Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2009-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-420/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-03-27
Bylos Nr.
1-23-420/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Nukentėjusysis
V. B., V. G.
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-420/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.2.14.1.2.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 27 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Ingai Trimailovai,dalyvaujant prokurorei Sigitai Gasienei,gynėjui Stasiui Kavoliūnui,nukentėjusiesiems V. B., V. G.,vertėjai Audronei Kostiakovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. (A. G.), gimęs (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) , dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbininku, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, anksčiau teistas 6 kartus: 1) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 272 str. 1 d., 25 str. 1 d., 225 str. 2 d., 42 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius LR BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi veika perkvalifikuota pagal naujojo BK 180 str. 1 d ir 140 str. 1 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 25 paroms; 2) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 178 str. 1 d., 64 str. laisvės atėmimu 5 mėn. 10 d., vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 str. 2 d., 64 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; 4) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 284 str. 1 d., 64 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 5) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 str. 1 d., 63 str. 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams ; 6) (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 259 str. 1 d., 64 str. 1, 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: laikotarpyje nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. birželio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dienos metu, (duomenys neskelbtini) , išdauždamas verandos lango stiklą, įsibrovė į V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė V. B. priklausantį benzininį pjūklą „Husqwarna“ 1000 Lt vertės ir KB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį benzininį pjūklą „Husqwarna“ 1000 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto už 2000 Lt. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų: 2008 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 16.00 valandos iki 17.00 valandos, (duomenys neskelbtini) , miškelyje, esančiame 1,2 km atstumu nuo kelio Zarasai-Švenčionys-Vilnius, vedančio link Visagino m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. G. metu, ištempęs V. G. iš automobilio „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) , sudavė jam kumščiais ir kojomis ne mažiau keturių kartų į veido sritį ir kitas kūno vietas, ko pasėkoje dėl apatinio žandikaulio lūžimo, veido nubrozdinimų, dešinio kelio sąnario muštinės žaizdos, dešinio peties sąnario srities sumušimo nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Be to, jis atvirai pagrobė svetimą turtą: 2008 m. liepos 13 d., tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesunkiai sutrikdęs V. G. sveikatą, nuėmė nuo jo kairės rankos piršto ir atvirai pagrobė nukentėjusiajam priklausantį auksinį žiedą 500 Lt vertės. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

V. B. ir KB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pjūklų vagystė

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino parodė, kad 2008 m. birželio mėnesį ryte, pas S. N. susitiko su juo ir V. V.. Jis pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, paprašė nuvežti J. D.. Žinojo, kad V. B. turėjo pjūklus, su jais dirba, nes jie anksčiau kartu gyveno, taip pat žinojo, kad V. B. gulėjo ligoninėje. Prie namo nuėjo vienas, išdaužė verandos lango stiklą, rado du „Husqvarna“ pjūklus. Juos pasiėmė, metė pro langą ant žemės, po to nunešė į automobilį ir išvažiavo. Durų nelaužė, virtuvės lango stiklo nedaužė. Prieš tai pažįstamas asmuo buvo sakęs, kad jam reikia pjūklų, todėl, atvažiavus į Zarasus, paskambino pirkėjui. Prie (duomenys neskelbtini) serviso pardavė pjūklus už 800 litų. Draugai nieko neklausė ir jiems nieko nesakė, pinigais nesidalino, tik D. davė 50 litų kurui. Į Zarasus atvažiavo kartu, bet V. ir N. išlipo anksčiau. Pjūklo pirkėjo nepažįsta, telefoną su jo numeriu jis pametė. Vėliau V. B. ir mama klausė apie pjūklus, bet jiems nieko nesakė ir neprisipažino juos pavogęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad dirba KB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku, turėjo du „Husqvarna“ pjūklus, vieną nuosavą, kitą darbdavio. 2008 m. vasarą, prieš Jonines susižeidė kelią ir buvo paguldytas į ligoninę. Paprašė buvusios žmonos nunešti pjūklus iš verandos į vaikų kambarį, ar ji tai padarė tiksliai nežino. Po kurio laiko paskambino S. C. ir pranešė, kad išlaužtos namo durys. Grįžęs iš ligoninės, pjūklų nerado. Tą pačią dieną iškvietė policiją. Atvykus pareigūnui parašė pareiškimą. Jo pjūklas vagystės dieną kainavo 1000 Lt, tiek pat kainavo ir darbdavio pjūklas. Darbovietė iš jo išskaičiavo 1000 Lt patirtą žalą už pjūklą. Vėliau A. G. klausė apie pjūklus, tačiau jis sakė, kad nieko nežino. A. G. iki teismo jo neatsiprašė, tačiau po pirmo posėdžio jo artimieji žalą jam atlygino, todėl ieškinio atsisako.

