Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-05-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-542-805/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
2YT-542-805/2021
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01119-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
T. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankas
Civilinė byla Nr. 2YT-542-805/2021Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01119-2020-8
Procesinio dokumento kategorijos:2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20(S)Alytaus APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Linai Stravinskienei,dalyvaujant pareiškėjo T. B. atstovui advokatui A. T.,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, turto apyrašo sudarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, turto apyrašo sudarymo, kuriuo prašo: atnaujinti nepilnamečio R. B. įstatyminiam atstovui T. B. terminą nepilnamečio R. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po L. Š. mirties (duomenys neskelbtini); leisti nepilnamečio R. B. įstatyminiam atstovui T. B. nepilnamečio R. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po L. Š. mirties (duomenys neskelbtini); pavesti nepilnamečio R. B. įstatyminiam atstovui T. B. pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjos L. Š. turto apyrašą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė (b. l. 1-4, 39), kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motinos draugė L. Š., kuri šeimos neturėjo, todėl (duomenys neskelbtini) sudarytame testamente padarė patvarkymą, jog mirties atveju L. Š. priklausantį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų, iš ko jis besusidės ir kada beatsiras, palieka T. B. nepilnamečiui sūnui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). Po L. Š. mirties butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) . Apie L. Š. valią savo turtą palikti nepilnamečiui R. B. pareiškėjui buvo žinoma, todėl po palikėjo mirties ėmė prižiūrėti butą, mokėti už jį priklausančius mokesčius, perėmė bute buvusius daiktus ir dokumentus. Iš rastų dokumentų sužinojo, kad L. Š. su AB DNB banku (dabar Luminor bank AS) buvo sudariusi banko sąskaitos sutartį, o su Šiaulių banko Birštono KAC, sudariusi banko sąskaitos sutartį. Būdamas R. B. įstatyminiu atstovu, pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kadangi jis pateiktas su trūkumais. Teismui atsisakius priimti pareiškimą dėl leidimo priimti nepilnamečio vardu palikimą išdavimo, naujas pareiškimas teismui nebuvo paduotas, todėl praėjo įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Notarų biuras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol nėra išspręstas palikimo priėmimo ar atsisakymo nepilnamečio vardu klausimas ir nebus atnaujintas terminas palikimui priimti. Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi vaikas, būdamas nepilnamečiu, palikimo priėmimo reikšmės nesuvokė ir nežinojo palikimo priėmimo būdų, numatytų įstatyme, bei terminų. R. B. palikėjos mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu buvo nepilnametis (8 metų), todėl objektyviai, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų teisių, negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Vaiką pagal įstatymą atstovauja jo įstatyminis atstovas, jo tėvas pareiškėjas T. B., kuris palikimą už vaiką priėmė, pradėjęs faktiškai turtą valdyti, nes po palikėjos mirties ėmė rūpintis palikėjos butu, jį prižiūri, moka mokesčius ir pan. Nepilnametis vaikas terminą praleido ne dėl savo kaltės ar neveikimo, todėl terminas – atnaujintinas. Tuo tarpu pareiškėjas T. B. dėl teisnių žinių stokos, nesugebėjo pašalinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nesuprato, kad teismui atsisakius patenkinti jo prašymą, jis, pašalinęs nurodytus trūkumus, turi teisę pakartotinai kreiptis su tokiu prašymu, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu, taip tinkamai neužtikrindamas nepilnamečio vaiko R. B. teisių. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiui vaikui, būtina sąlyga palikimui priimti yra teismo leidimas šiam sandoriui sudaryti. Vaikas gyvena su įstatyminiais atstovais T. B. ir A. B.. Pagal testamentą R. B. turi teisę paveldėti visą palikėjos turtą. Nepilnamečio vaiko įgytos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , bei galimai banko sąskaitose esantys pinigai pagerintų jo turtinę padėtį, užtikrintų stabilesnę ateitį. Palikėjos palikimas, į kurį pretenduoja vaikas, nėra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, todėl palikimo priėmimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje T. B. šeima nėra žinoma. Tai reiškia, kad T. B. vaiko R. B. vardu gali priimti palikimą po L. Š. mirties pagal turto apyrašą. Kadangi įpėdinis priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl įgyvendinant prioritetinį vaiko teisių ir interesų gynimo principą palikimas priimtinas antstoliui sudarius palikėjo turto apyrašą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad T. B., būdamas nepilnamečio vaiko tėvu, buvo laiku pradėjęs paveldėjimo reikalų tvarkymą po L. Š. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau jų neužbaigė dėl nežinojimo, nesupratimo tolimesnių veiksmų bei teisinių žinių stokos, dėl ko susiklostė netipinė situacija. T. B. kreipėsi į notarą, notarė V. paliepė pateikti teismo leidimą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu, pateikė susirašinėjimo dokumentus. Kuomet 2019 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, dėl ko buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl leidimo palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu, atstovaujamasis nesuprato nutarties turinio. Dėl teisinių žinių stokos ir užimtumo T. B. praleido terminą kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo. 2020 m. spalio mėnesį to paties teismo vėlgi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl teismingumo. Paaiškino, kad palikėja buvo vieniša, artimųjų neturėjo, todėl kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pagal testamentą pareiškėjo sūnui, kuriam tebuvo aštuoneri metai. Pareiškėjui buvo žinoma apie paveldimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turtu rūpinasi, jį prižiūri, moka mokesčius. Faktiniu valdymu turtas, paliktas nepilnamečiui, buvo priimtas vaiko tėvo. L. Š. neturėjo kreditorinių įsipareigojimų, banko sąskaita uždaryta, piniginių lėšų, indėlių nėra, skolų už butą taip pat nėra. Palikėja buvo vieniša, daugiau įpėdinių nėra, interesų konflikto nenustatyta. Atstovo žiniomis, T. B. turi įgijęs vidurinį išsislavinimą, dirba ne itin kvalifikuotus darbus, uždarbiauja išvykdamas į užsienį, nuosavo verslo neturi. Prašo teismo susiklosčiusią situaciją vertinti ne formaliai, o vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, kadangi butas yra vertybė, galinti ženkliai pagerinti nepilnamečio R. turtinę padėtį.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, būdamas tinkamai informuotas (b. l. 69), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė. Teismo posėdyje atstovas, esant tinkamam informavimui (b. l. 75), nedalyvauja, prašymo atidėti posėdį nėra gauta.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą (b. l. 70), kurioje nurodė, kad jų nuomone, pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo išdavimo priimti palikimą, atsiradusį po L. Š. mirties nepilnamečio R. B. vardu bei turto apyrašo neprieštarautų nepilnamečio interesams.

