Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-606/2016

Teisėja Raimonda Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00230-2014-5

2016 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – keturių (4) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – trijų (3) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – trijų (3) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta šešių (6) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso išdirbti 180 valandų viešųjų darbų.

D. D. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

Iš D. D. priteista UAB „(duomenys neskelbtini) “ 289,62 Eur, V. B. 94 Eur turtinėms žaloms atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ ieškinio dalis dėl 22,21 Eur (76,68 Lt) palikta nenagrinėta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 12 d. antroje dienos pusėje, tikslesnis laikas nenustatytas, A. T. bute (duomenys neskelbtini) , išgertuvių metu, apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas apgaule V. B. vardu paimti vartojimo kreditą ir pasisavinti šio kredito lėšas, susitarė su neblaivia V. B., kad ši už 500 Lt atlygį leistų pasinaudoti savo banko sąskaita, neva jam priklausančių ir į V. B. sąskaitą pravestų pinigų išgryninimui. Šiuo tikslu gavęs iš V. B. jos asmens dokumentus ir mokėjimo kortelę, D. D. (duomenys neskelbtini) , prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, padedant G. M., sukčiavimo veikoje veikusiai be kaltės, užpildė paraišką vartojimo kreditui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti, nurodė joje savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) , kaip paraiškos teikėjos kontaktinį telefoną, pateikė paraišką pasirašyti neblaiviai V. B., neatskleisdamas tikrojo paraiškos turinio, ir tą patį vakarą šią paraišką pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ terminalo darbuotojui minėtoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. 2014-03-13 8.45 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. O. paskambinus paraiškoje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , D. D. prisistatė šiai darbuotojai kaip V. B., patvirtino, kad sutinka su siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą paraišką patenkinus, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pateikė V. B. pasirašyti parengtą vartojimo kredito sutartį ir perdavė ją terminalo darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pravedus 750 Lt į V. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) D. D., naudodamasis V. B. mokėjimo kortele, 2014-03-13 9.29 – 9.30 val. bankomate (duomenys neskelbtini), minėtus pinigus išgrynino ir pasisavino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą.

D. D. nuteistas ir už tai, kad 2014 m. kovo 13 d. antroje dienos pusėje, tikslesnis laikas nenustatytas, sugyventinės I. M. bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas apgaule V. B. vardu paimti ir pasisavinti papildomą kreditą prie V. B. vardu jau išduoto 750 Lt vartojimo kredito, iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini) “ informacijos tarnybą, telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir, prisistatęs kaip V. B., gavo laikiną slaptažodį prisijungimui prie V. B. paskyros „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. D. 2014-03-13 15.19 val., naudodamasis sugyventinės dukters G. M. nešiojamuoju kompiuteriu su interneto prieiga, neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos – V. B. profilio internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) – ir, apgaule šiai sistemai save pristatydamas kaip V. B., pateikė paraišką 250 Lt kreditui gauti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną gautą paraišką patenkinus ir pravedus 250 Lt į V. B. AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą (duomenys neskelbtini), D. D., naudodamasis V. B. mokėjimo kortele, 2014-03-13 15.57 – 15.58 val. minėtus pinigus išgrynino ir pasisavino, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos.

D. D. nuteistas ir už tai, kad 2014 m. liepos 28 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) , apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje dėl V. B. kredito lėšų užvaldymo apgaule liudytoja ir nukentėjusioji V. B. melagingai liudytų, kad jokia nusikalstama veika prieš ją nebuvo padaryta, V. B. grasino ją užmušti ir nuvežus į mišką pakasti, jei V. B. neatsiims policijai parašyto pareiškimo.

