- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-570-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00374-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-570-212/2013
Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00374-2012-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 11 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. V. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4-649/2013 pagal ieškinį atsakovui I. V. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas prašė panaikinti teismo 2013-05-15 nutartimi jam skirtą 500 Lt baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl baudos panaikinimo atmetė. Nustatė, kad atsakovui bauda skirta už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas atsakovui, konstatavo, jog atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kadangi savo nušalinimo pareiškimą pateikė beveik po vienerių metų nuo civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškimas pateiktas teismo posėdžio dieną (2013-05-10), praktiškai prieš pat teismo posėdį, nors galėjo būti pateiktas pertraukose tarp teismo posėdžių, dėl šios priežasties paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas. Šioje civilinėje byloje teismo posėdžiai 2012-10-11, 2013-01-10, 2013-02-15, 2013-04-22 buvo atidedami iš esmės atsakovo atstovo advokato Ž. M. prašymais. 2012-10-11 vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas Ž. M. galėjo ir privalėjo pareikšti nušalinimą motyvais, kuriuos išdėstė 2013-05-10 prašyme dėl nušalinimo, tačiau to nepadarė. Vėliau reikšti nušalinimus galėjo tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o ne remtis tuo faktu, kad byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Tačiau pats nušalinimo pareiškimo faktas nėra pagrindinė priežastis, dėl ko atsakovo elgesys buvo pripažintas atsakovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir jam taikyta nuobauda. Piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas konstatavo pačioje nušalinimo pareiškimo procedūroje, tai yra prašymas dėl nušalinimo pateiktas prieš pat 2013-05-10 vykusį teismo posėdį, nors civilinė byla iškelta dar 2012-05-29, aplinkybę, jog civilinę bylą nagrinės teisėjas S. Vanagas, atsakovas ir jo atstovas sužinojo 2012-06-04 gavę pranešimą dėl atsiliepimų pateikimo. Tačiau nei 2012-07-04 gautame atsakovo atsiliepime, nei 2012-08-24 gautame atsakovo triplike, nei 2012-10-11 teismo posėdyje, nei vėlesniuose prašymuose dėl įvairių priežasčių atidėti teismo posėdžius atsakovas (ar jo atstovas) nepareiškė abejonių teisėjo S. Vanago nešališkumu. Nušalinimą teismui pateikė 2013-05-10, numatyto teismo posėdžio dieną, nors laiko tam bent nuo paskutinio teismo posėdžio turėjo 17 dienų laikotarpį. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės neginčytinai patvirtino bet kokį atsakovo siekį vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Siekimą vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą netiesiogiai patvirtina ir byloje esantis 2013-02-15 teismo posėdžio protokolas, jog atsakovo atstovo prašymas atidėti šį teismo posėdį dėl ligos nepateikus ligą patvirtinančius įrodymus, buvo atmestas, ir atsakovas (atsakovo atstovas) galėjo numatyti prašymo be svarbių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą 2013-05-10 pasekmes, todėl teismo posėdžio dieną, o ne keliomis dienomis anksčiau, buvo pateiktas nušalinimas bylą nagrinėjusiam teismui, ir teismo posėdis buvo atidėtas. Pripažino, jog atsakovas prašyme dėl baudos panaikinimo išdėstytais argumentais nepaneigė savo, kaip šalies, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl prašymą atmetė. Taip pat atsakovas nenurodė jokių argumentų, nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ar turtinei padėčiai, todėl teismas dėl baudos dydžio sumažinimo nepasisakė.