Liudytojas S. C. parodė, kad A. G. yra jo anūkas, o V. B. – buvęs žentas. B. paprašė aparti bulves, nes pats buvo ligoninėje. Nuvažiavęs prie jo namų į (duomenys neskelbtini) k., pastebėjo, jog išlaužtos jo namo verandos durys. Paskambino B. , jis paprašė pažiūrėti atidžiau. Nuvažiavęs vėl pamatė, kad išlaužtos tik pirmosios lauko durys, durys į namą buvo tvarkingos. Aplink namus nėjo, ar buvo išdaužti langai nematė. Pjūklų verandoje nebuvo. Grįžęs iš ligoninės V. B. pasakė, kad pavogti du pjūklai.

Liudytojas J. D. parodė, kad 2008 m. birželio mėnesį, ryte, paskambino A. G. ir paprašė pavežti į „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Jis sutiko. Jie susitiko prie parduotuvės „RIMI“, kartu buvo S. N. ir V. V.. Jo automobiliu „VW Golf“ nuvažiavo į kaimą, kelią rodė A. G., tame kaime anksčiau nebuvęs. Kokiu tikslu važiuoja A. G. nesakė. Pasakė sustoti prie vieno namo, apie 15 metrų atstumu, sakė, kad ten gyvena patėvis. Ko jis ten ėjo jo neklausė. Į namus A. G. nuėjo vienas, jo nebuvo apie 10-15 minučių. Grįžęs, jis atsinešė du „Husqvarna“ pjūklus, kurios padėjo į bagažinę ir nuvažiavo. Stiklų dužimo ir laužimo garsų negirdėjo, nes klausė muziką. Zarasuose prie fabriko jis išleido S. N. ir V. V., po to nuvažiavo prie serviso, kuris yra netoli rusų kapinių. A. G. paėmė pjūklus ir išėjo, grįžo jau be pjūklų. Kai nuvežė jį į miesto centrą, jis sumokėjo už benziną.

Liudytojas S. N. parodė, kad 2008 m. birželio mėnesį iš ryto pas jį užėjo A. G. su V. V.. Jie išgėrė ir A. G. pasiūlė pasivažinėti. Jis paskambino D. ir su D. susitiko prie „RIMI“ parduotuvės. D. atvažiavo „VW Golf“ automobiliu ir visi nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kaimą. Privažiavus prie kažkokio namo apie 15 metrų atstumu, A. G. išėjo, o jis su V. stovėjo ir rūkė prie mašinos. A. G. laukė apie 5-10 minučių. Kol laukė girdėjo dūžtančius stiklus. Grįžęs, A. G. su savimi atsinešė du pjūklus, kuriuos padėjo į bagažinę, ir jie visi nuvažiavo į Zarasus. Jį su V. išleido prie siūvimo fabriko ir jie nuėjo namo.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2008 m. birželio mėnesį, rytą buvo su A. G. pas S. N. (duomenys neskelbtini) gatvėje. G. paskambino D. , nes norėjo važiuoti į kaimą, kur gyvena jo patėvis, bobutė, senelis. Su D. susitiko prie „RIMI“ parduotuvės, nuvažiavo už (duomenys neskelbtini) kaimo. Sustojo nuo namo apie 20 metrų atstumu ir G. nuėjo į namus, o jie liko automobilyje. Jo nebuvo keletą minučių, kol jo nebuvo girdėjo lango stiklo dūžį. G. jį pakvietė, jis pamatė išdaužtą verandos langą. G. sakė lipti į vidų, tačiau nelipo ir nuėjo pakviesti N., nes nenorėjo, kad G. ko nors padarytų negero. Tačiau prie namo negrįžo, nes netrukus atėjo G. su N. ir su dviem pjūklais. Kieno pjūklai nežinojo. Tada nuvažiavo prie siuvimo fabriko ir su N. išlipę nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kur nuvažiavo G. nežino. Apie pjūklus nieko neklausė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad į nukentėjusiojo namą jis įsibrovė išdauždamas verandos ir virtuvės langų stiklus bei išlaužęs duris. Teismo manymu, virtuvės lango stiklo išdaužymas ir įėjimo durų išlaužimas neįrodyti. Kaltinamasis šių aplinkybių nepripažino ir parodė, kad išdaužė tik verandos lango stiklą, pjūklus paėmė iš verandos ir išmetė per langą. Liudytojas V. V. taip pat parodė, kad matė išdaužtą verandos lango stiklą. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad pjūklai buvo verandoje, ar S. B. nunešė juos į vidų jis teigti negali, nes šią aplinkybę žinojo tik iš jos žodžių. Pati S. B. parodymus duoti atsisakė. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. G. išdaužė virtuvės lango stiklą ir išlaužė verandos duris, byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių teismas mano, kad šie veiksmai neįrodyti, todėl iš kaltinimo pašalintini.

Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis A. G., išdaužės verandos lango stiklą, įsibrovė į V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, t.y. į namo verandą ir slapta pagrobė du „Husqvarna“ pjūklus, todėl jo veika šiame epizode pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

V. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. liepos 13 d. ryte buvo pas G. A.. Kartu buvo V. G., su kuriuo tik tą dieną susipažino, ir dar keli nepažįstami asmenys, visi kelias valandas išgėrinėjo. A. pasiūlius važiuoti prie ežero, jis paskambino V. V. ir jie kartu G. automobiliu nuvažiavo, taip pat važiavo V. G.. V. V. pasiūlė važiuoti prie Visagino, nes norėjo susitikti su draugu. Netoli Visagino sustojo miškelyje. Ten įvyko konfliktas tarp jo ir G., nes G. įžeidinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. G. sėdėjo galinėje sėdynėje ir pirmas sudavė jam kumščiu į žandikaulį. Išlipęs, jis ištraukė iš automobilio G. ir sudavė apie porą kartų koja ir porą kartų kumščiu į veidą. Smūgiai truko nepilną minutę, G. atgal nesudavė. Nustojęs smūgiuoti G. nukrito. Tada nuvažiavo į Zarasus. Vėliau buvo nuvažiavęs pas G. į namus, norėjo sutarti gražiuoju su juo dėl sveikatos sužalojimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2008 m. liepos 13 d., apie 11-12 val. su D. ir jo bendradarbiu nuvažiavo pas A.. Ten gėrė, po to atėjo G., jo anksčiau nepažinojo. Prisigėręs, nuėjo miegoti į automobilį, kuris stovėjo kieme. Pabudo važiuojant, automobilyje buvo A. ir G., V. iš viso nepamena. Konflikto nebuvo. Išlipus į lauką A. G. pradėjo jį mušti. A. G. sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą, po smūgių nukrito, po to ji spardė, po to nuėmė žiedą. Po to A. padėjo įsėsti į automobilį ir nuvažiavo į Zarasus. A. nuvežė jį į ligoninę, jam buvo sulaužytas žandikaulis. Kitą dieną jis buvo paguldytas į Vilniaus ligoninę. Dėl gydymo patyrė 1700 Lt žalą, kurią prašo priteisti. G. su sugyventine ir mama buvo pas jį atėję, prašė nerašyti policijai pareiškimo, tačiau padarytos žalos neatlygino.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2008 m. liepos 13 d. visą parą dirbo. Jai paskambino iš ligoninės priėmimo skyriaus, kad yra atvežtas jos vyras. Nuėjusi pamatė, kad jo akis buvo užmerkta, visas buvo mėlynas, jam neatsidarė burna, jis negalėjo kalbėti. Padarius nuotrauką paaiškėjo, kad sulaužytas žandikaulis. Gydymas buvo paskirtas Vilniuje. Vilniuje jis gydėsi 10 dienų. Kai vyras grįžo, buvo skambutis į vyro telefoną, moteris prisistatė, kad tai yra G. motina. Ji atsiprašinėjo, klausė ar galėtų pakalbėti su vyru, kad jis atsiimtų pareiškimą. Dar buvo atėjusi kaltinamojo draugė Ė., kuri taip pat prašė, kad atsiimtų pareiškimą. Vyras nesakė, kad jie sumokėjo jam pinigų.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2008 m. liepos 13 d. paskambino G. ir jis apie pietus nuėjo prie jo namų. Nuėjo su G. pas O., ten buvo G., V. ir D.. Visi gėrė, buvo nuvažiavę prie ežero, vėliau su G., O. ir . nuvažiavo į Visagino mietą, sustojo ant kalniuko prie miškelio, laukė draugo. Matė, kaip mašinoje G. ranką užlaužė G., po to G. atsilaisvino, išlipo iš automobilio ir jau lauke sudavė kelis smūgius kumščiu G. į galvą.

Liudytojas G. A. parodė, kad 2008 m. liepos 13 d. pas jį atėjo D., V. ir G. išgerti. Po to užėjo G.. D. su V. išėjo namo, o jie su G. ir G. dar gėrė. Vėliau trise G. automobiliu nuvažiavo prie ežero, V. nebuvo. Po to nuvažiavo į kažkokį mišką, dėl ko buvo nepamena. V. kartu nebuvo. Jis buvau nuėjęs toliau, kai grįžo G. su G. buvo susikabinę prie mašinos, G. smūgiavo kumščiais. Po to nuvažiavo namo, G. išlipo prie tilto. G. nuvežė į jo namo kiemą, pamatęs, kad jo koja kraujuoja. iškvietė greitąją.

Liudytojai A. D. ir E. V. parodė, kad G. nepažinojo, ji yra matę vieną kartą pas A., kartu gėrė. Dar buvo G.. Po poros valandų jie išėjo namo, G. tuo metu miegojo mašinoje. Vėliau G. D. pasakojo, kad kažkur važiavo, susimušė su kažkuo, dėl ko susimušė nesakė.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2008 rugpjūčio 17 dieną sulaukė pranešimo iš G. žmonos, kuri kvietė juos į susitikimą. Nuvažiavo su dukra G. ir jos drauge A., susitiko priešais gimnaziją. Į automobilį įlipo viena G. mama, ji sakė, kad reikia rasti A., kad sumokėjo 2000 litų nukentėjusiam. Suprato, kad ji nori pinigų.

Liudytoja G. V. ir A. A. parodė, kad 2008 metų vasarą jos ir A. V. buvo susitikę su G. mama. Jos išlipo iš mašinos, o A. mama kalbėjo su A. V. mašinoje, jų negirdėjo. Po to G. mama prašė nueiti paimti nukentėjusio ir dar kelių žmonių numerius. A. V. sakė, kad G. prašė pinigų ir reikia sumokėti 2000 litų G..

Liudytoja E. D. parodė, kad G. pažįsta apie du metus, 8 mėnesius gyvena kartu. V. G. taip pat pažįsta. Kai sužinojo apie įvykį, jie su A. ir jo mama nuėjo pas G. į namus, prašė G., kad atsiimtų pareiškimą. Jis reikalavo 4000 litų. Pirmą kartą ji davė 100 litų, po to dar 100 litų, o dar vėliau 300 litų. G. smulkiai nepasakojo visų aplinkybių.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl apatinio žandikaulio lūžimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų. Taip pat padaryti kiti sužalojimai: veido nubrozdinimai, dešinio kelio sąnario muštinė žaizda, dešinio peties sąnario srities sumušimas, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 79). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. G. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris 2008-07-13 jį sumušė (t. 1, b.l. 47-48). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojai A. D. ir E. V. atpažino A. G., kaip asmenį, atėjusį 2008-07-13 į G. A. namus, kai jie gėrė alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 107-108, 113-114). Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad kratos metu E. D. namuose buvo paimtas mobilus telefonas „Samsung SGH C100“ su „TELE 2 pildyk“ SIM kortele, dvi SIM kortelės ir penki SIM kortelių įdėklai, ant kurių užrašyti buvusių SIM kortelių telefono numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 122-124). Iš tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad išnagrinėjus nukentėjusiojo V. G. telefonines išklotines už laikotarpį nuo 2008-07-13 iki 2008-08-11, nustatyta, kad 2008 m. liepos 24 d. 14:59 val. į nukentėjusiojo V. G. mobilaus ryšio telefoną buvo skambinta iš telefono, kuriuo tuo metu naudojosi A. G., o 2008 m. ir rugpjūčio 11 d. 18:04 val. į nukentėjusiojo telefoną buvo skambinta iš A. G. sugyventinės E. D. telefono (t. 1, b. l. 82). Iš tyrėjos kito tarnybinio pranešimo matyti, kad išnagrinėjus E. D. telefono numerio (duomenys neskelbtini) telefonines išklotines už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 20 d., ji po V. G. sumušimo bendravo telefonu ir SMS žinutėmis su liudytoju G. A., su nukentėjusiuoju V. G. bei jo žmona J. G. (t. 1, b. l. 161-162, 169-174).

Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis A. G., sudavė nukentėjusiajam V. G. nemažiau keturių smūgių, ko pasėkoje nesunkiai sužalojo, todėl jo veika šiame epizode pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

V. G. priklausančio žiedo vagystė

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas G. žiedo nematė, nekreipė į tai dėmesio. Sudavęs smūgius V. G. jis jokio žiedo nenuėmė. Kodėl G. jį apkalba, turbūt nori gauti daugiau pinigų už sveikatos sužalojimą.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad po to, kai A. G. jį sumušė, jis nuėmė nuo jo kairės rankos tik auksinį žiedą su juodu akmenuku, kuris kainuoja 500 Lt.

Liudytoja J. G. parodė, kad ligoninės priėmimo skyriuje pastebėjo, kad pas vyrą nėra auksinio žiedo su juodu akmeniu ir per vidury su maža akute, kurį jis nuolat nešiodavo. Jo klausė apie žiedą, tačiau jis nieko neatsakė, apie tai, kad žiedą nuėmė G. po sumušimo, papasakojo tik grįžęs iš ligoninės. Žiedas negrąžintas.

Liudytojas G. A. parodė, jog nematė, kad A. G. po muštinių su V. G. nuimtų nuo jo rankos žiedą. G. jam apie tai sakė, bet pats to nematė, kad nuiminėtų žiedą nuo jo rankos. Jis neatkreipė dėmesio ar tądien G. buvo su žiedu. Nors paprastai G. mėgo nešioti žiedus, papuošalus.

Liudytojas A. D. parodė, kad V. G., grįžęs iš ligoninės, sakė jam, kad tą dieną, kai gėrė pas G. A., jis buvo sumuštas miške ir iš jo buvo atimtas auksinis žiedas.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. G. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris 2008-07-13 atėmė auksinį žiedą (t. 1, b.l. 47-48).

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo, jokių santykių tarp jų nebuvo, ką patvirtino ir pats kaltinamasis. Teismas mano, kad nėra priežasčių nukentėjusiajam kaltinamąjį apkalbėti, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Liudytoja J. G. parodė, kad jos vyra nuolat nešiodavo auksinį žiedą su juodu akmeniu, o grįžęs iš ligoninės vyras pasakė, kad žiedą nuėmė A. G.. Liudytojas A. D. taip pat patvirtino, kad V. G. jam apie tai sakė. Tai, kad paprastai V. G. mėgo nešioti žiedus, patvirtino ir liudytojas G. A.. J. G. ir A. D. taip pat anksčiau nepažinojo kaltinamojo, o G. A. santykiai su A. G. buvo geri. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai kaltinamąjį apkalbą, taigi netikėti jų parodymais teismas taip pat neturi pagrindo. Tokiu būdu, remiantis įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis A. G. po V. G. sumušimo nuėmė nuo jo kairės rankos auksinį žiedą ir atvirai, matant nukentėjusiajam, jį pagrobė. Todėl kaltinamojo veika šiame epizode pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Bausmės skyrimo motyvai.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam V. B. (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nors kaltinamasis, būdamas suimtas, pats to fiziškai ir nepadarė, tačiau žalą nukentėjusiajam kaltinamojo prašymu atlygino jo artimieji.

Kitų A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismo manymu, nėra. Teismas negali jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tos aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu pagrobęs benzininius pjūklus iš V. B. namų ir sužalojęs V. G. ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., pateikus A. G. įtarimą 2008-10-02 jis parodymus duoti atsisakė. Tą pačią dieną, pas ikiteisminio tyrimo teisėją sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, jis kaltu neprisipažino. 2009-12-12 pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis parodymus duoti atsisakė. Ir tik 2009-01-07, kai jau buvo surinkti visi įrodymai, ir teisme jis pripažino šiuos du kaltinimo epizodus. Tačiau net ir pripažinęs pjūklų pagrobimą ir V. G. sužalojimą, kaltinamasis nepaaiškino visų šių nusikaltimų padarymo aplinkybių, nes jo parodymai prieštaraują liudytojų parodymams, nepadėjo surasti ir grąžinti pagrobtus pjūklus. Todėl tokius parodymus, teismo manymu, negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką BK 59 str. 1 d. 2 p prasme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, atlygina žalą, jo atsiprašo ir pan.). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis per ilgą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką atsiprašė nukentėjusiųjų, teikė nukentėjusiajam V. G. kokia nors pagalbą, atlygino jam bent dalį žalos ar prašė tai padaryti kitus asmenis. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, jog nėra pagrindo pripažinti, kad yra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas negali jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tos aplinkybės, kad žiedo pagrobimą jis padarė kankindamas nukentėjusįjį V. G. (BK 60 str. 1 d. 4 p.). Pagal teismų praktiką kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus, ir pan.). Kančios gali būti ir psichinės, kai, pavyzdžiui, nukentėjusiojo akivaizdoje yra kankinami jo artimieji. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis, nuimdamas nuo nukentėjusiojo piršto žiedą, jį kankino. Apie tai, kad buvo kankinamas, neparodė net pats nukentėjusysis V. G.. Jei, nuimant žiedą, nukentėjusiajam ir buvo sukeltas trumpalaikis skausmas, tokio skausmo sukėlimas, teismo manymu, negali būti vertinamas kaip kankinimas.

Teismas taip pat negali kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tos aplinkybės, kad jis V. G. sužalojo ir pagrobė jo žiedą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes byloje nėra duomenų, kad jo girtumas turėjo kokios nors įtakos šių nusikaltimų padarymui.

Bausmės skyrimo motyvai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis šešis kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę, šiuo nuosprendžiu nuteisiamas už dvejų tyčinių apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 str.) Todėl LR BK 27 str. prasme jis laikytinas recidyvistu ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Kadangi ankstesni teistumai neišnykę, taikyti BK 75 str. nėra pagrindo. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė epizode dėl pjūklų vagystės, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sutinka atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, taip pat į aukščiau išdėstytus jo padarytų veikų ir asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam nežymiai mažesnę bausmę, negu straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Civilinių ieškinių išsprendimas

Byloje pareikšti nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys dėl 2200 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. I, b.l. 57), taip pat Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3428,70 Lt gydymo išlaidų atlyginimo (t. I, b.l. 94-100). Kaltinamasis Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažino visiškai, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, nes jis neteko auksinio žiedo, buvo sužalotas, jam buvo atlikta operacija, gydėsi ilgiau nei 10 dienų, turėjo gydymo išlaidų. Todėl jis turi teisę į žalos atlyginimą. V. G. nurodė, kad jam padaryta turtinė žala sudaro 2200 Lt – 500 Lt pagrobto žiedo vertė ir 1700 Lt turtinės žalos, susijusios su jo gydymu. Jis nurodė, jog pastaroji žalos dalis jam atsirado dėl to, kad važiavo pas gydytojus, samdė transportą, pirko vaistus, tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas gydymo išlaidas ir padarytos žalos dydį. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad išspręsti nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, neatidėjus bylos nagrinėjimo, nėra galimybės. Todėl nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 3428,70 Lt gydymo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis V. G. patyrė įvairių sužalojimų ir dėl jų buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje nuo 2008-07-14 iki 2008-07-23 (t. I, b.l. 72-76, 79, 92), jo gydymas kainavo 3428,70 Lt (t. I, b. l. 92, 98-100). Kadangi žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, iš jo priteistina Valstybinei ligonių kasai 3428,70 Lt žalos atlyginimui (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 308 str.,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl benzininių pjūklų vagystės) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl žiedo vagystės) ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., bausmes pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. (dėl žiedo vagystės) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrintą bausmę ir bausmę pagal BK 178 str. 2 d. (dėl pjūklų vagystės) subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 27 d., į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. kovo 26 d. imtinai.

Kardomąją priemonę A. G. palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. G. 3428,70 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus 70 centų) žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai.

Pripažinti V. G. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas