. lazerinį žibintuvėlį, tyčia pašvietė juo ieškovui, stovėjusiam prie mokyklinės lentos, į kairę akį, dėl to ieškovui diagnozuotas kairės akies tinklainės nudegimas bei fotoreceptorių sluoksnio pažeidimas. Ieškovas pamokos metu „Šaltinėlis“ mokyklos mokytojai A. V. ne kartą sakė, jog mokinys T. M. į mokyklą neleistinai atsinešė pavojingą sveikatai lazerinį žibintuvėlį, o kitas mokinys T. H. R. juo šviečia mokiniams į akis, tačiau mokytoja į ieškovo pranešimus nekreipė dėmesio. Po šio incidento, kurio metu padaryta žala ieškovo sveikatai, ieškovas nuolat mato juodą dėmelę kairės akies viršuje, akis dažnai rausta, prasčiau mato ir fokusuoja vaizdą, taip pat akį peršti, ji nuolat ašaroja. Teismo medicinos akte nustatyta, kad ieškovo kairės akies tinklainė nudeginta lazeriu, šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2014 m. lapkričio 19 d. pašvietus jam į akis pridėtu prie bylos lazeriniu žibintuvėliu, toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir turi liekamųjų padarinių – akipločio pakitimų. Atsakovas T. M. į mokyklą neteisėtai atsinešęs žibintuvėlį sudarė sąlygas atsakovui T. H. R. pašviesti ieškovui į akis, sukeliant jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovo T. M. įstatyminiai atstovai – tėvai elgėsi priešingai vaiko interesams, neužtikrino nepilnamečio sūnaus priežiūros, leido iš namų atsinešti lazerinį žibintuvėlį, kurį panaudojus buvo sužalotas ieškovas. Atsakovas T. H. R. tyčia pašvietė ieškovui į akį, sukeldamas sveikatos sutrikdymą. Nepilnamečio atsakovo T. H. R. motina J. J. netinkamai prižiūrėjo nepilnametį sūnų ir tai nulėmė žalos ieškovui padarymą. „Šaltinėlis“ privati mokykla privalo vykdyti mokinių priežiūrą tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje, tačiau nepasirūpino mokinių saugumu, nereagavo į ieškovo skundus, nors tai galėjo padėti išvengti žalos. Žalos padarymo metu atsakovui T. M. jau buvo 14 metų, taigi jis už žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau, jeigu jis neturėtų turto ar uždarbio, pakankamų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai atsakingo jo tėvai. Tuo tarpu atsakovas T. H. R. žalos padarymo metu neturėjo 14 metų, todėl už jo padarytą žalą atsako tėvai ir mokymo įstaiga, kurios jis buvo prižiūrimas. Nagrinėjamu atveju žala padaryta vienai iš svarbiausių įstatymo saugomų neturtinių vertybių – ieškovo sveikatai, ji padaryta atsakovų tyčiniais veiksmais, pasireiškė nepagydomu akies tinklainės nudegimu ir fotoreceptorių sluoksnio pažeidimu, todėl ieškovas nuolat mato juodą dėmę akyje, tai jam sukelia daug nepatogumų, trukdo skaityti, rašyti. Be to, neaišku, kokias pasekmes padarytas sveikatos sužalojimas sukels ieškovui ateityje. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę: neteisėti atsakovų veiksmai, sužalojant ieškovo akį, žala, padaryta ieškovo sveikatai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovo sveikatai padarytos žalos, atsakovų kaltė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovo patirtus psichologinius išgyvenimus, skriaudą, pasipiktinimą, gyvenimo džiaugsmo praradimą, prašomas priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas ir pagrįstas. Atsakovai turėtų atlyginti ir dėl jų neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą – 96,95 Eur sveikatos apžiūros išlaidų.Atsakovai T. M., V. M., A. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas lazerinio žibintuvėlio klasės draugams nedemonstravo, nesigyrė jį turintis, juo nešvietė, be to, jėga iš jo lazerinį žibintuvėlį atėmusį T. H. R. įspėjo apie jo naudojimo saugos taisykles. Šiuo atveju turi būti aiškiai atskiriami atsakovų T. M. ir T. H. R. veiksmai ir jų padariniai, nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Dėl šio įvykio mokykloje 2015 m. vasario 4 d. vyko Vaiko gerovės komisijos posėdis, jo metu ieškovas, jo įstatyminė atstovė nepateikė medicininės pažymos dėl galimo akies pažeidimo. Ieškovo atstovė atsakovų pagalbos dėl kvalifikuotos medicininės apžiūros, atsisakė, posėdžio metu labiau akcentavo reikalavimą sumokėti piniginę kompensaciją, kurios dydžio taip pat nenurodė. Po 2014 m. lapkričio 19 d. įvykio ieškovas, girdint klasės draugams, atsakovams sakė, kad jų tėvai turės sumokėti jam didelę pinigų sumą. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atsakovo T. M. tyčiniais kaltais veiksmais. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidęs galiojančius įstatymus, mokyklos vidaus tvarkos taisykles, ieškovo ar kitų asmenų interesus. Lazerinių žibintuvėlių apyvarta nėra ribojama Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais, šis įrenginys yra laisvai prieinamas rinkoje neribotam ratui asmenų, taip pat neribojamas galinčių jį įsigyti asmenų amžius. Atsakovo T. M. mokymo sutartyje nėra nuostatų apie draudžiamus į mokyklą atsinešti daiktus, nei mokinys, nei jo tėvai nebuvo supažindinti su „Šaltinėlis“ privačioje mokykloje galiojančiu vidaus tvarkos taisykles nustatančiu dokumentu, kuriame būtų nurodytas draudžiamų daiktų sąrašas, todėl darytina išvada, jog „Šaltinėlis“ privačioje mokykloje nėra sąrašo draudžiamų daiktų, kuriuos atsinešęs mokinys pažeistų mokyklos veiklą reglamentuojančius aktus. Jeigu paaiškėtų, kad toks sąrašas visgi yra, atsakovams jis negali būti taikomas, nes jie su tokiu sąrašu nebuvo supažindinti. Atsakovas, vien turėdamas lazerinį žibintuvėlį „mokyklos patalpose, nepažeidė jokių įstatymų, kitų teisės aktų, „Šaltinėlis“ privačios mokyklos vidaus dokumentų, taigi neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lemiančių civilinės atsakomybės atsiradimą. Be to, atsakovas atliko eilę veiksmų, skirtų galimai žalai išvengti: jis uždraudė lazeriniu žibintuvėliu šviesti, matydamas, kad jo draudimas ignoruojamas, įspėjo apie tai, kad lazeriniu žibintuvėliu negalima šviesti į akis, o, pasitaikius pirmai galimybei, atsiėmė žibintuvėlį iš T. H. R.. Taigi, atsakovas nepažeidė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, jo veiksmai negalėjo lemti galimos žalos ieškovui atsiradimo, todėl jam negali atsirasti pareiga atlyginti ieškovui šio patirtą žalą, nes nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir galimos žalos ieškovui atsiradimo. Ieškinyje nedetalizuojama, kokios neigiamos psichinės reakcijos patiriamos, apsiribojama bendriniais tariamai patiriamų skriaudos, pasipiktinimo, gyvenimo džiaugsmo praradimo apibrėžimais. Be to, ieškovas, tikslindamas ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų patirtos turtinės žalos padidėjimą nuo pradiniame ieškinyje nurodytos 45,47 Eur sumos iki 86,95 Eur arba 96,95 Eur.Atsakovai T. H. R. ir J. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, žalos, jos dydžio, priežastinio ryšio, taip pat solidariosios atsakomybės sąlygų. Tariamai neteisėti atsakovo veiksmai grindžiami tik deklaratyviais bei lakoniškais teiginiais. Ieškovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų dėl atsakovų konkrečių neteisėtų veiksmų, incidento priežasčių bei eigos, todėl neįmanoma nustatyti kiekvieno iš atsakovų konkrečių veiksmų, atsakovų ir paties ieškovo kaltės laipsnio. Ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovo nurodoma žala jam buvo padaryta mokymo įstaigos – „Šaltinėlis“ privačios mokyklos patalpose, 8 klasės kabinete prie mokyklinės lentos. Akivaizdu, jog nepilnametis atsakovas ieškovo nurodomą žalą padarė būdamas mokyklos priežiūroje, todėl už atsakovo, kuriam ginčo įvykio metu nebuvo 14 metų, padarytą žalą šiuo atveju atsako mokykla. Ieškinys atsakovų atžvilgiu yra nepagrįstas, nes nė vienas iš atsakovų pagal įstatymą neatsako už ieškovui padarytą žalą. Atsakovė „Šaltinėlis“ privati mokykla su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad incidentas tarp mokinių įvyko po pamokų, kai mokymo įstaiga ir jos darbuotojai jau neturi pareigos kontroliuoti moksleivių. Mokykla 2015 m. vasario 4 d. suorganizavo Vaiko gerovės komisijos posėdį, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, tačiau nė vienas iš posėdyje kalbėjusių asmenų negalėjo nuosekliai ir išsamiai apibūdinti įvykio, todėl tikslių įvykio aplinkybių nustatyti nepavyko. Posėdyje buvo nustatyta, jog pamokų metu nei vienas iš atsakovų pašalinėmis priemonėmis, tarp jų – ir lazeriniu žibintuvėliu, nesinaudojo. Posėdžio metu nebuvo pateikta jokios konkrečios medicininės informacijos apie galbūt padarytą ieškovo sveikatos sužalojimą, todėl buvo nuspręsta įspėti mokinius dėl mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių nesilaikymo ir pasiūlyta konfliktinę situaciją spręsti taikiai. „Šaltinėlis“ privati mokykla ir jos darbuotojai tiksliai laikėsi mokyklos darbo tvarkos taisyklių, tinkamai atliko savo pareigas, todėl ginčo situacijoje šios mokymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas negali būti keliamas. Kiekvienas moksleivis, pradėdamas mokytis mokykloje, sudaro sutartį, be to, visi moksleiviai ir jų tėvai supažindinami su Mokinio vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad mokiniams į mokyklą leidžiama atsinešti tik mokymuisi reikalingas priemones (4 punktas). Incidento dalyviai nesilaikė Taisyklėse numatytų etikos normų. Ieškovo teiginiai, esą mokytoja A. V. žinojo apie moksleivių turimus neleistinus daiktus ir nesiėmė jokių veiksmų, yra nepagrįsti, nes nei mokytoja A. V., nei kiti mokyklos darbuotojai apie moksleivių turimus neleistinus daiktus nebuvo informuoti, todėl negalėjo ir neprivalėjo imtis jokių priemonių. Į bylą nepateikta įrodymų, kad mokymo įstaiga ar jos darbuotojai objektyviai neatliko visų jiems pavestų funkcijų pamokų metu, pažeidė mokymo įstaigos pareigas ir tokie pažeidimai lėmė ieškovo teisių pažeidimą. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Ginčo įvykis buvo pasibaigus pamokoms, todėl šiuo atveju nėra mokymo įstaigos kaltės. Be to, moksleiviai, atsinešę į mokyklą pašalines priemones, pažeidė Taisykles. Lazerinis žibintuvėlis, kurio apyvarta dėl jo galingumo yra ribota, buvo pas nepilnametį mokinį, kurio tėvai neužtikrino, jog namuose toks daiktas vaikui būtų nepasiekiamas, juolab kad nebūtų atsineštas į mokyklą, nes tai draudžia Taisyklės. Akivaizdu, jog pagrindinis veiksnys, lėmęs ieškovo sveikatos sutrikdymą, buvo vaikų nepriežiūra namuose, leidžiant atsinešti į mokyklą potencialiai pavojingą daiktą. Priežastinio ryšio tarp mokymo įstaigos veiksmų bei ieškovui atsiradusios žalos nebuvimas visiškai eliminuoja „Šaltinėlis“ mokyklos civilinę atsakomybę. Vien ta aplinkybė, kad žala ieškovui kilo mokyklos teritorijoje (nors vienareikšmiškai šį faktą pagrindžiančių įrodymų nėra), neleidžia daryti išvados, jog nebuvo užtikrintas ieškovo saugumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Mokyklos nei tyčios, nei didelio neatsargumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. P.: iš atsakovės J. J. 22,73 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 6,58 Eur dokumentų įteikimo per antstolį išlaidoms atlyginti; iš atsakovo „Šaltinėlis“ privačios mokyklos 22,74 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 6,58 Eur dokumentų įteikimo per antstolį išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. P. atsakovo V. M. naudai 775,11 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovui J. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo priteistai bylinėjimosi išlaidų sumai sumokėti, priteisė atsakovui V. M. iš ieškovo įstatyminės atstovės V. P. subsidiariai 775,11 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nustatant, kad ši ieškovo įstatyminės atstovės V. P. pareiga pasibaigia, kai ieškovas J. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka nurodytai bylinėjimosi išlaidų sumai atlyginti. Priteisė iš atsakovų J. J. ir „Šaltinėlis“ privačios mokyklos po 105,95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 19 d. apie 14 val. „Šaltinėlis“ privačioje mokykloje, pasibaigus paskutinei pamokai, klasės patalpoje atsakovas T. H. R., atėmęs iš atsakovo T. M. lazerinį žibintuvėlį, pašvietė juo ieškovui J. P. į akis. Po dviejų dienų, t. y. 2014 m. lapkričio 21 d., ieškovas kreipėsi į akių gydytoją E. D., kuri nustatė kairės akies tinklainės nudeginimą lazeriu; žemiau makulės – apvalus židinukas ryškiomis ribomis; šalia foveolos – apie 10 um dydžio fotoreceptorių sluoksnio pažeidimas. Po patirto sužalojimo ieškovas lankė mokyklą, pamokų nepraleido. 2015 m. vasario 4 d. mokykloje vyko Vaiko gerovės tarybos posėdis, po kurio nutarta: 1. Siūlyti J. P. tėvams tęsti pokalbius dėl įvykio ir spręsti nesutarimą taikiai. 2. Įpareigoti mokyklos pedagogus atidžiai stebėti mokinių veiksmus mokykloje. 3. Drausti mokykloje naudoti daiktus, nesusijusius su ugdymo procesu. Posėdyje ieškovo įstatyminei atstovei atsakovo T. M. tėvai siūlė suorganizuoti ieškovo medicininę apžiūrą pas patyrusius medicinos specialistus, tačiau ieškovo atstovė tokio pasiūlymo nepriėmė. Ieškovo atstovė nurodė, jog pasiūlymo atsisakė, nes turėjo kitą gydytoją.Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjant bylą kilo ginčas dėl to, ar ieškovas buvo sužalotas lazeriniu žibintuvėliu, kurį pateikė T. M. tėvai ir kuris pridėtas prie bylos, ar kitu lazeriniu žibintuvėliu. Įvertinęs proceso metu surinktus duomenis, bendraklasių M. T., V. M. paaiškinimus, ieškovo, atsakovo T. M. tėvų paaiškinimus, atsižvelgęs į ekspertizės išvadą, jog ieškovo kairės akies tinklainės pažeidimas galėjo būti padarytas tiek vienu, tiek kitu lazeriniu žibintuvėliu, teismas nusprendė, jog aplinkybė, kuriuo iš nurodytų dviejų žibintuvėlių buvo pašviesta ieškovui, šiuo atveju neturi esminės reikšmės.Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė „Šaltinėlis“ privati mokykla nepateikė į bylą įrodymų, kad mokykloje nustatytas ir patvirtintas draudžiamų atsinešti daiktų sąrašas, lazerinis žibintuvėlis savo konstrukcija, paskirtimi nekelia itin didelės rizikos žalai atsirasti, be to, žalos atsiradimo rizika gali būti pašalinta, jeigu jis naudojamas laikantis atsargumo priemonių, lazerinių žibintuvėlių apyvarta nėra ribojama įstatymais ar kitais teisės aktais, šis prietaisas yra prieinamas visiems asmenims, neribojant galinčių jį įsigyti amžius, su atsakovu sudarytoje mokymo sutartyje nėra nustatytų draudimų dėl į mokyklą atsineštinų daiktų, padarė išvadą, kad atsakovas vien tik atsinešdamas į mokyklą ginčo lazerinį žibintuvėlį, nepažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, tuo metu buvusių mokyklos vidaus aktų, su kuriais būtų supažindintas atsakovas ar jo įstatyminiai atstovai. Atsižvelgęs į byloje dalyvaujančių asmenų, ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas T. M., atsinešęs į mokyklą ginčo lazerinį žibintuvėlį, elgėsi su juo kaip atsakingas tokio daikto turėtojas, jėga jį atėmusį asmenį įspėjo apie draudimą šviesti šiuo daiktu į akis, todėl nepažeidė ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Konstatavo, kad tarp atsakovo veiksmų, atsinešant į mokyklą lazerinį žibintuvėlį, ir ieškovui padarytos žalos esantis netiesioginis priežastinis ryšys yra pernelyg tolimas, kad būtų pakankamas pagrindas taikyti šiam atsakovui civilinę atsakomybę. Nustatęs, kad atsakovui T. M. civilinė atsakomybė už ieškovui atsiradusią žalą negali būti taikoma, padarė išvadą, jog nėra pagrindo ir jo įstatyminių atstovų – tėvų bei mokymo įstaigos – „Šaltinėlis“ privačios mokyklos, kurios priežiūroje buvo šis atsakovas žalos padarymo metu, subsidiariajai atsakomybei kilti.Teismas nustatė, kad ieškovo kairės akies tinklainė sužalota dėl T. H. R. veiksmų, atėmus iš atsakovo T. M. šio turėtą lazerinį žibintuvėlį ir pašvietus juo ieškovui į akis, dėl to pažeista ieškovo kairės akies tinklainė. Teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, šviečiant lazeriniu žibintuvėliu ieškovui į akis, nors prieš tai T. H. R. buvo įspėtas, kad taip elgtis draudžiama; žala ieškovo sveikatai – pažeista kairės akies tinklainė; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, šviečiant lazeriniu žibintuvėliu ieškovui į akis, ir kairės akies tinklainės sužalojimo; kaltė.Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kai vaikas naudoja jėgą norimam daiktui atimti, nepaiso įspėjimo dėl galimo pavojaus šviečiant į akis, t. y. itin jautrią kiekvienam asmeniui sritį, atlieka žalą galinčius sukelti veiksmus prieš asmenį, kurio nemėgsta, konstatavo, jog yra ir keturiolikos metų neturėjusio nepilnamečio įstatyminės atstovės kaltė dėl sūnaus sukeltos žalos, nes toks vaiko elgesys vertintinas ir kaip nepakankamo vaiko auklėjimo padarinys. Padarė išvadą, kad dėl atsakovo padarytos žalos ieškovo sveikatai turi atsakyti tiek mokymo įstaiga, kurios priežiūroje būdamas nepilnametis padarė žalos, tiek šio vaiko motina, nes žala padaryta ir dėl motinos pareigos tinkamai auklėti savo vaiką nepakankamo vykdymo. Todėl abu už jį atsakingi asmenys turi atsakyti lygiomis dalims, nes nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių vienam iš jų tektų didesnė atsakomybės dalis, o kitam – mažesnė. Abiejų už nepilnametį atsakingų asmenų kaltė yra vienoda: jeigu mokymo įstaiga būtų tinkamai vykdžiusi pareigą prižiūrėti Mokykloje buvusį nepilnametį, ieškovui žala nebūtų padaryta; jeigu vaiko motina būtų tinkamai vykdžiusi auklėjimo pareigą, tai vaikas, bendraklasio įspėtas apie pavojų šviečiant lazeriniu žibintuvėliu į akis, būtų nutraukęs neleistiną elgesį ir nesužalojęs ieškovo. Nustatęs, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, tačiau įvertinęs, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius tik 45,47 Eur dydžio turtinę žalą, ir nepateikė įrodymų dėl 96,95 Eur dydžio turtinės žalos, teismas nusprendė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 45,47 Eur turtinei žalai atlyginti, o kitą ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį atmetė kaip neįrodytą.Teismas įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog patirto fizinio skausmo ieškovas nevertina kaip itin stipraus, intensyvaus, ilgai trukusio. Ieškovui sukėlė didelį išgąstį tai, kad pažeidimo pasekmės liks visam gyvenimui ir jis visą gyvenimą matys akyje tašką. Ieškovas nuo gimimo yra silpno regėjimo. Ieškovo atstovės elgesys, t. y. atsakovo tėvų pasiūlymo kreiptis į patyrusius medikus atsisakymas, rodo, jog išgyvenimai dėl patirto akies sužalojimo pobūdžio ir pasekmių nebuvo ypatingai dideli. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl emocinių išgyvenimų ieškovui teko konsultuotis su gydytojais, jos paaiškinimai šiuo atveju nėra pakankami įrodymai nurodytam faktui pagrįsti. Nenustatyta, jog dėl patirto sužalojimo ieškovas sulaukė bendramokslių patyčių, pasunkėjo bendravimas su vaikais. Teismo medicininė ekspertizė ieškovo patirtą sužalojimą įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovo nurodomos dėmelės keliami nepatogumai įrodinėjami išimtinai tik ieškovo paaiškinimais, nepateikiant jiems pagrįsti kitų duomenų. Ieškovo nurodyta piniginės kompensacijos suma – 10 000 Eur – neatitinka teismų praktikoje už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų. Todėl, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgęs į kompensacinę neturinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, įvertinęs ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį, pasekmes, padarė išvadą, kad ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 2 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas (apeliantas) J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį, priteisti teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės kokiu lazeriniu žibintuvėliu buvo pašviesta ieškovui. Mano, jog atsakovo T. M. tėvai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, teismui pateikė dešimt kartų mažesnio galingumo lazerinį žibintuvėlį.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Mokinių vidaus darbo tvarkos taisyklių 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokiniai į mokyklą atsineša tik mokymuisi reikalingas priemones, yra pernelyg abstrakti, jog galėtų būti aiškinama kaip reiškianti draudimą ir, kad pavojų keliančių daiktų nėra tiek daug, jog nebūtų įmanoma parengti draudžiamų atsinešti į mokyklą daiktų sąrašo. Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad mokiniai į mokyklą atsineša tik mokymuisi reikalingas priemones, todėl kitų priemonių, šiuo atveju lazerinio žibintuvėlio atsinešimas yra draudžiamas, nes tai nėra priemonė skirta mokymuisi. Ieškovas nurodo, kad atsakovas T. M. atsinešdamas į mokyklą jo tėvui priklausantį lazerinį žibintuvėlį, kuris yra padidintojo pavojaus šaltinis, elgėsi netinkamai, nes žinojo, kad šiuo daiktu negalima šviesti į akis, todėl pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai. Be to, T. M. lazerinį žibintuvėlį demonstravo, rodė klasės draugams, taip elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Šios aplinkybės, ieškovo nuomone, rodo, jog T. M. yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, nes yra neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys, o kaltė nepaneigta. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas iš esmės vadovavosi tuo, kad ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad sužalojimas yra neišgydomas, visam gyvenimui liko liekamųjų padarinių, ieškovas visą gyvenimą jaus diskomfortą, nepatogumą. Atsakovė (apeliantė) „Šaltinėlis“ privati mokykla apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovui iš atsakovės „Šaltinėlis“ privati mokykla priteista 22,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 6,58 Eur išlaidų, susijusiu su procesinių dokumentų įteikimu, panaikinti ir priimti naują sprendimą; priteisti iš atsakovų apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nurodo, kad nei klasės mokytoja, nei kiti mokymosi įstaigos darbuotojai apie moksleivių turimus neleistinus daiktus nebuvo informuoti, nematė, jog lazeriniu žibintuvėliu buvo šviečiama moksleiviams į akis, pamokų metu nei vienas iš atsakovų pašalinėmis priemonėmis, tame tarpe ir lazeriniu žibintuvėliu, nesinaudojo. Todėl jokių galimybių imtis prevencinių priemonių, kurios galimai būtų padėjusios išvengti kilusios žalos, mokytoja ar kiti mokymosi įstaigos darbuotojai neturėjo.Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais dėl draudžiamų daiktų sąrašo sudarymo, nes švietimo įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra imperatyviai numatyta reikalavimo tokį sąrašą turėti. Tačiau patvirtinto draudžiamųjų daiktų sąrašo nebuvimas nereiškia, kad moksleiviams leidžiama į švietimo įstaigą atsinešti bet kokius kitus ne mokymuisi skirtus daiktus. Minėto sąrašo nebuvimas neįrodo, jog ieškovas būtų išvengęs kilusių pasekmių.Atsakovė nurodo, kad vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas atsinešdamas lazerinį žibintuvėlį į mokymosi įstaigą nepažeidė mokymosi įstaigos vidaus aktų – neteisinga. Mokinių darbo tvarkos taisyklėse aiškiai nurodyta, kad moksleiviai į mokymosi įstaigą gali atsinešti tik mokymuisi reikalingas priemones. Lazerinis žibintuvėlis negali būti laikomas nei mokymuisi, nei moksleivių žaidimams ar lavinimuisi pertraukų tarp pamokų metu, skirtu daiktu. Laikytina, kad atsakovas atsinešdamas į mokymosi įstaigą lazerinį žibintuvėlį, galintį sukelti žalą asmens sveikatai, pažeidė mokymosi įstaigos vidaus aktus, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, šiuo atveju egzistuoja. Atsakovės nuomone, šiuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovas nebūtų atsinešęs į mokymosi įstaigą lazerinio žibintuvėlio, žala ieškovui nebūtų kilusi ir nors atsakovas tiesiogiai ir nešvietė ieškovui į akis, tačiau atsinešdamas tokio pobūdžio daiktą į mokymosi įstaigą elgėsi nerūpestingai ir ne pagal mokymosi įstaigos vidaus taisykles ir taip nors ir netiesiogiai, tačiau prisidėjo prie žalos padarymo ieškovui. Todėl civilinė atsakomybė atsakovui T. M. turi būti taikoma. Mokymosi įstaiga įstatymo įpareigota rūpintis moksleivių saugumu bei sveikata ugdymo proceso metu, tačiau vien tas faktas, jog incidentas tarp moksleivių įvyko mokymosi įstaigoje savaime nereiškia, kad mokymosi įstaiga atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikė pareigos užtikrinti moksleivių saugumą. Nors incidentas tarp moksleivių įvyko mokymosi įstaigoje savaime nereiškia, kad egzistuoja mokymosi įstaigos ar jos darbuotojų kaltė. Saugumas būtent ugdymo proceso metu, kaip tai reglamentuoja įstatymai buvo užtikrintas, o incidentas įvyko tuomet, kai jau buvo pasibaigusi mokymosi įstaigos priežiūra. Atsakovė nurodo, kad atsakovo J. P. patirtą žalą solidariai privalo atlyginti atsakovai: T. M., jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas bei T. H. R.. Atsakovas V. M. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo bei subsidiariai iš ieškovo atstovės pagal įstatymą ir iš atsakovo „Šaltinėlis“ privačios mokyklos atsakovo V. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remiasi ne byloje surinktais įrodymais, o deklaratyviais teiginiais, kurių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas T. M., turėdamas bet kokį lazerinį žibintuvėlį, būtų padaręs pažeidimą. Atsakovas nesutinka su tuo, kad T. M. galėjo atsinešti į mokyklą galingesnį lazerinį žibintuvėlį už pateiktąjį į bylą, kadangi kitokio žibintuvėlio atsakovų namuose niekada nebuvo. Ieškovas visiškai nepaneigė byloje ne kartą nurodyto argumento apie tai, kad lazerinių žibintuvėlių civilinė apyvarta nėra ribojama Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais. Nurodytų aplinkybių nepaneigia ir atsakovo „Šaltinėlis“ privačios mokyklos kartu su atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį į bylą pateiktos Mokinių vidaus darbo tvarkos taisyklės. Teismas padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, jog bylos duomenys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovas, atsinešęs į mokyklą ginčo lazerinį žibintuvėlį, elgėsi su juo kaip atsakingas tokio daikto turėtojas, jėga jį atėmusį asmenį įspėjo apie draudimą šviesti šiuo daiktu į akis, todėl nepažeidė ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vien turėdamas lazerinį žibintuvėlį „Šaltinėlis“ privačios mokyklos patalpose atsakovas nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, nepažeidė ir „Šaltinėlio" privačios mokyklos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų, ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nulemiančių civilinės atsakomybės atsiradimą. Sutinka su teismo išvada, kad priežastinis ryšys tarp T. M. veiksmų ir ieškovui atsiradusių pasekmių yra netiesioginis ir pernelyg tolimas, todėl nesukuriantis pagrindo T. M. ir jo įstatyminių atstovų atsakomybei atsirasti. Sutinka su teismo išvada dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikiami argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, jie nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamame sprendime išdėstytų išvadų neteisingomis bei nepagrįstomis. Atsakovo nuomone tai, kad mokymosi įstaigoje nebuvo patvirtintas toks sąrašas ir su juo nebuvo supažindinti nurodyti atsakovai, sąlygojo mokymosi įstaigos vidaus taisyklių reglamentavimo trūkumą ir atitinkamai pagrindo pripažinti, kad atsinešęs lazerinį žibintuvėlį į mokymosi įstaigą T. M. atliko neteisėtus veiksmus, pažeidęs mokymo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nebuvimą. Pažymėtina, kad būtent toks „Šaltinėlis“ privačios mokyklos neatsakingas požiūris į pareigą atlikti mokinių priežiūros funkciją užtikrinant ir jų saugumą paliekant mokymosi įstaigą pasibaigus pamokoms, nulėmė tai, kad prasidėjus incidentui, mokiniai nebuvo prižiūrimi ir todėl nebuvo sudarytos sąlygos nutraukti atsakovo T. H. R. veiksmus iki žalos atsiradimo momento. Taigi, pripažintina, kad žalos atsiradimo nebuvo išvengta dėl to, kad įvykio metu klasės patalpose nebuvo atsakingo mokymosi įstaigos darbuotojo, kuris būtų galėjęs autoritetingai įsiterpti į atsakovo T. H. R. atliekamus veiksmus bei juos nutraukti.Atsakovai T. M. ir A. V. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pilnai palaiko atsakovo V. M. poziciją ginčo klausimu, kuri išdėstyta jo atsiliepime į apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų T. M. ir privačios mokyklos „Šaltinėlis“ civilinės atsakomybės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio.Teismas nustatė, kad „Šaltinėlis“ privačioje mokykloje, pasibaigus paskutinei pamokai, klasės patalpoje atsakovas T. H. R., atėmęs iš atsakovo T. M. lazerinį žibintuvėlį, pašvietė juo ieškovui į akis. Po dviejų dienų ieškovas kreipėsi į akių gydytoją, kuri nustatė kairės akies tinklainės nudeginimą lazeriu. Teismo ekspertizės metu ieškovui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuota, jog ieškovo kairės akies sužalojimai galėjo būti padaryti lazeriniu žibintuvėliu. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. H. R. įstatyminės atstovės J. J., „Šaltinėlis“ privačios mokyklos ir iš atsakovo T. M. solidariai 96,95 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; atsakovui T. M. neturint pakankamai lėšų žalai atlyginti, nurodytą žalos sumą subsidiariai priteisti iš jo įstatyminių atstovų – tėvo V. M. ir motinos A. V.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui: iš atsakovės J. J. 22,73 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 6,58 Eur dokumentų įteikimo per antstolį išlaidoms atlyginti; iš atsakovo „Šaltinėlis“ privačios mokyklos 22,74 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 6,58 Eur dokumentų įteikimo per antstolį išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliantai nurodo, kad atsakovas T. M., atsinešdamas į mokyklą lazerinį žibintuvėlį, pažeidė Mokinių vidaus darbo tvarkos taisyklių 4 punktą, todėl civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, šiuo atveju egzistuoja, taip pat tarp atsakovo T. M. veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra priežastinis ryšis, atsakovo kaltė nepaneigta, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui T. M. civilinę atsakomybę.Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos turiniu, negali sutikti su apeliantų argumentais.Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Yra ar ne neteisėti veiksmai sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Nustatyta, kad „Šaltinėlis“ privačioje mokykloje nebuvo patvirtintas draudžiamų daiktų atsinešti į mokyklą sąrašas. Mokinių vidaus darbo tvarkos taisyklių 4 punkte nustatyta, kad mokiniai į mokyklą atsineša tik mokymuisi reikalingas priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši nuostata yra pernelyg abstrakti, kad galėtų būti aiškinama kaip reiškianti draudimą atsinešti lazerinį žibintuvėlį. Lazerinių žibintuvėlių apyvarta nėra ribojama įstatymais ar kitais teisės aktais, juos gali įsigyti visi asmenys, be to byloje nebuvo nustatyta minėtų taisyklių priėmimo data. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas T. M. tik atsinešdamas į mokyklą lazerinį žibintuvėlį nepažeidė įstatymų, tuo metu buvusių mokyklos vidaus aktų, su kuriais būtų supažindintas atsakovas ar jo įstatyminiai atstovai. Be to, ieškovo, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, atsinešęs į mokyklą lazerinį žibintuvėlį, elgėsi su juo kaip atsakingas tokio daikto turėtojas, jėga jį atėmusį asmenį įspėjo apie draudimą šviesti šiuo daiktu į akis, todėl spręstina, kad T. M. nepažeidė ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas T. M. negali atsakyti už atsiradusią žalą ieškovui. Priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra pernelyg tolimas, todėl nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu civilinę atsakomybę. Iš byloje esančių duomenų, kaip jau minėta matyti, kad atsakovas tik atsinešė į mokyklą lazerinį žibintuvėlį, tačiau niekaip kitaip neprisidėjo prie žalos ieškovui padarymo. Priešingai įspėjo atsakovą T. H. R., kad juo draudžiama šviesti į akis, todėl nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui T. M. civilinę atsakomybę.Apeliantė „Šaltinėlis“ privati mokykla apeliaciniame skunde nurodo, kad nors ieškovas buvo sužalotas mokymosi įstaigoje, tačiau incidentas įvyko tuomet, kai mokyklos priežiūra jau buvo pasibaigusi, todėl atsakomybė už ieškovui padarytą žalą mokyklai negali kilti. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje, klasės patalpoje, tik pasibaigus paskutinei pamokai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakomybę mokyklai, kuri turėjo užtikrinti tinkamą priežiūrą, nes jeigu mokykla būtų užtikrinusi mokyklos patalpose esančių mokinių drausmę bei garantavusi jų saugumą, žala ieškovui nebūtų padaryta, todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė mokyklos kaltės laipsnį. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į ieškovui atsiradusias pasekmes, todėl nepagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas individualiai kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, todėl teismų praktikoje priteisiamais dydžiais reikia remtis ne formaliai, bet įvertinus kiekvienos bylos reikšmingas aplinkybes ir joje konstatuotus pagrindus priteisiamam neturtinės žalos atlyginimui padidinti ar sumažinti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, jų nekartodama mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas patirto fizinio skausmo nevertino kaip itin stipraus, intensyvaus, ilgai trukusio, po įvykio į gydytoją kreipėsi po dviejų dienų, liekamieji reiškiniai minimalūs – regos aštrumas nepakito, nustatyti minimalūs akipločio pakitimai, nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo sulaukė bendramokslių patyčių, kad pasunkėjo bendravimas su vaikais, neįrodyti neigiami pokyčiai moksle, kitoje veikloje. Svarbu ir tai, jog teismui ne vieną kart pareikalavus ieškovas nepateikė jokių gydytojų išvadų, patvirtinančių jo paaiškinimus dėl sužalojimo patiriamų nepatogumų, nors teismas primygtinai nurodė į medicinos specialistų išvadų svarbą šioje byloje. Be to, teismui įpareigojus ieškovą pateikti duomenis ar jis lankėsi pas akių gydytojus nuo 2016 m. kovo 16 d. ir pateikti medicininių dokumentų išrašus, tokių dokumentų ieškovas nepateikė. Įvertinus tai, darytina išvada, jog didinti priteistą neturtinę žalą nėra pagrindo. Tuo atveju, jei ieškovo regėjimas dar pablogėtų dėl byloje aptartų priežasčių, ieškovas dėl padidėjusios žalos apimties galės išsikelti naują bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas V. M. pateikė prašymą priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo J. P.. Šis jo prašymas atmestinas. Iš ieškovo pirmosios instancijos teismas jau priteisė V. M. naudai 775,11 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankama advokato pagalbos išlaidoms apmokėti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Priimant tokį sprendimą atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas buvo sužalotas būtent V. M. sūnaus T. M. atsineštu žibintuvėliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovo J. P. ir atsakovės „Šaltinėlis“ privačios mokyklos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė