- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-448/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Kęstutis Jucys (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- E. M., E.
- Advokatai
- Jolanta Savickaitė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-06-06 nuosprendžiu paskirta bausme, E. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 500 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 29 d. laikotarpyje tarp 16-17 val. prie G. C. gyvenamojo namo, esančioje lauko virtuvėje, kuri yra (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus kivirčui dėl asmeninių nesutarimų, rankomis sugriebęs G. C. už drabužių ir jais verždamas kaklą, po to smaugdamas elektros laido prailgintoju ir tuo atimdamas jam galimybę kvėpuoti, t. y. mechaniškai jį uždusindamas ir įmesdamas į virtuvėje esantį rūsį, tyčia jį nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, nes jis nepagrįstas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė esminių aplinkybių, t. y. G. C. mirties momento ir priemonės, kuria jis buvo nužudytas. Teigia, kad visose apklausose aiškino (išskyrus pirmąją), kad nustojo smaugti G. C. jo paties apykakle, kai jis nustojo priešintis ir paleido jo rankas, po to susmuko. Kai jį paleido, išgirdo, jog G. C. atsiduso ar sugargaliavo. Nuteistojo nuomone, taip jis suprato, jog G. C. gyvas, todėl siekdamas išvengti tolesnio puolimo peiliu, suveržė jo kaklą laidu, nors to daryti jau nereikėjo. Todėl G. C. mirė nuo smaugimo drabužių apykakle, o ne laidu. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje neaprašyti sužalojimai G. C. kaklo srityje, kurie galėjo būti padaryti laidu, jie nepažymėti lavono schemoje ir nesimato nuotraukose. Nuteistasis daro išvadą, kad G. C. smaugiant laidu, šis jau buvo negyvas.
Apelianto nuomone, jis nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas būtinosios ginties aplinkybėmis. Teigia, kad prieš grumtynes G. C. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi labai iššaukiančiai ir provokuojančiai, reikalavo kautis peiliais, nors jis stengėsi pastarąjį apraminti. Liudytojams R. K. ir Ž. G. išėjus, G. C. jam smogė peiliu ir sužalojo veidą. Jis iš G. C. peilį atėmė ir šis nukrito ant grindų, prie pat puolančiojo kojų, kuriuo šis galėjo bet kada pasinaudoti. Todėl jis, gindamas savo gyvybę, neleido G. C. pasilenkti ir jį sugriebti, o pradėjo jį smaugti tol, kol šis nurimo. Apelianto nuomone, G. C. smaugimo metu, pavojus jo gyvybei dar nebuvo praėjęs. Teigia, kad kitokio būdo apsiginti nuo G. C. neturėjo. Todėl mano, kad tinkamai įgyvendino savo teisę į būtinąją gintį, jos ribų neperžengė. Prašo Kauno apygardos teismo 2006-07-18 nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. E. M. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.
Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis neginčija byloje surinktų įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo, tik prašo kitaip įvertinti įrodymus ir pripažinti jo veiksmus, kaip padarytus būtinosios ginties situacijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo E. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė nuteistojo, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, ištyrė rašytinę bylos medžiagą. Nuteistasis E. M. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos padarymo pripažino visiškai, tačiau nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad G. C. mirties priežastimi buvo mechaniškas kvėpavimo sutrikdymas, o dusinimas galėjo būti atliktas vienu poveikiu (t. 1, b. l. 30-32). Iš tikrųjų byloje nėra jokių medicininių duomenų, kad G. C. buvo smaugiamas elektros laido prailgintoju, nes stranguliacinė vaga nepažymėta nei teismo medicinos specialisto išvadoje, jos nematyti ir įvykio vietos apžiūros metu darytose fotonuotraukose (t. 1, b. l. 11-27). Tai, kad E. M. rankomis sugriebė G. C. už drabužių, o po to laidu suveržė kaklą nustatyta tik pačio nuteistojo duotais parodymams. Tačiau tokie nuteistojo parodymai iš esmės neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai. Teismo medicinos specialisto išvada surašyta laikantis įstatymo reikalavimų, o nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti trūkumai nedaro jos niekine. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant apie būtinosios ginties situaciją, būtina vertinti ne vien tik teismo medicinos specialisto išvadą, bet ir kitus įrodymus. Teismo medicinos specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris apsprendžia žuvusiojo mirties priežastį, tačiau negali turėti esminės įtakos vertinant būtinosios ginties situaciją.
Būtinoji gintis galima tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisme ištirtų įrodymų, tarp nuteistojo ir G. C. įvyko žodinis konfliktas, po to grumtynės. Teismas nustatė ir nuteistasis pripažįsta, jog jis ir G. C. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad būtent G. C. iš virtuvės atnešė du peilius ir nuteistajam pasiūlė muštis. E. M. vieną peilį atėmė ir numetė ant grindų. Tada G. C. rankoje turėdamas kitą peilį, puolė nuteistąjį ir įpjovė į kairės pusės skruostą. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, jog E. M. padarytas odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu (t. 1, b. l. 35-36). Akivaizdu, kad tokie G. C. veiksmai nuteistajam nebuvo kilę staiga ir netikėtai, tokiu būdu jie abu aiškinosi tarpusavio santykius. Kaip matyti iš tolimesnių įvykių, nuteistasis iš G. C. peilį atėmė, pastarąjį pastūmė, dėl ko šis atsisėdo ant mašinsuolio. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, G. C. neteisėti veiksmai tuo baigėsi, jokių grasinimų iš žuvusiojo pusės nebuvo. Darytina išvada, kad G. C. pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs, todėl E. M. negrėsė joks pavojus ir tai jis aiškiai suprato. Tuo metu nuteistasis iš įtūžio ir pykčio sukryžiavo G. C. rankas ir jį sėdintį pradėjo smaugti drabužių apykakle. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad pamatęs, jog G. C. nesipriešina ir gargaliuoja, nupjovė elektros prailginimo laidą, suveržė pastarojo kaklą ir laikė suveržęs. Tik G. C. apsišlapinus, jis suprato, jog šis nebegyvas. Šie nuteistojo nusikalstami veiksmai – smaugimas apykakle ir kaklo suveržimas laidu – buvo padaryti vienas po kito, esant nežymiam laiko tarpui. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju neturi jokios reikšmės nuo kurio konkrečiai veiksmo – suspaudimo apykakle ar laidu G. C. mirė, nes teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad pastarojo mirties priežastis - uždusimas mechaniškai sutrikdžius kvėpavimą. Todėl akivaizdu, kad tarp nuteistojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po šių veiksmų atlikimo E. M. , siekdamas išvengti atsakomybės G. C. kūną įmetė į rūsį, po to kelias dienas girtavo. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. M. buvo nubrozdintas tik kairės pusės skruostas, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 34). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad E. M. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, nes G. C. veiksmai, nors ir neteisėti, jam nebuvo netikėti ir pavojingi gyvybei. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ką teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo E. M. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir padarinius, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tyčinę kaltę, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei numato įstatymo sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad E. M. nusikalstamą veiką padarė tyčia, tačiau jos nekonkretizavo, t.y. tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, E. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.). E. M. nusikalstamų veiksmų tiesioginę tyčią įrodo byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Todėl teismas, skirdamas E. M. bausmę, BK 54 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 30 p. nurodyta, kad jei kaltininkas savo noru prisipažino nužudęs žmogų, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo nužudymą išaiškinti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, remiantis BK 61 str. 4 d., teismas, skirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turi paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Todėl E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra pagrįsta ir teisinga, ji nėra per griežta.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniu skundu nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.