- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-879-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14469-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. bausmę atlieka pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė – 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir 22 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2016 kovo m. gegužės 27 d., pabaiga – 2021 m. kovo 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis A. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jį paleisti lygtinai.
3.1. Skunde nurodo, kad daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, 11 kartų skatintas. Dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Dengia finansinius įsipareigojimus, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
3.2. Skunde pažymi, kad yra atlikęs daugiau, nei ¾ skirtos bausmės. Pagal galiojančius teisės aktus, privalo būti paleistas iš pataisos įstaigos. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po lygtinio paleidimo iškart bus įdarbintas.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas atsiliepimu į nuteistojo A. M. skundą, prašo nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis A. M. privalo būti paleistas iš įkalinimo įstaigos, taikant lygtinio paleidimo institutą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 80 balų (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, todėl pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įžvelgia teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, t. y. kad A. M. pataisos namuose dirbti sutiko, nuo 2017 m. vasario 13 d. dirba VĮ ,,M. A.“, už gerus darbo rezultatus buvo 11 kartų paskatintas, nuo 2018 m. spalio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo nuteistojo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Nors nuteistasis skunde teigia, kad lygtinio paleidimo atveju jam bus suteikta darbo vieta, tačiau bylos medžiagoje jokių šį argumentą patvirtinančių duomenų nėra.
9. Nors A. M. elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje gausu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stabilios darbinės patirties laisvėje neturi, iki nuteisimo oficialiai nedirbo, teigė, kad pagyveno iš nusikalstamu būdu gaunamų pajamų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio, nesieks vėl ,,lengvo“, neteisėto atlygio ir nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai, atsižvelgiant į tai, kad praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad praeityje buvo įtakojamas draugų, praeities nusikaltimai vykdyti bendrininkaujant, kas verčia abejoti, ar nuteistasis, lygtinio paleidimo atveju, sugebėtų toliau pragyvenimo lėšų siekti tik teisėtais būdais, nepasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai ir nenusikalsti, juo labiau, kad praeityje jis teistas net 12 kartų. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis neapgalvoja savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, agresyvaus pobūdžio nusikaltimai padaryti dėl savitvardos praradimų, o kiti – planuoti, buvo būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Šios aplinkybės ir praeities teistumai už smurtinius nusikaltimus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau kad šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą seksualinio apsisprendimo laisvei. Kartu tai rodo padidintą A. M. pavojingumą visuomenei, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o dalis praeityje padarytų nusikalstamų veikų taip pat padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės kontroliuoti savo elgesį, kovoti su alkoholio vartojimo problema ir nekels grėsmės visuomenės saugumui vėl elgdamasis impulsyviai, agresyviai ir vartodamas smurtą kitų atžvilgiu (juo labiau, kad, kaip minėta, praeityje ne kartą yra teistas už fizinio smurto naudojimą kitų atžvilgiu).
10. Akcentuotina, kad praeities teistumai teigiamos įtakos nuteistojo A. M. elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, o tai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, nuteistasis, net ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, jas pažeidinėja, kas liudija, kad A. M. ir toliau atsainiai žiūri į savo pataisos procesą, taisyklių laikymąsi, kadangi bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 5 kartus, paskutinį kartą – 2020 m. kovo 3 d. Be to, nuteistojo išimtinai teigiamas elgesys pataisos įstaigoje nėra kryptingas ir pastovus, kadangi iki paskutinio pažeidimo padarymo jis buvo 10 kartų skatintas už gerą darbą ir pavyzdingą elgesį. Be to, nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, alkoholio vartojimas.
11. Įvertintina ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, A. M. kaltės nepripažįsta, linkęs save pateisinti. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
12. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.