Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, nukentėjusiajai G. K., jos atstovams advokatui Kastyčiui Paspirgėliui bei pagal įstatymą motinai B. B., kaltinamosios atstovams advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui bei pagal įstatymą motinai R. S., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovėms Virginijai Kručienei ir Nijolei Urbonavičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2012 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 val. Kupiškio m. L. Stuokos - Gucevičiaus aikštėje, viešoje vietoje, tyčia, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent G. K. sudavė ranka ne mažiau 6 smūgių į veido sritį, po to nukentėjusiajai G. K. spyrė per kojas, dėl ko ji nugriuvo, tada G. K., gulinčiai ant šaligatvio, spyrė ne mažiau 4 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu tyčia nukentėjusiajai G. K. nežymiai sutrikdė sveikatą padarydama poodines kraujosruvas skruostuose, skruostų ir apatinio žandikaulio kairės pusės bei kairio smilkinkaulio sričių minkštųjų audinių sumušimą ir pažeidė viešąją tvarką.

J. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino, tik nurodė, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė mažiau kartų smūgiuodama nei nurodyta kaltinime. Paaiškino, kad 2012-12-07 buvo kalėdinės eglutės įžiebimas, aikštėje buvo daug žmonių. G. K. buvo su dviem draugėm, kažką jai sakė, bet ji nekreipė dėmesio. Su draugais vaikščiodama buvo užsukusi pas B., iš kurios vėl grįžo į miestą. Ž. U. ir D. U. jai pasakė, kad G. K. ją negražiai vadina. Sutikusi G. K. paklausė dėl apkalbų, G. K. atsakė, kad jos neapkalba. Ji susiginčijo su G. K. ir trenkė jai 2-3 kartus iš rankos į veidą, nukentėjusioji pargriuvo, po to pargriuvusiai spyrė du kartus. Ją nuo G. K. atitraukė Ž. U.. Konfliktas vyko tą dieną apie 20 val., aplinkui buvo apie 10 žmonių, kaip pargriovė G. K. neprisimena, gal į petį pastūmė. Jai atrodo, kad konfliktą išprovokavo G. K..

Gailisi dėl savo elgesio, nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, sutiko atlyginti 300 Lt neturtinės žalos iš reikalaujamų 8000 Lt.

Kaltinamosios atstovė pagal įstatymą R. S. sutiko atlyginti 500 Lt neturtinės žalos, baigiamosiose kalbose nurodė, jog sutinka atlyginti 2000 Lt žalos.

Nepilnametė nukentėjusioji G. K. paaiškino, kad vaikščiojo su draugėmis, kai vienai iš draugių –G. K. – parašė D. U. ir pasiūlė susitikti. Jai paskambino S. D. ir pasiūlė susitikti prie „Ergo „ draudimo pastato. Ji nuėjo viena, netrukus atėjo A. V.. Priėjo J. S., kuri iš karto jai trenkė į galvą. Po smūgio pasakė, kad ji kaltinamąją vadino necenzūriniais žodžiais. Į galvą jai J. S. galėjo trenkti 6 kartus, po to pakišo koją ir pargriovė. Griūdama į bortelį susitrenkė galvą. Jai pargriuvusiai į pilvo sritį kaltinamoji spyrė keturis kartus. Ž. U. bandė J. S. sulaikyti, o A. V. jai šaukė „bėk“. Mama iškvietė greitąją pagalbą, nes labai skaudėjo galvą. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, jog Ž. U. pamelavo, kad ji J. S. vadina necenzūriniais žodžiais. Mano, kad jai padaryta 8000 Lt neturtinė žala. Konfliktą matė gal 10 jaunuolių, ji buvo visų akivaizdoje pažeminta, suprastėjo mokslai, dažnai skauda galvą ir pilvą.

Kaltinamosios atstovė pagal įstatymą B. B. paaiškino, kad 2012-12-07 apie 20 val. duktė parėjo sumušta. Duktė jai paaiškino, kad nežinanti už ką ją sumušė. Greitoji pagalba dukrą išvežė į Panevėžį ir ji buvo paguldyta į ligoninę. Ir dabar dukrai galva svaigsta, nuolat važinėja pas neurologą į Panevėžį, taip pat važinėja pas psichologą.

