Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-17 · Administracinė byla Nr. I-1666-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
I-1666-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01095-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
UAB „Audiopynė“
Advokatai
Artūras Jaskelevičius
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1666-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01095-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2014 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui UAB „Audiopynė“ dėl 2112,54 Lt vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir KRATC) prašymu (teisme gautas 2014-10-23) prašo priteisti iš atsakovo UAB „Audiopynė“ (toliau – ir atsakovas) 2112,54 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 2011-01-01 iki 2014-01-31 už nekilnojamojo turto objektą – administracinę – biuro patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

2014 m. spalio 28 d. prašymu pratiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 242 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodo, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka.

Prašyme nurodoma, kad minėtos patalpos plotas yra 386,44 kv. m, nustatytas tarifas – 1,84 Lt, 1,56 Lt, 2,72 Lt, iš viso už minėtą laikotarpį paskaičiuota 2112,54 Lt..

Atsakovas UAB „Audiopynė“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo ir atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko. Šalys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai. Pareiškėjas prašyme nurodė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Atsakovui registruotos buveinės adresu neįteikus procesinių dokumentų, apie teismo posėdžio vietą ir laiką 2014-11-03 skelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „teismų pranešimai (b. l. 34).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 41 punktu KRATC suteikta teisė rinkti Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-11-25 Nr. T2-330 su pakeitimais) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 ir 2 priedus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kai kuriais atvejais – ir plotą, taip pat pagal deklaruojamą atliekų kiekį bei pagal vykdomą veiklą ar teikiamas paslaugas, kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiant į plotą. Pagal Nuostatų 35 punktą KRATC atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (b. l. 8-9) bei pagal 2014-01-16 Turto grąžinimo – priėmimo aktą (b. l. 10) nustatyta, kada atsakovas UAB „Audiopynė“ 2004-08-29 lizingo (finansinės nuomos) sutarties Nr. LT059189 ir 2013-09-16 nuomos sutarties Nr. SL-S/13-73 pagrindu nuo 2007-08-29 iki 2014-01-16, t. y. ir laikotarpiu, kurį nurodo pareiškėjas – nuo 2011-01-01 iki 2014-01-01 - nuomos teise valdė ir naudojo 386,44 kv. m. bendro ploto administracinės paskirties biuro patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Nuostatų 1 priedo 4 eilutę už administracinės paskirties patalpas nuo 2011-01-01 nustatyta 0,46 Lt už 1 kv. m. rinkliava už ketvirtį (1,84 Lt už 1 kv. m. už metus), nuo 2013-01-01 – 0,39 Lt už 1 kv. m. rinkliava už ketvirtį (1,56 Lt už 1 kv. m. už metus), nuo 2014-01-01 – 0,01504 Lt už 1 kv. m rinkliava už ketvirtį (2,72 Lt už 1 kv. m. už metus), todėl atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo ją mokėti.

Tiek Nuostatų aktualios redakcijos 45 punktas, tiek Nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2009-01-01 iki 2011-01-01, 49 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu, tačiau byloje nėra duomenų dėl lengvatų taikymo atsakovui.

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priteistinos sumos dydžio

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-01-31. KRATC 2014-09-23 pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1899 nurodyta, jog atsakovas apmokestintas už 386,44 kv. m ploto administracines – biuro patalpas, esančio adresu (duomenys neskelbtini): laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 711,05 Lt; nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 711,05 Lt; nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 602,85 Lt; nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 87,59 Lt (b. l. 6). Taigi už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-01-31 iš viso paskaičiuota 2112,54 Lt.

Už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 iš atsakovo priteistina 1422,10 Lt (1,84 Lt už 1 kv. m x 386,44 kv. m, suapvalinus iki centų, x 2 metai), už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 602,85 Lt (1,56 Lt už 1 kv. m x 386,44 kv. m, suapvalinus iki centų) ir už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 87,59 Lt (2,72 Lt x 386,44 kv. m, suapvalinus iki centų, / 12). Taigi iš viso už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 – 2112,54 Lt (1422,10+602,85+87,59).

Dėl atstovavimo išlaidų

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 242 Lt atstovavimo išlaidų.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Tarp pareiškėjo ir advokato Artūro Jaskelevičiaus 2014 m. rugsėjo 22 d. sudaryta atstovavimo sutartis (b. l. 12). Iš byloje pateiktos 2014 m. spalio 17 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija AJ Nr. 00232 ir jos 1 priedo (b. l. 25) bei AB Swedbank banko 2014 m. spalio 23 d. vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 001586 (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas advokatui pervedė 2662 Lt už 11 prašymų teismui paruošimą, t. y. po 242 Lt už kiekvieną, paruoštų prašymų sąraše nurodytas ir atsakovas UAB „Audiopynė“.

Pareiškėjo prašoma priteisti 242 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, mano, kad ši administracinė byla nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių. Pažymėtina, jog pareiškėjas KRATC analogiškus prašymus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui teikia jau kelerius metus, prašymai yra panašūs. Kitus pareiškėjo prašymus teismui ruošia KRATC dirbantys teisininkai, šiame prašyme nenurodyta, kodėl šiuo atveju buvo reikalinga advokato pagalba prašymui paruošti, advokatas paskirtuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjo prašymas dėl 242 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais, taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti pilnai;

priteisti pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš atsakovo UAB „Audiopynė“ (įmonės kodas 300972614) 2112,54 Lt (611 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-01-31.

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl 242 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė