Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą N. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Pateiktame teismui VMI pareiškime nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. 2023 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 360,92 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė iš pridėtinės vertės mokesčio (10 519,00 Eur + delspinigiai 827,92 Eur), kurio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. gruodžio 18 d. ir žemes mokesčio (14,00 Eur), kurio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. lapkričio 16 d. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2022 m. vasario 21 d. Nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai..

Išnagrinėjus AB „Swedbank“ 2023 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus bendrovės sąskaitų išrašus, nustatyta, kad piniginius atsiskaitymus su kitais kreditoriais įmonė vykdė per AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (tikrinamo laikotarpio pradžia) iki 2023 m. gegužės 2 d. (tikrinamo laikotarpio pabaiga) nustatyta, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškime pateikti pažeidimo faktą patvirtinantys duomenys apie vykdytus mokėjimus Bendrovės AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant didžiausias po mokestinės nepriemokos susidarymo išleistas sumas, nesilaikant mokėjimų eiliškumo:

Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data Mokėjimo suma Gavėjas Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR) 2022-02-08 10 435,00 N. B. grynų pinigų išmokėjimas 13 763,15 2022-02-09 8 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį 13 763,15 2022-02-10 20 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį 13 763,15 2022-02-11 15 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį 13 763,15 2022-02-12 1 499,60 N. B. į asmeninę sąskaitą 13 763,15

Nustatyta, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui, tuo pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes analizuotu laikotarpiu Bendrovė, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, kitais žemesnės eilės, nei VMI, kreditoriais, o taip pat su pačiu Bendrovės vadovu.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat už bendrovės piniginių srautų tvarkymą yra atsakingas bendrovės vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra N. B. (b. l. 2-4).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašai apie Bendrovę (b. l. 5-9), mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 9-14); Mokesčių mokėtojo registro išrašas apie įmonės vadovo N. B. kontaktus (b. l. 15-18); AB „Swedbank“ 2023 m. gegužės 3 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas – patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

VMI atstovė teismui pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad VMI palaiko pareiškime išdėstytą poziciją ir prašo bylą nagrinėti VMI atstovei nedalyvaujant.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas N. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įmonės direktoriumi jis buvo iki (duomenys neskelbtini) d. ir jam visko buvo per daug, rado kitą žmogų, kuris nori užsiimti veikla. Jis prisipažįsta kaltas dėl visko, kas nurodyta, prašo skirti minimalią bausmę, nes nebuvo planuota nesumokėti skolos. Įmonė buvo ilgame teismo procese, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 27 d. nusipirko kotedžą už 129 000 Eur, virš 70 000 Eur sumokėjo grynais, 20 000 Eur pasidengė skolomis, o kita dalis buvo nesumokėta ir ta įmonė, iš kurios pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, o naujieji kreditoriai pareikalavo tą sandorį atstatyti atgal. Visi teismai buvo nepalankūs, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo nuspręsta tą sandorį anuliuoti, nes nevertino, kad buvo atsiskaityta grynais pinigais. Jei dabar taip būtų padaryta, jis sutiktų, kad tai buvo tyčia, bet iki to laiko jis manė, kad turtas buvo įsigytas teisėtai ir turėtų likti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje, o dabar liko tik skolos. Nepriemoka buvo greičiausiai 13 000 Eur PVM. Dėl to, ką pateikė VMI, jis viską pripažįsta, esmė yra ta, kad įmonė ir toliau bandė vykdyti veiklą, bet po gegužės mėnesio sprendimo neliko nei turto, nei nieko. Iki minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo jis galvojo, kad turtas turėjo likti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavus tą turtą jie būtų atsiskaitę su visais kreditoriais, nes to turto vertė apie 140 000 Eur. 2022 m. vasarį jau buvo skola ir jis vykdė mokėjimus, bet turtas buvo kaip garantas, buvo idėja parduoti turtą ir atsiskaityti, tačiau jie nesitikėjo tokio teismo sprendimo. Turtą jie įsigijo 2021 m. rugpjūčio 27 d., o galutinė teismo nutartis buvo 2023 m. gegužės 15 d., tai vos ne visą laiką vyko procesai ir nebuvo minties, kad turtas gali nelikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už tą turtą buvo beveik atsiskaityta ir jiems buvo nesuprantama, kaip teismas gali priimti sprendimą atstatyti tą sandorį. Jei įmonė turi turto už 140 000 Eur, ir yra nesumokėjusi VMI 13 000 Eur, tai nėra didelė skola. Pagal tai, ką pateikė VMI, viskas yra teisingai ir jis pripažįsta savo kaltę, bet tiesiog buvo kitų faktinių aplinkybių ir taip atsitiko. Jo turtinė padėtis tokia, kad jis šiuo metu neuždirba minimumo. Jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus ir žmona dekrete, nes vienam vaikui (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių prašo skirti minimalią baudą, taip pat ilgesnį sumokėjimo terminą, bent tris mėnesius. Jis gali mokėti dalimis.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju N. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog N. B. nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, paties teisimu juo buvo iki (duomenys neskelbtini), t. y. buvo Bendrovės vadovu visą bylai aktualų laikotarpį, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad N. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Iš bylos medžiagos bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, jog N. B., kaip UAB “ (duomenys neskelbtini) ” vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Remiantis paties N. B. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, Bendrovė buvo sudariusi sandorį įsigyti nekilnojamo turto už 129 000 Eur, buvo sumokėjusi dalį sumos, tačiau dėl šio sandorio vyko teisminiai ginčai, kurių pasėkoje teismas anuliavo minėtą sandorį. Tuo laikotarpiu, kuomet buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, dar vyko teismai ir jis manė, kad minėtas turtas bus Bendrovės nuosavybė ir mokestinę nepriemoką padengs pardavęs minėtą nekilnojamą turtą, tačiau teismas priėmė kitokį sprendimą, negu jis tikėjosi. Jis pripažįsta savo kaltę dėl to, kas nurodyta VMI pareiškime, atsiskaitymai buvo daromi todėl, kad Bendrovė toliau bandė vykdyti veiklą. Teismas pažymi, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės veiklos sustojimas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog N. B., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų, darytina pagrįsta išvada, kad N. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) ” vadovu, žinodamas apie tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, sąmoningai laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 12 d., teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir pažeisdamas fiduciarines pareigas, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas taip pat atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, paskutiniais duomenimis Bendrovės turima mokestinė nepriemoka buvo nemaža – 11 360,92 Eur, nėra duomenų kad šiai dienai Bendrovės skola valstybei būtų padengta, pažeidėjo kaltės formą – administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, į tai, kad nustatyta viena N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis ir vykdantis individualią veiklą, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su juridinio asmens vadovo pareigų tinkamu neatlikimu, vieną kartą baustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau nuo šio nusižengimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas ((duomenys neskelbtini) nutarimas, paskirta bauda sumokėta), paties teigimu auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus, žmona yra dekrete.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta N. B. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijos minimumui – 1400 Eur. Taikyti N. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu N. B. prašė jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį, ją mokant dalimis per tris mėnesius. Prašymą motyvavo savo turtine padėtimi, tuo, kad augina (duomenys neskelbtini) vaikus, žmona yra dekrete, o jis pats gauna minimalų atlyginimą. Tačiau N. B. teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad SODRA duomenimis N. B. yra ir dirbantis, ir vykdantis individualią veiklą, teismas neturi jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas. Vien iš N. B. žodžiu išsakytų teiginių, jam nepateikus juos pagrindžiančių dokumentų, teismas negali įvertinti jo turtinės padėties ir padaryti pagrįstos išvados, kad baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, N. B. prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis šiuo metu netenkintinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

N. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-651-1123/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.