- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-24
- Bylos Nr.
- eII-176-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00102-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pareiškėjas
- E. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 15 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2025 m. sausio 15 d. nutarimu dėl pareiškimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 25 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp D. M., gyvenančio bute (duomenys neskelbtini), ir E. K., gyvenančios bute (duomenys neskelbtini), dėl to, kad D. M. netvarko bendro naudojimo patalpų - tualeto ir šio žodinio konflikto metu D. M. apipylė vandeniu E. K., nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad D. M. norėjo tyčia pakenkti E. K.. Nutarime nurodyta, kad šiuo atveju D. M. veiksmuose nėra įžvelgiamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Išanalizavus surinktą medžiagą, negauta objektyvių ir patikimų duomenų, jog D. M. galimai tyčia netinkamu elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko reikalauja ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicija. Kitų, pašalinių asmenų, gyvenančių tame pačiame aukšte, skundų ir pranešimų dėl konflikto negauta. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Šalies argumentai
Skundu E. K. prašo panaikinti Institucijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad prašyme buvo nurodyta konflikto aplinkybė - netvarkingas, neadekvatus, socialinių įgūdžių neturintis nuomininkas, t. y. pasinaudojęs tualetu, jo nevalo. Ši aplinkybė nebuvo tiriama. Ji kaip tik ir yra svarbiausia priežastis padaryti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Skundžiamo nutarimo esmė - vandens „netyčinis“ apipylimas ir dėl to asmeniui nebus skiriama bauda. Nuomininkas 2025 m. sausio l d. išsikėlė, palikęs nevalytą klozetą. Savininkas taip pat nesiruošia valyti nuomininko apdergto klozeto. Jis ne kartą buvo įspėtas dėl netvarkingo nuomininko. Ji turi nuotraukas, koks buvo klozetas iki nuomininko atsikraustymo ir kokį palikdavo juo pasinaudojęs. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti administracinę bylą. Mano, kad yra sunkinanti aplinkybė - piktybinis bendrose patalpose nevalomas klozetas. Prašo išnagrinėti ir nutarimo dalyje pasisakyti dėl konflikto aplinkybės - klozeto nevalymo. Mano, kad tai yra nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį turi būti skiriamos nuobaudos, tiek nuomininkui, tiek savininkui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad E. K. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2025 m. sausio 15 d. nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog Institucijos nuomone, ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir visapusiškai, o nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra motyvuotas ir pagrįstas bylos medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo naikinti priimto nutarimo.
Teismo posėdžio metu E. K. skundo reikalavimus palaikė, nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o nuomininkas gyvena (duomenys neskelbtini), yra du kambariai (bendrabučio blokas), jiems priklauso bendro naudojimo tualetas, kiti bendrabučio gyventojai juo nesinaudoja. Nuomininkas tos patalpos netvarko, t. y. nevalo tualeto, iš ten sklinda didžiulis kvapas. Jai irgi reikia naudotis tualeto patalpa, bet yra neįmanoma. Kai iš jos kambario išeini į koridorių, patenki į bendro naudojimo patalpą - koridorių, kas, jos nuomone, yra viešoji vieta. Nuomininkas gyveno 3 metus ir iš jo girdėjo tik tris žodžius, kurių teisme nekartos. Ji jau daug kur rašė skundus, tačiau jai atsakė, kad tai yra jos asmeniniai santykiai. Jei kambarys nuomojamas, vadinasi, yra savininkas ir jis turi prižiūrėti tvarką. Jai pasakė kaimynai, kad smirdi, tai ir ji pasakė D. M., o šis jų bloke ją tyčia apipylė vandeniu, jeigu būtų netyčia, ji nerašytų pareiškimo, vandenį jis pasisėmė iš ten padaryto dušo. Savininkui ji žodžiu pasakė, kad nuomininkas nesitvarko. Savininkas išsityčiojo ir pasakė, kad viskas gerai, nieko nemato. Nuomininkai nesitvarko, tai išeina, kad jie nemokamais valytojais tampa.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio.
Iš teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos E. K. parodymų matyti, kad ji gyvena bendrabučio tipo name, jai ir kitam savininkui priklauso kambariai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o šių butų savininkams lygiomis dalimis (po ½ dalį) taip pat priklauso bendro naudojimo patalpos (tualetas, kriauklė, dušas), kuriuo kiti bendrabučio gyventojai nesinaudoja - tai yra bendrabučio blokas, ir tarp jos ir nuomininko iš (duomenys neskelbtini) buto labai dažnai kildavo žodiniai konfliktai būtent dėl bendro naudojimo tualeto ir paskutinis pareiškime nurodytas konfliktas, kai E. K. buvo apipilta vandeniu, taip pat įvyko toje jų bendro naudojimo patalpoje. Iš išdėstyto akivaizdu, kad 2024 m. gruodžio 25 d., apie 09.00 val., konfliktas tarp E. K. ir nuomininko iš (duomenys neskelbtini) buto įvyko ne viešoje vietoje, kaip tai numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, o tik šių asmenų naudojamoje bendroje patalpoje. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad D. M. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną.
Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti Institucijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną E. K. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad, kaip jau aptarta, ginčas tarp kambarių savininkų dėl jų bendrų patalpų naudojimo (valymo, priežiūros ir panašiai) turi būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 15 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.