Be to, D. D. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2014 m. kovo 13 d. antroje dienos pusėje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, sugyventinės I. M. bute (duomenys neskelbtini) , apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas apgaule V. B. vardu paimti ir pasisavinti papildomą kreditą prie V. B. vardu jau išduoto 750 Lt vartojimo kredito, iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos tarnybą, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , ir, prisistatęs kaip V. B., gavo laikiną slaptažodį prisijungimui prie V. B. paskyros (duomenys neskelbtini) sistemoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. D. 2014-03-13 15.19 val., naudodamasis sugyventinės dukters G. M. nešiojamuoju kompiuteriu su interneto prieiga, neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini) informacinės sistemos – V. B. profilio internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) – ir, apgaule šiai sistemai save pristatydamas kaip V. B., pateikė paraišką 250 Lt kreditui gauti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną gautą paraišką patenkinus ir pravedus 250 Lt į V. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), D. D., naudodamasis V. B. mokėjimo kortele, 2014-03-13 15.57 – 15.58 val. minėtus pinigus išgrynino ir pasisavino, tokiu būdu apgaule įgydamas nedidelės vertės svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš aptartų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotų V. B. parodymų matyti, kad ji nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad ji jokio kredito imti nenorėjo ir nežadėjo. V. B. suprato, kad D. D. reikėjo jos asmens dokumento ir banko kortelės tik tam, kad į jos banko sąskaitą būtų galima pervesti D. D. pinigus, kuriuos jis, pasinaudodamas jos banko kortele, galėtų paimti, o už pasinaudojimą jos dokumentais D. D. dar prižadėjo ir atlygį. D. D. V. B. išsamiai nurodė ir priežastį, kodėl pinigai negali patekti į jo sąskaitą, nes pinigus iš karto paimtų antstoliai. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. patvirtino, kad ji, būdama neblaivi, ant jai paduoto lapo pasirašė, taip pat pasirašė ir parduotuvėje, tačiau nieko blogo neįtarė, D. D. pasitikėjo. D. D. parduotuvės darbuotojai ją pristatė kaip motiną, kuriai reikia padėti sutvarkyti dokumentus. Ir tik supratusi, kad ji yra apgauta, parašė pareiškimą prokuratūrai. Apie tai, kad D. D. ją apgavo ir jos vardu paėmė kreditą, V. B. papasakojo ir R. M.. Iš R. M. parodymų matyti, kad V. B. jam papasakojo, jog D. D. sakė, kad reikia pinigų, bet negali pravesti jų į savo sąskaitą, nes antstoliai „nurašys“. Prašė V. B., kad ji duotų savo dokumentus, o už paslaugą jai prižadėjo duoti 500 Lt. V. B. patikėjo D. D. ir davė jam savo dokumentus. V. B. 500 Lt negavo. Supratusi, kad D. D. ją apgavo – jos vardu paėmė paskolą, ji kreipėsi į prokuratūrą (t. 3, b. l. 9).

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. M. parodė, kad 2014 m. pavasarį, V. B. paprašė, kad ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos mama, V. B. paėmė prie pervažos. Kokiu tikslu reikėjo nuvežti V. B. į Palangą, jai niekas neaiškino. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), buvo sustoję degalinėje. V. B. liko automobilyje. Paskui nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. D. D. ir V. B. parsinešė lapą. Ji užpildė tame lape tam tikras vietas, įrašė V. B. vardą ir pavardę. Lapą užpildyti paprašė V. B.. Kodėl ji paprašė, liudytoja neprisiminė. Užpildytą lapą atidavė V. B.. Buvo kalba apie tai, kad V. B. nori pinigų. V. B. pasirašė ant to lapo, lapą pasidėjusi ant automobilio dangčio. Po to D. D. ir V. B. parvežė ir paleido prie pervažos. Liudytojos teigimu, ji važiavo kartu, nes nenorėjo, kad mama važiuotų viena su D. D., kadangi D. D., būdamas neblaivus, būna agresyvus (t. 3, b. l. 20).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad 2014 m. pavasarį, D. D. ir V. B. jos paprašė nuvežti pasiimti paskolos. D. D. buvo jos sugyventinis. Dukra važiavo kartu. D. D. ir V. B. buvo neblaivūs. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), iš pradžių sustojo degalinėje „(duomenys neskelbtini) “, kur D. D. ir V. B. išlipo ir nuėjo į degalinę. Vėliau nuvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, kur D. D. ir V. B. išlipo ir kartu nuėjo į parduotuvę, po to abu sugrįžo. D. D. parsinešė kažkokį lapą ir paprašė, kad dukra ji užpildytų. Užpildytą popierių pasiėmė D. D., jie nieko neaptarinėjo. Kitą dieną D. D. grįžo ryte, ji vėl vežė juos prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “. V. B. paėmė prie pervažos. Į parduotuvę D. D. nuėjo kartu su V. B., ten užtruko pusvalandį. D. D. atsinešė pirkinių – butelių, cigarečių ir maisto. Prie pervažos jie abu išlipo ir šventė toliau, o ji nuvažiavo namo (t. 3, 20–21).

Bylos duomenimis nepaneigta, kad V. B. buvo neblaivi. Teisiamajame posėdyje I. M. teigė, kad nuvežti pasiimti paskolos, jos paprašė D. D. ir V. B.. G. M. tvirtino, kad nuvežti į (duomenys neskelbtini) jos mamos paprašė V. B.. Tačiau tokius jų parodymus, kad nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir dar dėl paskolos paėmimo paprašė V. B., paneigia teisiamajame posėdyje duoti paties D. D. parodymai, iš kurių matyti, kad jis paprašė savo sugyventinės I. M., jog ši nuvežtų jį į (duomenys neskelbtini) . Pakeliui paėmė V. B.. G. M. parodymai skiriasi ir dėl to, kas prašė jos užpildyti parsineštą iš parduotuvės lapą. G. M. teigė, kad šį lapą jos paprašė užpildyti V. B., tačiau tiek D. D., tiek ir I. M. parodė, kad minėtą lapą paprašė užpildyti būtent D. D., jis šį lapą ir parsinešė, o V. B. davė tik pasirašyti. Be to, iš I. M. parodymų matyti, kad užpildytą lapą pasiėmė ne V. B., kaip teigė G. M., o D. D.. Nei G. M., nei I. M. apie tai, kad V. B., važiuodama automobiliu, būtų kalbėjusi apie kreditą, neparodė. Tačiau kaip matyti iš I. M. parodymų, ji žinojo, jog D. D. važiuoja į (duomenys neskelbtini), tam, kad paimtų paskolą. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad D. D. buvo pasakęs I. M., kaip savo sugyventinei, apie savo sumanymą dėl paskolos paėmimo V. B. vardu. Be to, aptartais duomenimis nepaneigta, kad V. B. išlipdavo iš automobilio tik tada, kai jai pasakydavo D. D..

Iš 2014-03-12 vartojimo kredito paraiškos nustatyta, kad vartojimo kredito paraiškoje nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. D. patvirtino, kad jis vartojimo kredito paraiškoje nurodė savo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini). D. D. tvirtino, kad jis skambino šiuo telefono numeriu dėl kredito, nes du kartus nepatvirtino paraiškos. Tačiau iš telefono išklotinės nustatyta, kad ne D. D. skambino dėl kredito patvirtinimo, bet į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vartojimo kredito sutartyje nurodyti duomenys patvirtina, kad buvo skambinta kredito gavėjui, tam, kad būtų patikrinta kredito gavėjo pateikta informacija, reikalinga kredito gavėjo mokumui įvertinti, informacija buvo patvirtinta (t. 1, b. l. 87–88). Byloje duomenų apie tai, kad kokius nors duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini) “ būtų patvirtinusi V. B., nėra. Šios aplinkybės neparodė ir pats D. D.. Tai nepaneigia V. B. parodymų, kad ji apie jokį kredito paėmimą jos vardu nežinojo. Tame tarpe D. D. nurodyta aplinkybė, kad jis neva pats skambino dėl kredito patvirtinimo, aiškiai patvirtina tai, kad jis, prisistatęs V. B., kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, ir būtent jis patvirtino informaciją, reikalingą kredito gavėjo mokumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. D. pats parodė, kad jis anksčiau buvo ėmęs kreditą, žinojo visas aplinkybes, kaip suteikiamas kreditas, todėl akivaizdu, kad tam, jog apie kredito paėmimą nesužinotų V. B., jis ir nurodė savo telefono numerį. Į savo telefoną jis gavo ir SMS žinutę apie tai, kad suteiktas kreditas.

Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad, kai buvo suteikta paskola, tiek V. B., tiek ir D. D. buvo vietoje, todėl akivaizdu, kad V. B., žinodama, kad jai suteikta paskola, ir ji ją gali paimti, pasinaudodama savo banko kortele, duoti banko kortelę D. D., kad šis paimtų pinigus, nebuvo jokio tikslo. Ši aplinkybė nepaneigia ir V. B. parodymų, kad ji davė D. D. banko kortelę būtent dėl to, kad jis galėtų persivesti į jos sąskaitą pinigus ir juos pasiimti. Aplinkybės, kad D. D. turėjo tyčią, apgaule įgyti pinigų, nepaneigia ir liudytojo A. T. parodymai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad apie V. B. vardu paimtą paskolą sužinojo ne vienu metu iš V. B. ir iš D. D.. Liudytojas serga epilepsija, teisiamajame posėdyje įvykio aplinkybių gerai neprisiminė, tačiau patvirtino, kad visas aplinkybes teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 9).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. T. parodymų matyti, kad 2014 m. kovo mėnesį jo namuose vykusių išgertuvių metu, D. D. prašė pasinaudoti jo asmens dokumentais, siūlė už tai pinigų. Jam atsisakius, D. D. to paties paprašė V. B., t. y., kad ši duotų pasinaudoti savo dokumentais, už tai prižadėjo duoti pinigų. V. B. norėjo išgerti ir sutiko. Liudytojas įtarė, kad D. D. gali jos vardu paimti paskolą, įspėjo V. B., kad ši neparsidėtų su juo. V. B. su D. D. važiavo į (duomenys neskelbtini), o kitą dieną važiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Grįžusi V. B. turėjo alaus, degtinės ir cigarečių. Ar V. B. gavo iš D. D. pinigų, liudytojas nežinojo. Gal po kelių dienų, V. B. jam pasakė, kad D. D. tikriausiai ją apgavo ir lygtai paėmė jos vardu paskolą (t. 1, b. l. 23–24).

Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. T. parodymus, liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu, jis davė teisingus parodymus. Patvirtino, kad V. B. buvo jo namuose porą dienų, jie gėrė alkoholį. Kitą dieną D. D. su V. B. buvo išvažiavę. A. T. nežinojo, kur jie buvo išvykę, tačiau D. D. ar V. B. parnešė degtinės ar vyno, iš viso už 40 Lt. Trečią dieną jie jau nebegėrė (t. 3, b. l. 9).

Aptarti liudytojo A. T. parodymai patvirtina aplinkybę, kad D. D. buvo sumanęs paimti kito asmens vardu paskolą, tam tikslui prašė dokumentų iš A. T., tačiau šiam nesutikus, jų paprašė V. B.. Ir tai nepaneigia V. B. parodymų dėl to, kad D. D. prašė jos, kaip ir A. T., leisti pasinaudoti tik savo dokumentais. Kad D. D. nesakė V. B. apie tai, kad jos vardu bus paimta paskola, tačiau sakė, kad jis gali gauti pinigų, nepaneigia ir liudytojos L. S. parodymai.

Iš teisiamajame posėdyje L. S. parodymų matyti, kad ji žinojo, jog V. B. važiavo į (duomenys neskelbtini), grįžo kartu su D. D. girti, tačiau apie jokią paimtą paskolą V. B., pažymėtina, kaip ir automobilyje važiuodama į (duomenys neskelbtini) , nekalbėjo (t. 3, b. l. 9).

Iš L. S. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų matyti, kad V. B. sakė, jog jai reikia pinigų, o D. D. pasiūlė jai duoti savo kortelę ir pinigų bus (t. 1, b. l. 25–26).

Tokie L. S. parodymai aiškiai patvirtina aplinkybę, kad D. D. V. B. paskolos pasiimti nesiūlė, taip pat patvirtina V. B. suvokimą apie galimybę gauti D. D. pinigų, pasinaudojant jos asmens dokumentu bei banko kortele. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. D. prisistatė V. B. vardu ir atsiliepęs telefonu, kurį buvo nurodęs kaip V. B.. Jis V. B. vardu patvirtino tai, jog sutinka su paskolos sąlygomis ir panašiai. Akivaizdu, kad jeigu D. D. tik būtų norėjęs padėti V. B. gauti paskolą, jam nurodyti savo telefono numerio nebūtų reikėję. Pažymėtina, kad jeigu D. D. būtų tik padėjęs V. B. gauti kreditą, jam vartojimo kredito paraiškoje nurodyti savo telefono numerio nebūtų reikėję, taip pat, kaip jau ir buvo minėta, nebūtų reikėję ir V. B. banko kortelės, nes ji pinigus, būdama vietoje, galėjo pasiimti ir pati. Iš aptartų duomenų aiškiai matyti, kad D. D. buvo iš anksto sugalvojęs, kaip apgaule įgyti pinigų. Iš pradžių, iškraipydamas objektyvią tiesą, t. y. pasakęs, kad jam reikia tik asmens dokumento ir banko kortelės, jog galėtų pats gauti (paimti) savo pinigus, D. D. norėjo pasinaudoti A. T., tačiau to padaryti nepavykus, analogiškai iškraipęs objektyvią tiesą, pasinaudojęs V. B. neblaivumu, ir tuo, kad jai reikėjo pinigų – prižadėjęs atlygį už dokumentų paskolinimą, ir tai lėmė V. B. apsisprendimą paskolinti jam savo asmens dokumentus, V. B. nesuvokiant, jog dokumentų paskolinimas tik pretekstas paskolos paėmimui jos vardu, tokiu būdu, D. D. suvokdamas, kad pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. apgaule paėmė V. B. vardu 750 Lt kreditą, šiuos pinigus išgrynino ir pasisavino.

Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu, D. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. taip pat nepripažįsta savo kaltės ir pagal BK 233 straipsnį. Mano, kad nuteisdamas jį pagal BK 233 straipsnį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien liudytojo R. M. parodymais, o jis yra V. B. sugyventinis, ir jį apšmeižė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. D. kaltu ir nuteisdamas jį pagal BK 233 straipsnio 1 dalį rėmėsi ne tik liudytojo R. M., bet ir nukentėjusiosios V. B. nuosekliais parodymais, kurie visiškai tarpusavyje neprieštarauja. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog V. B. dėl sukčiavimo parašė pareiškimą prokuratūrai, nepaneigia to, kad D. D. turėjo priežastį ir grasindamas darė poveikį, jog V. B. savo parodymus pakeistų jo naudai.

Teisiamajame posėdyje V. B. parodė, kad D. D. pradėjo jai grasinti tada, kai ji dėl sukčiavimo parašė pareiškimą prokuratūrai. D. D. grasino jai prie tilto, (duomenys neskelbtini), po to stotyje ir prie namų. Grasino, kad išveš į mišką, „padės į vietą“, reikalavo atsiimti pareiškimą. Kai D. D. puolė ir grasino vedžiojant šunį, matė R. M.. Pamatęs R. M., D. D. pasišalino (t. 3, b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. išsamiai nurodė, kuriose vietose D. D. jai grasino, patvirtino, kad vieną atvejį, kai D. D. jai grasino, matė ir girdėjo R. M.. Iš V. B. parodymų matyti, kad 2014 m. liepos 28 d., apie 18.30 val., jai vedžiojant šunį, prie jos priėjo D. D., jis pradėjo reikalauti, jog ji atsiimtų pareiškimą: „Kurva, ar atsiimsi pareiškimą. V. B. atsisakius atsiimti pareiškimą, pradėjo grasinti susidorojimu, sakė: „būsi padėta į vietą, išvešiu į mišką, užkasiu, niekas nesužinos“. V. B. pasakė D. D., kad nenori su juo kalbėti, kad susitiks teisme. Šį jų barnį per atidarytą buto langą išgirdo R. M., kuris sušuko: „ko tu nori iš tos moters“. Tada D. D., nieko neatsakęs, nuėjo. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, apie 13 val., D. D. jai grasino, kai ji ėjo per tiltą. Prisiartinęs pasakė: „nu žėrtva, tuoj skrisi nuo to tilto. Atsiimsi ar neatsiimsi pareiškimą“. Tada įrėmė viena ranka į krūtinę, norėdamas pastumti į gatvę. Tačiau D. D. jos pastumti nespėjo, nes ji pabėgo. 2014 m. rugpjūčio 30 d., apie 18 val., V. B. susitiko su D. D. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo neblaivus. D. D. pasakė, kad atneš popieriaus lapą ir rašiklį, tam, kad ji parašytų, jog nori atsiimti pareiškimą. Už tai žadėjo iki 2014-09-05 atiduoti 500 Lt. V. B. tai daryti atsisakius, D. D. pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais ir grasinti: „ak tu kurva, jei neatsiimsi pareiškimo, aš tave padėsiu vis tiek į vietą, „aš tave vis tiek išvešiu į mišką ir pakasiu“. V. B. nuomone, D. D. tokiais grasinimais bandė ją paveikti, kad ji pakeistų parodymus ir atsiimtų pareiškimą (t. 1, b. 12–13).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. M. parodė, kad su V. B. gyveno kartu iki praeitų metų rugsėjo mėnesio. D. D. pirmą kartą pamatė praeitais metais, kai jis po jo buto langais, liepos mėnesį, apie pusę septynių vakaro, kėlė triukšmą. Tuo metu V. B. vedžiojo šunį. Žiūrėdamas televizorių, jis išgirdo žodžius: „žėrtva“, „bėk ožka atsiimk pareiškimą, jeigu neatsiimti, užmušiu, pakasiu“. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kaip D. D. ėjo link V. B., o ji traukėsi atgal, jis buvo gerokai išgėręs. R. M. pašaukus: „ko čia grasini“, D. D. atsisuko, pažiūrėjo, suburbėjo, o pasakius, kad tuoj pasikalbėsime, ir išėjus į kiemą, jo nebebuvo. D. D. V. B. grasinimo priežastis buvo aiškiai girdima – dėl pareiškimo, kurį buvo parašiusi dėl apgaulės, dėl pinigų, kito pareiškimo parašyto nebuvo. V. B. R. M. pasakojo, kad ji D. D. buvo sutikusi ir stotyje, siūlė 500 Lt, tam, kad sudarytų taikos sutartį. Be to, D. D. griebė V. B. ir ant tilto, dėl to, kad ji atsiimtų pareiškimą. D. D. kėlė pretenzijas dėl jam nepalankių duomenų ir A. T., prašė, kad jis geriau kai ko neatsimintų (t. 3, b. l. 9).

Analogiškus parodymus R. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 29). R. M. patvirtino, kad pats D. D. grasinimus V. B. girdėjo tik vieną kartą, tačiau iš V. B. pasakojimų žinojo, kad jis grasino jai ir daugiau kartų.

Netikėti nuosekliais V. B. ir R. M. parodymais, nėra jokio pagrindo. Iš R. M. parodymų matyti, kad jis, parodymų davimo teisme metu, su V. B. jau nebegyveno. Tačiau tiek V. B., tiek ir R. M. nurodė visiškai analogiškas aplinkybes, įvykio vietas, kuriose buvo grasinta, taip pat net tikslų laiką, kad grasinimai buvo pasakyti būtent dėl parašyto pareiškimo prokuratūrai, be to, tiek V. B., tiek R. M. vienodai nurodė ir D. D. pavartotus žodžius V. B.. Pažymėtina, kad jeigu R. M. būtų norėjęs sakyti netiesą, jis būtų galėjęs parodyti, kad daugiau kartų girdėjo, kaip D. D. grasino V. B., tačiau iš jo parodymų aiškiai matyti, kad jis parodė tik tas aplinkybes, kurias pats matė ir girdėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. parodė, jog D. D. kėlė pretenzijas dėl duodamų jam nenaudingų parodymų ir A. T.. Kad D. D. pasakė A. T., jog šis davė negerus parodymus, parodymus aptarė, teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats A. T. (t. 3, b. l. 9).

Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog D. D. darė poveikį nukentėjusiajai V. B. dėl to, kad ši pakeistų parodymus – melagingai liudytų, kad jokia nusikalstama veika prieš ją nepadaryta, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas D. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. teigia ir tai, kad paskirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis yra dirbantis, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, tam, kad galėtų atlikti paskirtą bausmę, jis turės nutraukti darbo sutartį.

D. D. iki padarant nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo neteistas. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas D. D. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, viešųjų darbų bausmę.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir jų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo D. D. asmenybę, atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybę bei lengvinančių (BK 59 straipsnis) aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis D. D. iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo neteistas. D. D. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, kurią padarė po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (t. 2, b. l. 30). D. D. padarė net tris viena po kitos tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos, t. y. 2014 m. lapkričio 10 d., D. D. oficialiai niekur nedirbo (t. 2, b. l. 38), 2015 m. lapkričio 16 d. darbo sutartį, kad jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “, pateikė kartu su apeliaciniu skundu tik apeliacinės instancijos teismui (t. 3, b. l. 36), todėl pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kad D. D. įsidarbins, žinoti negalėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu, prokurorei D. Rudienei pasiūlius viešųjų darbų bausmę, D. D. gynėja D. B. prašė paskirti švelnesnę bausmę negu siūlė prokurorė, tačiau kokią – nenurodė. Be to, apie tai, kad D. D. nesutiktų atlikti viešųjų darbų bausmės net neužsiminė. Kad nesutiktų atlikti viešųjų darbų bausmės, nenurodė ir nuteistasis D. D., jis prašė mažesnės bausmės, tačiau tiksliai neįvardindamas, kokia, jo nuomone, galėtų būti mažesnė bausmė.

Todėl, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam D. D. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį. Teismo paskirtosios D. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, viešųjų darbų bausmės yra žymiai mažesnės negu BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina bei yra mažesnės negu siūlė paskirti prokurorė. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Pažymėtina, kad BK 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Šio kodekso 5 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 46 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Todėl D. D. paskirtų viešųjų darbų bausmę keisti kita bausmės rūšimi nagrinėjant nuteistojo D. D. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, nėra jokio pagrindo.

Esant aptartoms aplinkybėms, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.