Nepilnametis liudytojas Ž. U. paaiškino, kad gruodžio 7 d. kalbėjo su merginomis, ir G. K. pasakiusi, jog J. S. pasikėlusi ir pasileidusi. Jis su D. U. nuėjo pas J. S. ir jai pasakė ką apie ją kalbėjo G. K.. Tada S. D. paskambino G. K. ir pasiūlė išsiaiškinti kas ką kalbėjo. Centre prie eglės buvo jis, Ž. V., D. U., R. Ž., K. K., J. S., G. K., J. Ž.. J. S. ir G. K. šnekėjosi iš pradžių, po to J. S. ranka trenkė G. K. per veidą. Matė, kaip J. S. trenkė G. K. į veidą daugiau nei du kartus, taip pat matė, kaip parvirtusiai G. K. spyrė du kartus. Po smūgių kojomis išskyrė J. S. ir G. K., nes pastaroji nesigynė. Mano, kad konfliktas kilo dėl žodžių, kuriuos G. K. pasakė apie J. S..

Nepilnametis liudytojas J. Ž. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, šiuo metu konflikto neprisimena. Prisimena, kad J. S. sumušė G. K. ir muštynių vaizdas jam nepatiko. Ž. U. laikė J., o G. pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose J. Ž. buvo nurodęs ( b. l. 22-23), kad J. S. trenkė ranka G. K. į veidą du ar tris kartus, po to sugriebusi už rūbų nukentėjusiąją pargriovė ant žemės. Pargriuvusiai G. K. J. S. spyrė kelis kartus. Muštynes nutraukė Ž. U., kuris J. S. atitraukė nuo G. K..

Liudytoja S. D. paaiškino, kad 2012-12-07 buvo prie eglutės su draugėmis, kai sutiko G. K.. G. K. pradėjo negražiai kalbėti apie J. S.. Viena iš draugių-J. – apie tai pasakė J. S., kuri norėjo pati viską išsiaiškinti. Matė ,kaip J. S. sumušė G. K. – į galvą sudavė 1 ar 2 kartus, po to pargriuvusiai G. K. J. S. spyrė 1 ar 2 kartus. Konfliktą matė 6-7 žmonės, konfliktuojančias merginas išskyrė Ž. U..

Nepilnametis liudytojas D. U. paaiškino, kad ėjo su Ž. U. ir sutiko G. K. su drauge. G. K. J. S. išvadino paleistuve, o jie J. S. apie tai pasakė. G. K. susitikti pakvietė S. D., o atėjusi J. S. sumušė G. K.. Matė, kaip J. S. 2 kartus trenkė G. K., po to spyrė pargriuvusiai. Nuo tolimesnio mušimo J. S. sulaikė Ž. U..

Nepilnametis liudytojas Ž. V. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad G. K. išvadino J. S. necenzūriniais žodžiais. Matė, kaip J. S. trenkė G. K. iš kumščio į veidą du kartus, po to trenkė į petį vieną kartą, G. pargriuvus, vieną kartą spyrė. Po smūgių Ž. U. patraukė J. S., nes jam pagailo G. K..

Nepilnametė liudytoja A. V. paaiškino, kad G. K. truputį kalta, nes reikėjo mandagiau apie J. S. kalbėti. Ji su G. K. nuėjo prie S. D., kai pastaroji paskambino. J. S. mušė G. K. – matė, kaip J. kelis kartus trenkė ranka G. į veidą ir paskui į pilvą, G. pargriuvus, spyrė, kiek kartų, neprisimena. G. K. daug kas šaukė, kad ji bėgtų. Nuo tolimesnių muštynių J. S. sulaikė Ž. U.. Mano, kad jei G. K. apie G. būtų nekalbėjusi, tai ir muštynių nebūtų.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamoji J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 40-42). J. S. parodė vietą aikštėje, kur sumušė nukentėjusįąją G. K..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kupiškio mieste L. Stuokos Gucevičiaus aikštės dalis tarp namų Nr. 2 ir Nr. 4 ( b. l. 5-6).

Iš specialisto išvados Nr. G 26/13 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos skruostuose, skruostų ir apatinio žandikaulio kairės pusės bei kairio smilkinkaulio sričių minkštųjų audinių sumušimas G. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-12-07. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija. G. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 16 ).

Dėl veikos kvalifikavimo

J. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, ji padarė viešosios tvarkos pažeidimą- nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., nes viešoje vietoje – L. Stuokos Gucevičiaus aikštėje, kurioje buvo gana daug žmonių, likusių po eglutės įžiebimo – įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltininkės veiksmai sukėlė nukentėjusiajai skausmą ir didelę baimę, jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, laikytina, kad toks kaltininkės elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įžūlus elgesys – tai smurtas prieš G. K.. Kaltinamoji neneigia sumušusi G. K., tik nurodė sudavusi mažiau smūgių nei pateikta kaltinime. J. S. nurodo sudavusi 3 kartus ranka į veidą, po to du kartus spyrusi, tiksliai smūgių neprisimenanti. Liudytojai taip pat nurodo įvairiai – kelis kartus trenkė ranka ir kelis kartus spyrė.

Teismas remiasi nukentėjusiosios G. K. bei specialisto išvada ir laiko nustatytu faktu, kad kaltininkė ranka sudavė G. K. ne mažiau 6 smūgių, o pargriuvusiai spyrė ne mažiau 4 smūgių. G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 8-9), tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad J. S. jai sudavė 6 smūgius į veidą, po to pargriovė ir spyrė į pilvo sritį keturis kartus. Specialisto išvadoje nurodytas mažiausias smūgių, kuriais galėjo būti padaryti sužalojimai skaičius, remiantis nukentėjusiosios parodymais, smūgių suduota daugiau.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Kviečiant G. K. ateiti J. S. gal ir turėjo tikslą pakalbėti su nukentėjusiąja apie pastarosios netinkamas kalbas, tačiau prasmingam pokalbiui neįvykus, toliau ji veikė tiesiogine tyčia – sumušė G. K.. J. S. netrikdė pašaliniai žmonės, šventinė tos pavakarės atmosfera, neaišku, kiek laiko būtų tęsusi smurtą prie G. K., jei nebūtų sulaikyta Ž. U.. Toks tolimesnis kaltininkės elgesys leidžia manyti, kad ji numatė galimas pasekmes ir tų pasekmių norėjo. Tokiu būdu mažareikšmė asmeninė dingstis –tariamos paskalos - tapo pretekstu viešajai tvarkai pažeisti.

J. S. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Pažymėtina, kad tikslus G. K. suduotų smūgių skaičius neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Dėl ieškinio

G. K. palaikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovės nepilnametės J. S., o jai neturint pakankamai lėšų, subsidiariai iš kaltinamosios atstovų pagal įstatymą motinos R. S. ir tėvo A. S. 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ( b. l. 95-97).

Ieškinyje nurodė, kad nukentėjusioji patyrė ne mažiau 10 smūgių į galvą bei pilvo sritį, dėl ko nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Ieškovė 2012-12-07 patyrė didelį skausmą, jautė baimę dėl savo gyvybės bei sveikatos, nebuvo aišku, kada bus baigti smurto veiksmai. Ieškovė buvo mušama viešoje vietoje, egzekuciją matė draugai ir kiti jauno amžiaus žmonės, dėl to jautė gėdą ir didelį viešą pažeminimą. Ieškovės veidas buvo sužalotas, jai buvo gėda išeiti į viešumą ir bendrauti su aplinkiniais. Apie 3 savaites po sumušimo skaudėjo galvą, pykino, dėl sumušimo labai pergyveno ir apsirgo potrauminio streso sindromu. Dėl sumušimo iki šiol lankosi pas neurologą.

Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusioji G. K. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai matyti iš specialisto išvados.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, G. K. dėl sužalojimo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, gydosi sveikatą, jautė ir dabar jaučia įvairius gyvenimiškus nepatogumus. Jai diagnozuotas potrauminis streso sindromas ( b. l. 98, 101), nukreipta vaikų neurologo konsultacijai. Iš pateiktų G. K. sveikatos raidos istorijų ( b. l. 129, 131) matyti, kad nukentėjusioji po patirto 2012-12-07 sužalojimo gana dažnai lankosi pas įvairius gydytojus, ko nebuvo anksčiau.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiama, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji yra nepilnametės moksleivės bei yra išlaikomos tėvų, iš esmės savarankiškų lėšų neturi.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusioji G. K. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 8000 Lt - nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į J. S. kaltės formą – padarė tyčinį nusikaltimą, yra nepilnametė, moksleivė, išlaikoma tėvų, atstovė pagal įstatymą motina R. S. turi 40 proc. darbingumą, taip pat atsižvelgtina į kitas bylos aplinkybes.

Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas prieina išvados, kad nukentėjusioji G. K. dėl sužalojimo patyrė 2000 Lt neturtinę žalą.

Iš nepilnametės J. S., o jai neturint pakankamai lėšų iš kaltinamosios tėvų A. S. ir R. S., G. K. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos, teismo nuomone, tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 8000 Lt- tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Atsižvelgiama, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai Ž. U., S. D., D. U., Ž. V. nurodė, jog G. K. apkalbėjo J. S., nors nukentėjusioji šią aplinkybę neigė. Tačiau šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. V., kurią apklausiama nukentėjusioji pavadino drauge. A. V. apklausiama nurodė, kad „jei G. būtų nieko nekalbėjusi, tai tikriausiai ir muštynių nebūtų buvę“ ( b. l. 120). Akivaizdu, kad J. S. neturėjo teisės vartoti smurto prieš G. K. net ir esant menamoms apkalboms, tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos, dydį privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji yra nepilnametė bei neturi savarankiškų lėšų, taip pat į tai, kad iš dalies tenkinamas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriteisia Lietuvos Respublikai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, suteiktų G. K. ( b. l. 104).

Dėl bausmės

Prokuroras prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąją J. S. kaip nepilnametę, pripažinusią savo kaltę ir besigailinčią padarius nusikalstamą veiką. Prašė paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą bei būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu bei sveikatos priežiūra.

Nukentėjusiosios atstovai B. B. ir advokatas K. Paspirgėlis iš esmės neprieštaravo prokuroro siūlymui, tik nurodė, kad, jų nuomone, kaltinamoji neatsiprašė nukentėjusiosios.

Teismo nuomone, nepilnametės J. S. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlygos, numatytos BK 93 str. 1 dalies 3 punkte. J. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ( atsakomybę lengvinanti aplinkybė ) bei dėl to gailisi, pažadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.

Nors J. S. nepripažino sudavusi tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, teismas laiko, kad ji pripažino kaltę. Kaltinamoji pripažino padariusi visus nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, tik mažesniu skaičiumi smūgių, tai reiškia, teismo nuomone, kaltės pripažinimą. Teismo posėdžio metu kaltinamoji pareiškė, kad gailisi dėl poelgio ( b. l. 116). Tačiau kaltinamoji teismo posėdžio metu neatsiprašė nukentėjusiosios, teigė, kad yra atsiprašiusi anksčiau, ką nukentėjusioji neigė. Nukentėjusioji posėdžio metu keletą kartų patvirtino, kad jos kaltinamoji neatsiprašė. Teismas laiko, kad kaltinamoji nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nėra sąlygos, numatytos BK 93 str. 1 d. 1 punkte.

J. S. yra nepilnametė ( b. l. 45), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo 16 metų, neteista (b. l. 46), yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų – administracine tvarka nebausta ( b. l. 47), priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašyta ( b. l. 49). Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos apibūdinama kaip nuoširdi ir pamokose gerai dirbanti moksleivė ( b. l. 51).

Pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktą informaciją J. S. gyvena su tėvais ir trimis broliais bei seserimi ( b. l. 53-56), mama R. S. vaikais rūpinasi ir auklėja tinkamai.

J. S. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – 10 mėnesių laikotarpiui ribotinas elgesys, įpareigojant tęsti mokslą, uždraudžiant be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą bei įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra. Taip pat J. S. skirtini 30 valandų nemokamojo pobūdžio auklėjamųjų darbų.

Baudžiamoji byla dėl J. S. nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo- nutrauktina esant nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, numatytoms LR BK 93 str. 1 d. 3 punkte, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d.

Vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str. 308 str., LR BK 93, 87, 85 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos-viešosios tvarkos pažeidimo – nutraukti esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, numatytoms LR BK 93 str. 1 d. 3 punkte.

J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 dalį.

J. S. skirti auklėjamojo poveikio priemones – 10 mėnesių laikotarpiui apriboti elgesį, įpareigojant tęsti mokslą, uždraudžiant be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą bei įpareigojant kiekvieną dieną būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar sveikatos priežiūra; paskirti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti iki 2013-10-30.

Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. K. iš J. S., o pastarajai esant nepilnametei ir neturint pakankamai lėšų, subsidiariai iš R. S. ir A. S. 2000,00 Lt neturtinės žalos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.