Telšių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones K. G., jos gynėjai Jutai Kareivei,

neviešame teismo posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, netekėjusiai, nedirbančiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteistai, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. 2024 m. spalio 12 d., apie 0.30 val., savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tarp jos ir jos mamos B. G. kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė B. G. į galvos sritį, ranka nutvėrė jai už plaukų ir ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, rankos nagais įdrėskė į kaklo sritį bei pargriovė ją ant grindų, dėl ko B. G. dešinės pusės veido sritimi atsitrenkė į grindis, po to, rankomis laikydama suėmusi jai už plaukų, savo dešinį kelią įrėmė jai, gulinčiai ant grindų, į nugaros sritį bei rankos nagais įdrėskė į dešinės rankos sritį, tuo padarydama jai kaklo, abiejų rankų odos nubrozdinimus, abiejų rankų poodines kraujosruvas, t. y. nežymiai sužalojo savo šeimos narę - savo mamą B. G.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, į teisiamąjį posėdį nebuvo kviečiama, nors ir atvyko, tačiau nebuvo apklausta atsižvelgus į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, kad K. G. negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai adekvačių parodymų.

Priimdamas nutartį dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo teismas turi išspręsti šiuos klausimus: ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą, ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia (BPK 401 straipsnio 2 dalis). Taigi, priverčiamosios medicinos priemonės gali būti teismo taikomos tik baudžiamojo įstatymo nurodytą ir uždraustą veiką padariusiems asmenims. Kartu teismas turi konstatuoti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra arba nepakaltinamas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 17 straipsnis), arba ribotai pakaltinamas (padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką, nurodytą BK 18 straipsnio 2 dalyje) arba kad jam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis nebegali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nepaisant to, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. G. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo dukrą K. G., tačiau pastarosios nusikalstamos veikos padarymą patvirtina kiti į bylą surinkti įrodymai.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo miegamajame, buvo apie 12 val. nakties, datos nepamena, buvo ruduo. Kaip nurodė liudytojas, B. buvo su K. virtuvėje, pradėjo šaukti B., kad „gelbėkit“, jis įbėgo į virtuvę, K. buvo B. už plaukų paėmusi, prilenkusi. Tada jis pasakęs: „K. ką tu darai? Tada ji atšoko nuo jos ir paleido. Paskui B. išsikvietė policiją. Kaip nurodė liudytojas, jis visko nematė, tačiau matė, kad K. B. laikė už plaukų ir už kaklo prie žemės. B. buvo labai sutrikusi, išsigandusi. Pasak liudytojo, B. buvo lygtai ranka mėlyna, buvo įbrėžta ant kaklo. Po įvykio K. atsisėdo ir sėdėjo prie stalo, atvažiavusi policija ją išsivežė.

Šiuo liudytojo parodymus ir patį smurto faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. spalio 15d. specialisto išvada Nr. G 1159/2024(04), kurioje nurodyta, kad B. G. padaryti sužalojimai: kaklo, abiejų rankų odos nubrozdinimai, abiejų rankų poodinės kraujosruvos. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, tikėtina, kad jie padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti kietais riboto ploto daiktais, galimai rankų nagais, poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 149-150)

Taip pat sužalojimų pobūdį patvirtina ir B. G. 2024 m. spalio 12 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad asmens apžiūros metu ant B. G. dešinės rankos užfiksuoti įbrėžimai ir kraujosruvos, kaklo srityje - paraudimas (1 t. b. l. 134-139).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat byloje esantis ekspertizės aktas 2024 m. gruodžio 23 d. – 2025 m. sausio 22 d. patvirtina, kad K. G. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos, su išreikštu defektu), dėl ko jai inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Be to, kaip nurodoma ekspertizės akte, K. G. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos, su išreikštu defektu), dėl ko šiuo metu negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai adekvačių parodymų. K. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t. b. l. 189-194).

Teismo posėdžio metu ekspertė Laurina Šliožienė nurodė, kad K. G. buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija ir ekspertizės metu jos psichikos būklė dominuojanti buvo negatyvi simptomatika ne psichozinė, kad daugiau yra emocijų, valios ir tam tikri mąstymo sutrikimai. Tai dėl to jai ir buvo rekomenduotos priverčiamosios priemonės – ambulatorinis stebėjimas, nes nesant aktyvios psichozės simptomatikos, reikšmingų afekto sutrikimų, todėl ir buvo pasirinkta ši priemonė, tiesiog stebėjimas kaip apsauga jai. Toks asmens gebėjimas adekvačiai, pilnai save ginti, suvokti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti parodymus jos atveju yra apsunkintas, nes yra išliekantys lėtinio psichikos sutrikimo, tiek mąstymo, tiek valios, emocijų sutrikimai. Šitas sutrikimas ir turi lėtinę eigą ir jis pažeidžia tas sritis, kurios apsunkina pilnavertį funkcionavimą. Ši liga pažeidžia ne intelektą, intelektas nukenčia vėliausiai, ji pažeidžia emocijas, valią ir tam tikrus mąstymo sutrikimus, kurie neklausinėjant tam tikrų specifinių dalykų gali nepasireikšti ir nepasimatyti, dėl to ekspertizės metu jos būsena buvo daugiau mažiau stabilizuota ir ji po stacionarinio gydymo buvo pradėjusi vartoti vaistus ir problema buvo tame, kad ji nereguliariai vartojo vaistus, bet vaistų fone jos būsena buvo stabilizuota. Veikos padarymo metu ji kadangi buvo pažeistos tiek emocijų, tiek valios, tiek mąstymo komponentas, žmogus nesugeba į visumą sudėti detalių, jo dėmesį gali atkreipti neesminiai, latentiniai momentai, iš kurių jis susidaro vienokį arba kitokį vaizdą. Dėl emocijų pažeidimo emocinės reakcijos gali būti ne visai adekvačios. Dėl sutrikusios valios sunku kontroliuoti savo veiksmus. Tai ir yra pagrindinis šios ligos mechanizmas, ypač paūmėjimų metu. Nesugebėjimas suprasti savo veiksmų pasireiškia dėl psichikos sutrikimo, jos dėmesį galėjo atkreipti visai kiti dalykai, ji galėjo koncentruotis į tuos dalykus, kurie ją galėjo vienaip ar kitaip išprovokuoti. O dėl sutrikusios valios sutrinka ir impulsų kontrolė, tokiu atveju sunku susilaikyti nuo vienokių ar kitokių savo veiksmų. Kai kalbame apie lėtinį sutrikimą, ypač jos atveju, kai turime defektą emocijų ir valios srityje, tai yra ne kažkoks karštakošiškas veiksmas, tai ligos pažeisti ilgalaikiai procesai, visą tą kontrolę padeda atlikti vartojami vaistai, bet kadangi nevartojami vaistai arba liga paūmėja, tada tokiam žmogui sunku adekvačiai įvertinti situaciją ir reaguoti.

Ekspertas Mykolas Ridikas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo užduotis buvo nustatyti kokie mąstymo pakitimai būdingi tam sutrikimui, kuris nustatytas K. G. Pasak eksperto, jai buvo nustatyti adaptaciniai mąstymo sutrikimai, žmogus vadovaujasi atsitiktiniais, latentiniais požymiais, susieja labai tolimus dalykus ir jie tampa reikšmingi jo elgesiui. Du atsitiktiniai dalykai susiejami kaip turintys kažkokį ryšį ir jie įgauna žmogaus sąmonėje priežastį. Dėl to mąstymo ypatumo situacijos vertinimas tampa neadekvatus. Mąstymas apsprendžia ar tam įvykiui suteikiama didelė ar maža reikšmė. Jeigu suteikiama didelė reikšmė, tai motyvuoja kažkokiems veiksmams.

Ekspertizės akto turinys ir ekspertų paaiškinimai teismo posėdžio metu suteikia teismui pagrindą konstatuoti, kad K. G. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą K. G. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, esant pagrindui teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 318, 404 straipsniais, teismas

nutarė:

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.