- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- I-7613-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- D. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. sausio 27 d. jis buvo etapuotas į LAVL. Laukiamajame kambariuke jis prabuvo 2 val. antisanitarinėmis sąlygomis. Laukiamojo kambariukas buvo apie 1,5 kv. m, tačiau jame vienu metu buvo ne vienas nuteistasis. Laukiamojo kambariuko sienos nelygios, apaugusios pelėsiu, tvyrojo blogas kvapas, o jame esantis suoliukas buvo purvinas. Būdamas tokiomis sąlygomis jis patyrė baimę kuo nors užsikrėsti, prarado pasitikėjimą LAVL. Palata, į kurią jis buvo perkeltas nesiskyrė nuo priimamojo kambariuko. Ji buvo perpildyta, purvina, sienos drėgnos, langas išmuštas, langų rėmai supuvę, nuo sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, patalynė smirdėjo pelėsiais ir buvo labai plona, todėl gulėti po ja buvo šalta. Čiužinys, ant kurio teko gulėti taip pat buvo labai plonas, todėl jautėsi lovos spyruoklės. LAVL patalpos buvo prirūkytos. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu, nesuteikiamos higienos priemonės. Teigia, jog didelius fizinius skausmus patyrė 2015 m. lapkričio 28 d. kai jam buvo atlikta apendicito operacija, tačiau su dideliais skausmais jis apie 1 val. buvo laikomas laukiamajame kambariuke. Būdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė pažeminimą, garbės ir orumo sumenkinimą, prarado pasitikėjimą savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė dvasinius, psichologinius nepatogumus, diskomfortą ir stresą.
LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–20).
LAVL nurodo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. sausio 31 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 5 (12,14 kv. m, 5 lovos), nuo 2015 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 5 (25,50 kv. m, 5 lovos), nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 27 (21,25 kv. m, 7 lovos). Koks konkretus skaičius pareiškėjo gydymo minėtoje palatoje metu buvo pateikti negali, nes tokia statistika nevedama. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos, tačiau atkreipia dėmesį, jog Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose yra sudaryta galimybė laisvų nuo medicininių procedūrų metu nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro būti gryname ore, todėl minimalaus ploto neatitikimas buvo kompensuotas. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimo teisės aktams. Nurodo, jog kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta bei langai kas užtikrina tinkamą oro ventiliaciją. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Ligonių maudymasis organizuojamas vadovaujantis Taisyklių 258 punktu, t. y. kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu pagal dušų lankymo grafiką. Pažymi, jog vadovaujantis LAVL direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 „Pacientų priėmimas stacionariam gydymui“ į LAVL atvykusiems pacientams, organizuojama jų asmens krata, daiktų patikrinimas bei pristatomi į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių pirminei medicininei apžiūrai atlikti. Kol atliekamos visos būtinos procedūros suimtieji / nuteistieji laikomi laikino sulaikymo patalpose, kurios įrengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei atitinka visus numatytus teisės aktų reikalavimus. Higienos norma bei HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir / ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į LAVL finansines galimybes. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami vadovaujantis Taisyklių 258 punkto nuostatomis, minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu NR. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (su pakeitimais) yra patvirtintos buitinių prekių išdavimo normos, kurių LAVL personalas laikosi ir imperatyviai išduoda kiekvienam nuteistajam ir (arba) suimtajam. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei Higienos normos 14 punktu LAVL yra uždrausta rūkyti, informacija apie tai yra iškabinta, todėl LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas priežastinis ryšys tarp LAVL veiksmų ir kilusių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL periodiškai nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 15), pareiškėjas LAVL buvo gydomas periodiškai nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. Iš šių duomenų matyti, jog iš pareiškėjo 12 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l. 26) patvirtina, kad LAVL atitinka minimalius sveikatos priežiūros įstaigos reikalavimus. Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, o patalpos yra minimaliai aprūpintos baldais, patvirtinta 2015 m. liepos 17 d. pažyma apie kamerų / palatų plotą ir inventorių (b. l. 28–30). Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą, tai patvirtina teismui pateikti darbų priėmimo aktai (b. l. 66––71, 83–84).
Pareiškėjas taip pat teigia, jog palata buvo purvina, sienos drėgnos, langas išmuštas, langų rėmai supuvę, nuo sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas.
Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
LAVL nurodė, jog sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m sienele ir tai pagrindė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, kuriuose nei karto nėra nustatytas pažeidimas dėl sienelių neatitikties teisės aktų reikalavimams bei kamerų foto nuotraukomis (b. l. 33–34, 89–96, 98–99, 102, 105–108), todėl teismas vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis pripažįsta, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Be to, pažymėtina, jog iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinamas su užuolaidomis.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo buvimo konkrečioje kameroje metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atlikti, vertinamos teismui pateiktos palatų fotonuotraukos. Iš šių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atitvertas nuo bendros patalpos, todėl galimai į ją sklido nemalonus kvapas, taip pat, sutiktina, kad sienų dažai buvo atsilupę. Dėl pareiškėjo teiginių, jog palatose buvo drėgna, o langų rėmai supuvę teismas pažymi, jog nesant tai paneigiančių duomenų, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.
Dėl švaros palaikymo kamerose teismas pažymi, jog vadovaujantis Taisyklių 73.5 ir 73.6 papunkčiais, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiūrėti savo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. LAVL nurodė, jog esant nuteistųjų / suimtųjų prašymui valymo inventorius yra visada išduodamas. Be to, iš byloje esančios paslaugų teikimo sutarties bei atliktų darbų aktų matyti, jog kamerose nuolat atliekama deratizacija ir dezinsekcija (b. l. 35–65). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl to, jog palatos buvo purvinos.
Pareiškėjas be kita ko teigia, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu, nesuteikiamos higienos priemonės.
Pažymėtina, jog pagal Higienos normos 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, o karšto vandens tiekimas į kameras nėra numatytas, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos. Iš teismui pateikto šilto vandens tiekimo grafiko matyti, jog pareiškėjo teisė nusimaudyti po dušu vieną kartą per savaitę nebuvo pažeista (b. l. 31).
Pareiškėjas taip pat teigia, jog čiužinys, ant kurio teko gulėti buvo labai plonas, todėl jautėsi lovos spyruoklės, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog Higienos norma ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus susidėvėjimo lygio. Tuo tarpu, LAVL nurodė, jog čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir / ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į Ligoninės finansines galimybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, jog LAVL patalpos buvo prirūkytos, tačiau su tokiu pareiškėjo argumentu teismas sutikti negali.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ 7 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 85–88, 97) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y., jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad LAVL buvo rūkoma, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad Laukiamajame kambariuke jis prabuvo 2 val. antisanitarinėmis sąlygomis. Laukiamojo kambariukas buvo apie 1,5 kv. m, tačiau jame vienu metu buvo ne vienas nuteistasis. Laukiamojo kambariuko sienos nelygios, apaugusios pelėsiu, tvyrojo blogas kvapas, o jame esantis suoliukas buvo purvinas.
Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Pacientų priėmimas stacionariam gydymui“ į Ligoninę atvykusiems pacientams, organizuojama jų asmens krata, daiktų patikrinimas bei pristatomi į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių pirminei medicininei apžiūrai atlikti. Atsižvelgęs į šią nuostatą teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jam atvykus į LAVL pagrįstai buvo laikomas laukiamajame kambariuke kol bus atlikta krata ir daiktų patikrinimas. Pažymėtina, jog LAVL atsiliepime teismui teigia, kad Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus budintis gydytojas apžiūri pacientus, įvertina jų sveikatos būklę, suteikia skubią medicininę pagalbą (jei tokia būtina) ir nukreipia juos į atitinkamus gydomuosius skyrius. Įvertinus tai, jog pareiškėjas niekada su skundais į LAVL administraciją dėl jo buvimo laikinojo sulaikymo kambariuke nesikreipė, o jokių kitų objektyvių duomenų apie nepagrįstai ilgą laikymą byloje nėra, teismas konstatuoja, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pagrindo abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra. Kita vertus, nors LAVL teigia, jog laikino sulaikymo patalpa įrengta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei atitinka visus numatytus teisės aktų reikalavimus, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų (pvz., fotonuotraukų) nepateikia, o atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nustatyta, kad palatos neatitinka tam tikrų Higienos normos reikalavimų, darytina išvada, jog laikinojo sulaikymo patalpos taip pat galimai atitiko ne visus reikalavimus, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą bei Higienos normos reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.
Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 12 parų) bei tam tikri higienos normų reikalavimų neatitikimai, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 210 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
pareiškėjo D. U. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. U. 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.