Pareiškime dėl baudos panaikinimo pakartotinai ar iš naujo dėstomus argumentus dėl teisėjo S. Vanago galimo šališkumo šioje byloje, teismas laikė, jog tai nėra pareiškimo dėl baudos panaikinimo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių argumentų nepasisakė. Atsakovo prašymas dėl teisėjo S.Vanago nušalinimo, kuris yra Kupiškio rajono apylinkės teismo laikinai einantis teismo pirmininko pareigas, buvo perduotas kitam teisėjui kitą darbo dieną, tai yra 2013-05-13. Didžiausią teisėjo darbo stažą Kupiškio rajono apylinkės teisme turinti teisėja I. Pocevičienė nuo 2013-05-13 iki 2013-05-17 atostogavo, ji neturėjo galimybės spręsti pareikšto nušalinimo būdama atostogose, todėl pareiškimas dėl teisėjo S. Vanago nušalinimo buvo perduotas nagrinėti teisėjui V. Skaraičiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti paskirtą 500 Lt baudą. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog jis piktnaudžiavo procesine teisėjo nušalinimo teise, nes nušalinimą pareiškė tik po vienerių metų nuo civilinės bylos iškėlimo. Toks teismo argumentas yra nepakankamas skirti sankciją, nes nušalinimas nėra siejamas su nušalinimo pareiškimo momentu pagal CPK 68 str. Skirti baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise galima tik tuo atveju, jeigu pareiškimas dėl nušalinimo yra akivaizdžiai nemotyvuotas arba pareikštas po bylos nagrinėjimo iš esmės, nors pareiškime nurodytas aplinkybes pareiškėjas žinojo, tačiau įstatymas nenumato, jog piktnaudžiavimas pasireikštų tokiu atveju, jeigu pareiškėjas pateikia pareiškimą dėl nušalinimo per tam tikrą laiką. Įstatymas nenumato nušalinimo pagrįstumo vertinimo kriterijaus kaip laikotarpis nuo bylos iškėlimo iki nušalinimo pateikimo. Šiuo atveju atsakovas pateikė pareiškimą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ir tinkamai pasinaudojo savo procesine teise nušalinti teisėją. Be to, atsakovas anksčiau nebuvo pasinaudojęs minėta savo teise ir pareikšdamas nušalinimą byloje tai padarė pirmą kartą, teismas paskirdamas baudą už naudojimąsi procesinėmis teisėmis pažeidžia ieškovo teisę į teisminę gynybą, kadangi jo teisė pareikšti nušalinimą teisėjui, kai dėl teisėjo šališkumo kyla pagrįstų abejonių, apriboja atsakovo procesinę teisę į teisėjo nušalinimą įtvirtintą CPK 68 str. ir teisę į nešališką teismą. Nesuprantama, kodėl teismas ginčijama nutartimi nurodo, jog ieškovas piktnaudžiavo nušalinimo teise, jeigu konstatavo, jog pareiškimas buvo motyvuotas. Pažymi, jog teismo posėdžiai buvo atidėti dėl svarbių priežasčių. Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas dalyvavo 2012-10-11 teismo posėdyje ir tada privalėjo pareikšti nušalinimą, nes to nenumato CPK 68 str. Pažymi, jog CPK 68 str. 2 d. neriboja proceso šalių, kada jos privalo pateikti nušalinimą, svarbu tik tai, jog pareiškimas būtų pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Atsakovui abejonės dėl teisėjo šališkumo kilo gerokai vėliau nei jis sužinojo, jog bylą nagrinės tas pats teisėjas, todėl vadovaujantis CPK 65 str., akivaizdu, jog nušalinimo pareiškimo padavimas neturi būti ribojamas teismo vien todėl, jog aplinkybės keliančios abejones teisėjo šališkumu atsirado dar prieš teismo posėdžio datą, kadangi abejonės teisėjo šališkumu atsakovui kilo žymiai vėliau, nei atsirado pagrindas nušalinti teisėją. Kita vertus, atsakovas sužinojo, jog tas pats teisėjas, kuris nagrinėjo jo baudžiamąją bylą, nagrinės ir civilinę bylą gerokai vėliau nei buvo iškelta civilinė byla, todėl sužinojimas negali būti tapatinamas su civilinės bylos iškėlimu. Teismas pažeidė atsakovo teisę į nešališką teismą bei teisę teisingą teismą, nes už motyvuotų abejonių išreiškimą pateikiant pareiškimą dėl nušalinimo, atsakovą nubaudė. Mano, kad teismas pažeidė CPK 69 str., nes nušalinimo klausimą išsprendė ne didžiausią stažą turintis teisme teisėjas. Nurodo, jog nušalinimo klausimą turėjo spręsti Panevėžio apygardos teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (337 str. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kupiškio rajono apylinkės teisme 2013-05-09 buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl teisėjo S.Vanago nušalinimo (b. l. 33-34). Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013-05-15 nutartimi atsakovo pareiškimo dėl nušalinimo netenkino ir paskyrė 500 Lt baudą už nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (b. l. 36-37). 2013-05-29 atsakovas prašė teismo panaikinti paskirtą baudą, tačiau teismas 2013-06-03 nutartimi prašymo netenkino (b. l. 41-42).
Pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant nustatyti, jog asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2011).
Teismas, nustatęs, kad asmuo procesine teise nušalinti teisėją naudojosi priešingai šios teisės paskirčiai, t. y. ja piktnaudžiauja, privalo ex officio šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Nustatęs piktnaudžiavimą procesine teise, teismas turi konstatuoti, kad ši procesinė teisė išvis nėra įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001, 2001-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1212/2001). Esant tokiai situacijai, kai asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja pareiškimo nušalinti teisėją padavimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Tačiau, kai proceso šalis prieš teismo posėdžio nagrinėjimą iš esmės pareiškia bylą nagrinėjančiam teisėjui motyvuotą nušalinimo pareiškimą, tačiau nėra duomenų apie tokios šalies nesąžiningumą, t. y. sąmoningą veikimą nesilaikant įstatymų reikalavimų, toks procesinis veiksmas neturėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytas teisės į teisėjo nušalinimą įgyvendinimas, kadangi nustačius netinkamai motyvuoto procesinio dokumento nepagrįstumą, sankcijos galėtų būti taikomos ir sąžiningam asmeniui. Tokiu būdu piktnaudžiavimas, kaip piktavališkas procesinis veiksmas, būtų nepagrįstai susietas ne su asmens nesąžiningumu, o tik su procesinio dokumento nepagrįstumu, t. y. bauda už piktavališkumą galėtų būti skiriama ir sąžiningam asmeniui. Tai neatitiktų piktnaudžiavimo procesu instituto paskirties, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, nei karto nėra pats dalyvavęs teismo posėdžiuose, jį atstovavo atstovas ir teikdavo prašymus teismui. Tai, jog 2013-05-10 atsakovas pirmą kartą pareiškė nušalinimą teisėjui S.Vanagui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas nušalinimą galėjo pareikšti ankščiau. Įstatymas nenumato proceso šaliai kada ji privalo pateikti teismui nušalinimo klausimą. Teismo posėdžiai būdavo atidedami dėl atitinkamų priežasčių, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas pareiškė nušalinimą teisėjui S.Vanagui po beveik metų laiko nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nesudaro pagrindo nubausti atsakovo pinigine bauda.
Atsakovo pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo buvo motyvuotas ir pagrįstas argumentais, susijusiais su teisėjo procesiniais sprendimais bei veiksmais. Tai, kad pareiškime išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo, nesant duomenų apie atsakovo, aktyviai dalyvavusio procese ginant subjektines teises, piktavališką veikimą prieš bylos, kurioje dėl įvairių priežasčių buvo atidėti posėdžiai, greitą išnagrinėjimą, daryti išvadą, jog atsakovas piktnaudžiavo nušalinimo teise. Be to, iš byloje esančių protokolų matyti, jog teismo posėdžiai buvo atidedami ne vien tik dėl atsakovo atstovo prašymų, bet ir dėl pačio atsakovo ir liudytojų apklausimo.
CPK 69 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas. Teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nušalinimo klausimą turėjo spręsti Panevėžio apygardos teismas. Vien ta aplinkybė, kad didžiausią stažą turintis teisėjas atostogauja, nesudaro pagrindo siųsti bylą aukštesnės pakopos teismui spręsti nušalinimo klausimą, nes teisme dar buvo teisėjas, kuris ir galėjo spręsti nušalinimo klausimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo sąmoningo veikimo prieš bylos greitą išnagrinėjimą, nepagrįstai atsakovo pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo vertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir už tai paskyrė baudą. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl baudos paskyrimo ir nutartį, kuria netenkintas pareiškimas panaikinti paskirtą baudą, panaikinti (CPK 95 str., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teismas
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo I. V. pareiškimą dėl baudos panaikinimo tenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovui I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skirtą 500 Lt baudą, panaikinti.