Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2296-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-28
Bylos Nr.
e1-2296-817/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21021-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2296-817/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21021-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.6.; 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2021 m. birželio 26 d., 19.53 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2021 m. liepos 12 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. B. parodė, kad jis šiuo metu oficialaus darbo neturi, iki 2021 m. birželio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) „B.“. Apie įvykį parodė, kad nuo 2021 m. birželio 25 d. vartojo alkoholinius gėrimus, pagrinde – alų, šiek tiek degtinės. Alkoholinius gėrimus vartojo vienas, todėl, kad susipyko su drauge. 2021 m. birželio 27 d., tikslios valandos neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso neatsimena, bet buvo netoliese (duomenys neskelbtini). Pasinaudodamas telefonine programėle „C.“ išsinuomojo automobilį „Toyota Corolla“, kurios valstybinių numerių neprisimena. Automobilį išsinuomojo, nes norėjo nuvažiuoti parvežti namo iš darbo savo draugo panelę, o apskritai pats nesijautė stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, dėl ko įsivaizdavo galintis vairuoti automobilį. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie du kartus patikrino jo blaivumą. Neatsimena tiksliai, kiek tikrinimo metu įpūtė, jei neklysta, pirmuoju įpūtimu – 1,63 prom., sekantį, po maždaug 15 min., jei gerai prisimena, įpūtė – 1,64 prom. Po ko buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę, adresu (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl įvykio, pirmą kartą vairavo neblaivus (e. b. l. 64-66).

2021 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d., 19.30 val., jis pradėjo savo pamainą ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiąja patrule E. K.. Patruliavimo metu, važiuodami į iškvietimą (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai po kelią manevruojantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso „C.“ įmonei. (duomenys neskelbtini), įjungę švyturėlius jie sustabdė minėtą automobilį patikrinimui. Kai priėjo prie automobilio vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentą, jiems kilo įtarimas, kad vairuotojas, kaip vėliau jiems paaiškėjo J. B., galimai yra neblaivus, kadangi jo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. 2021 m. birželio 26 d., 19.53 val., su alkotesteriu „Alcotest 6810“ pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1.64 promilių girtumas, 2021 m. birželio 26 d., 20.05 val., jam buvo pakartotinai patikrintas girtumas ir antru pūtimu nustatytas 1.67 promilės girtumas. J. B. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 16 valandų. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas atvykusiam „C.“ atstovui su pakvitavimu. Pilietis J. B. sulaikytas 20.00 val. ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam forminimui (e. b. l. 12-15).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. birželio 26 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), J. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1.64 promilės neblaivumas (e. b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-io būrio 2021 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. birželio 26 d., apie 19.50 val., patruliuodami kartu su vyr. patrule E. K., važiuodami į iškvietimą (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį po kelią automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso „C.“ įmonei, adresu (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus prie automobilio vairuotojo, prisistačius ir paprašius pateikti asmens tapatybės dokumentą, kilo įtarimas, kad vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai J. B., galimai yra neblaivus, kadangi jo kalba buvo nerišli, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. 19.53 val. su alkotesteriu „alcotest 6810“ jam buvo nustatytas 1.64 promilės girtumas, 20.05 val. jam buvo pakartotinai patikrintas girtumas ir nustatytas 1.67 promilės girtumas. J. B. aiškino, kad alkoholį vartojo prieš 16 valandų. Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas „C.“ atstovui kartu su pakvitavimu. Filmuota su body 1721,1720 (e. b. l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2021 m. birželio 26 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viskas užfiksuota foto nuotraukose (e. b. l. 16-22).

2021 m. birželio 21 d. pakvitavime užfiksuota, kad transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinta jos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (e. b. l. 24).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2021 m. birželio 26 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad J. B. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 6810, Nr. ARFM 0443 (patikros sertifikato Nr. 1486555), pirmą kartą – 2021 m. birželio 26 d., apie 19.53, buvo nustatytas 1,64 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. birželio 26 d., apie 20.05, buvo nustatytas 1,67 promilės girtumas (e. b. l. 44, 46).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0443 ir patikros sertifikato Nr. 1486555 duomenys patvirtina, kad J. B. pirmą kartą – 2021 m. birželio 26 d., apie 19.53, buvo nustatytas 1,64 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. birželio 26 d., apie 20.05, buvo nustatytas 1,67 promilės girtumas (e. b. l. 45, 46).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „L.“, valdytojas – UAB „C.“ (e. b. l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Toyota“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. birželio mėnesį su PVM buvo 16 310 Eur, be PVM buvo 12 884,90 Eur (e. b. l. 26).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. 2021 m. birželio 26 d., 19.53 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. B. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė sumažinti konfiskuotino turto vertę, kadangi jis šiuo metu oficialiai nedirba, turto neturi (e. b. l. 67-69,71-72).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas J. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į J. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su transporto eismo saugumu, veika padaryta Vilniaus mieste, kuomet yra intensyvus eismas, vairuotojui nustatytas 1,64 promilės neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. B. – jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (e. b. l. 34), registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 35), administracine tvarka baustas (e. b. l. 36-39), neteistas (e. b. l. 41-42), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie J. B. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis – 36 parų areštas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 26 d. 19.53 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 09.43 val. (viena para) (e. b. l. 51-52, 62), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą J. B. atidedant. J. B. anksčiau neteistas, jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to J. B. yra jauno amžiaus, visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio (šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Kartu su intensyvia priežiūra, J. B. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktuose numatytos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė J. B. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

Kaltinamasis J. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo Vilniaus mieste, kuomet yra intensyvus eismas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie J. B. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl trumpinti ar ilginti jos terminą nėra pagrindo, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 27 d. (e. b. l. 60).

Dėl konfiskuotino turto

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą su PVM, t. y. 16 310 Eur.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

J. B. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o UAB „L.“, valdytojas – UAB „C.“ (e. b. l. 25). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas J. B. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 16 310 Eur (e. b. l. 26).

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-67-942/2019).

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į J. B. asmenybę, gyvenimo situaciją, turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, t. y. kad jis nevedęs, vidurinio išsilavinimo, jauno ir darbingo amžiaus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, iš kaltinamojo J. B. išieškotina 30 procentų automobilio vertės suma, t. y. 4 893 Eur. Toks sprendimas, teismo vertinimu, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinamos (e. b. l. 59, 60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. skirti 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 26 d. 19.53 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 09.43 val. (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, J. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (adresu (duomenys neskelbtini)), įpareigojant jį arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat įpareigoti J. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 27 d.

Paskirti J. B. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš J. B. dalį konfiskuotino turto (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 893 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus).

J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti J. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė