Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjus asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė –G. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 9 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. G. K., kiek įmanoma suprasti iš jo skundo, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir imtis visų priemonių, kad būtų priimtas naujas sprendimas, bei leista jam gydytis ambulatoriškai. Skunde dėsto, kad priverčiamoji medicinos priemonė jam yra taikoma nepagrįstai, pasisako tarptautiniais aktualiais klausimais, nesusijusiais su skundžiama nutartimi.

4. Teismo posėdyje G. K. prašė jam taikyti ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą VšĮ (duomenys neskelbtini), nurodė, kad turi Kaune butą, kur galėtų gyventi ir gydytis ambulatoriškai. Jo gynėjas taip pat prašė skundą tenkinti, o prokurorė, motyvuodama, kad G. K. socialinis pavojingus neišnykęs, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Kaip matyti iš skundo, G. K. nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl tolesnės priverčiamos medicinos priemonės taikymo bendromis stacionarinio stebėjimo sąlygomis ir mano, kad jo gydymas galėtų būti tęsiamas ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu nesutinka ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad G. K. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad G. K. gydymas tomis sąlygomis, kurioms šiuo metu vykdomas, yra būtinas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

8. Iš bylos matyti, kad G. K. buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas- manijos tipas, psichikos liga jis serga nuo 2007 metų, kai ligai paūmėjus periodiškai buvo gydomas priverstinai psichiatrijos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ( pirmą kartą 2007-12-07-2009-12-29, 2011-09-04-2013—04-09), kelis kartus gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos padalinyje ( 201-08-212013-09-24, 2013-11-30-2013-12-31, 2014-01-01-2014-01-20). Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo G. K., pagrįstai vadovavosi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2025 m. rugpjūčio 9 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu G. K. psichikos būklė išlieka be žymesnės dinamikos, klinikiniame vaizde dominuoja negatyvi simptomatika, afektiniai svyravimai, rezistensiški gydymui mąstymo sutrikimai pagal formą ir turinį. Komisijos metu aktyviai išsako norą tęsti gydymą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, demonstratyvaus elgesio, kartoja nesąs Lietuvos Respublikos pilietis, į kitus klausimus neatsako. Nuotaika pakili, emocijos kiek neadekvačios, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, pagreitėjusio tempo, kritika ligos, gydymosi, buvusio elgesio atžvilgiu išlieka nepakankama, todėl Komisija rekomenduoja pratęsti G. K. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (2-4 b. l.). Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti ar jais abejoti, išvada yra pateikta trijų komisijos narių, kurie turi specialių žinių įvertinti G. K. ligos kontrolės pokyčius.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju G. K. prašymas pakeisti priverčiamą medicinos priemonės rūšį į ambulatorinę prieštarauja Komisijos išvadai, jo paties pozicijai Komisijos posėdyje, nes kaip matyti jis pats neturi pakankamos kritikos ligai, neturi ir artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti juo ambulatorinio priverstinio gydymo metu, o tokia sąlyga taikant priverčiamąjį ambulatorinį gydymą yra privaloma. Nors teismo posėdyje G. K. citavo VšĮ (duomenys neskelbtini) centro raštą, kuriame galėtų jam būti teikiamos lankomos slaugos paslaugos, tvirtino, kad turi butą Kaune ir ten galėtų gyventi, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie ambulatorinės pagalbos teikimo galimumą G. K. pagal jo gyvenamąją vietą, tokių aplinkybių nėra nurodyta ir Komisijos išvadoje. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad G. K. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje taikymas jam buvo pratęstas pagrįstai.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. K. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. G. K. išleisti gydytis ambulatoriškai pagal jo gyvenamąją vietą be jokios priežiūros ir pastovios jo ligos ir psichinės būsenos kontrolės negalima, nes, esant nestruktūruotoje aplinkoje jam vėl iškiltų grėsmė susidurti su faktoriais, didinančiais ligos paūmėjimą. Kadangi jo psichikos būsena šiuo metu vis tik išlieka nestabili, tai rodo, kad jo pavojingumas aplinkiniams išlieka, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 9 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.