Institucijos atstovė A. U. teismo posėdyje išvadą palaiko ir pritaria pareiškimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas T. B. yra nepilnamečio R. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas (b. l. 6). L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog mirusioji buvo netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra (b. l. 60). L. Š. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ajame notaro biure sudarytame testamente, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas patvarkymas, jog L. Š. priklausantį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus, iš ko jis besusidės ir kada beatsiras, ji palieka R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimas nėra priimtas (b. l. 11-12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. rugsėjo 30 d. duomenimis L. Š. vardu registruotas butas, esantis(duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 14). L. Š. vardu AB DNB banke ir AB Šiaulių banko Birštono KAC buvę atidarytos banko sąskaitos (b. l. 17, 18). T. B. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma (b. l. 15). Kaip teismo posėdyje patvirtino pareiškėjo atstovas, T. B. kreipėsi į notarą, notarė R. V. paliepė pateikti teismo leidimą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas pareiškėjo T. B. susirašinėjimas elektroniniais laiškais su minėta notare, pirmasis T. B. notarei siųstas laiškas yra 2019 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 61-62), t. y. nepasibaigus palikimo priėmimo terminui po testatorės mirties. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-22573-1107/2019, T. B. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu buvo atsisakyta priimti (b. l. 21). Byloje pateikti T. B. rašyti elektroniniai laiškai antstoliams taip pat patvirtina (b. l. 63-64), jog jis buvo atidus ir rūpestingas, aiškinosi aplinkybes dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, tačiau dėl teisinių žinių stokos to padaryti laiku jam nepavyko. Be to, 2020 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-24800-752/2020, T. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiku buvo atsisakyta priimti dėl netinkamo teismingumo (b. l. 22). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametis R. B. praleido ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – jo įstatyminio atstovo teisinių žinių stokos, pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad T. B. buvo atidus, rūpestingas ir sąžiningas, nesibaigus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui kreipėsi į notarą, šiam nurodžius pateikti atitinkamus dokumentus, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo gavimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, tačiau jo prašymą buvo atsisakyta priimti, vėliau, jau praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjas vėl kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiku, kurį taip pat buvo atsisakyta priimti. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo tenkinti (CK 5.57 straipsnis). Termino atnaujinimas sukurs teisines pasekmes, nes pareiškėjas, būdamas nepilnamečio R. B. įstatyminiu atstovu, galės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Nesant kitų įpėdinių, nenustačius interesų konflikto, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, pareiškėjo atstovui patvirtinus, jog paveldimas turtas neapsunkintas skolomis, kreditorių nėra, pritariant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei, įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas kaip atitinkantis nepilnamečio interesus užtikrinant jo materialinę gerovę (CPK 577 straipsnis, CK 5.57 straipsnis).

Be to, pareiškėjas teismui pateiktu pareiškimu prašo leisti nepilnamečio R. B. įstatyminiam atstovui T. B. nepilnamečio R. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po L. Š. mirties (duomenys neskelbtini) bei pavesti nepilnamečio R. B. įstatyminiam atstovui T. B. pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjos L. Š. turto apyrašą. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas ir atskirose CK normose detalizuotas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas reiškia, kad sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaikais, privalu atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuotu paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas išimtinai jų interesais. Kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog palikėjos palikimas, į kurį pretenduoja vaikas, nėra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, todėl palikimo priėmimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Paveldimas turtas, pateiktais byloje duomenimis, nėra apsunkintas kreditorių reikalavimais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paveldimi dalykai yra materialūs daiktai, o nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai disponuoti paveldimu turtu, spręstina, kad pareiškėjas, atstovaudamas nepilnametį sūnų, veiks išimtinai jo interesais, jis užtikrins vaiko materialinę gerovę, sukurs pagrindą savarankiškam gyvenimui ateityje. Taipogi siekiant, kad nebūtų suvaržytos palikimą priėmusio vaiko teisės ir neatsirastų prievolių už palikėjos skolas daugiau nei paveldimo turto dydis, nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalis).

Taip pat pareiškėjas informuotinas, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis).

Apyrašo sudarymo tvarka nustatyta CK 5.53 straipsnyje. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, kuris turto apyrašą sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). Per dvi savaites antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja. Įpėdinis antstoliui privalo pateikti visus apyrašui sudaryti būtinus duomenis (CK 5.53 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio R. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., įstatyminiam atstovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio R. B. vardu priimti palikimą, atsiradusį po L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išduoti pareiškėjui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio R. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu, atsiradusį po palikėjos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Pavesti nepilnamečio R. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., įstatyminio atstovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), turto apyrašą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė