Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

2022 m. birželio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjos V. K. (toliau - pareiškėja) pareiškimas, kuriame ji prašo nustatyti faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., pagal įgyjamąją senatį (e. b. l. 1-3).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji 2010 m. rugpjūčio 14 d. iš J. L., gimusio (duomenys neskelbtini) sudarydami rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį, už 3000 litų (869 Eur) nusipirkusi gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu ir priklausinius - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis namas su priklausiniais tiek pirkimo - pardavimo metu, tiek ir šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. J. L. nurodytą turtą jai pardavė po to, kai mirė jo tėvas J. L., kuris minėtame name daugelį metų iki pat savo mirties gyveno. Ji šį turtą įsigijusi už skolintus pinigus, kuriuos paskolino jos dėdė P. M.. Šis turtas buvo įgytas jai esant santuokoje su V. K., tačiau ji su juo negyvenusi, nevedusi bendro ūkio jau nuo 2007 metų, o jų santuoka buvo nutraukta 2012 m. sausio 2 d.. Ji nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki šiol įsigytame name nepertraukiamai gyvenanti, o gyvendama moka už elektrą, vandenį, šiukšles, atlikusi šiame būste remontą, prižiūri bei tvarko aplink gyvenamąjį namą esančią teritoriją. Šis gyvenamasis namas su priklausiniais nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre. Jos iniciatyva bei lėšomis 2022 metais buvo atlikti nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir suformuota kadastrinių matavimų byla. Kadangi yra visos būtinosios sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniuose, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai mananti, kad teismas turėtų jos pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti faktą, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) V. r. sav., nuosavybės teise priklauso jai įgyjamosios senaties pagrindu (e. b. l. 1-3).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškėjos pareiškimo neprieštaraujantys, prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Vilkaviškio skyriuje nėra duomenų apie įmokas, sumokėtas investiciniais čekiais už namų valdos nesuformuotą žemės sklypą, kuriame stovi statiniai ( e. b. l. 61-63).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas savivaldybei nepriklauso; jie jokių teisių į jį neturintys. Pareiškėjo pareiškimas vertintinas teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal surinktą byloje medžiagą ( e. b. l. 92-95).

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarautų, jeigu teismas, ištyręs visus įrodymus, įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo sąlygas (e. b. l. 104 - 106)

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 straipsnio 1 dalies, 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pareiškėjos pateikta rašytine pirkimo –pardavimo sutartimi nustatyta, kad ji 2010 m. rugpjūčio 14 d. rašytine sutartimi (ne notarinės formos) iš J. L., gimusio (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą už 3000 Lt (e. b. l. 8). Ištuokos liudijimu nustatyta, kad V. K. ir V. K. išsituokė 2012 m. sausio 4 d. (e. b. l. 7), pareiškime pareiškėja nurodė, kad įsigijimo metu ji su vyru negyveno ir bendro ūkio nevedė. CK 4.47 straipsnio 1 punkte teigiama, kad nuosavybė gali būti įgyjama pagal sandorius. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja nėra įgijusi nekilnojamojo turto nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų būdų.

Suinteresuotų asmenų - VĮ ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos mero, atsiliepimais (b. l. 25-26) nustatyta, kad pastatas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos B. seniūnijos 2022 m. birželio 22 d. rašte nurodyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kaime 1983-2009 m. gyveno J. L. ir K. su sūnumi J. L. (e. b. l. 119). Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2022 m. liepos 26 d. raštu nustatyta, kad archyviniuose dokumentuose 1983-1990 m. K. kaimo ūkinėse knygose įrašytas E. K. ūkis, 1986-1990 m. įrašytas gyvenamasis namas ,,valdiškas“, statybos metai nenurodyti, 1991-2002 m. K. kaimo ūkinėse knygose įrašytas E. K. ir J. L. ūkis, apie turėtus pastatus įrašų nėra (e. b. l. 120). 1992 m. gegužės 21 d. pažyma nustatyta, kad Vilkaviškio raj. Piliakalnio – žemės ūkio įmonė pažymi, kad J. L., A., už gyvenamojo namo statybą paskolą pilnai išmokėjęs (e. b. l. 121). Teismas įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti, kad pareiškėja sąžiningai įgijo ir valdo pastatus (duomenys neskelbtini) k..

Pareiškėjos pateikta rašytine pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad ji 2010 m. rugpjūčio 14 d. iš J. L. įsigijo gyvenamąjį namą už 3000 Lt (e. b. l. 8). Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu 2022 m. balandžio 28 d. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad pareiškėja nuo 2016 m. spalio 27 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r. sav. (e. b. l. 5). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 24 d. raštu nustatyta, kad pareiškėjos prašymu 2016 m. spalio 12 d. administracijos direktoriaus įsakymu buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).. (e. b. l. 6). Pateikta 2020 m. gegužės 11 d. sutartimi nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo už remonto darbus (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Kasos pajamų orderio kvitu, PVM sąskaita – faktūra, sutartimi -užsakymu nustatyta, kad ji sumokėjo 2010 m. rugsėjo 27 d. už langus, vidaus, lauko palanges ir jų montavimo darbus 1150 Lt (e. b. l.10 -12). Kasos pajamų orderio kvitu, PVM sąskaita – faktūra ir sutartimi -užsakymu nustatyta, kad ji sumokėjo 2012 m. birželio 15 d. už langą, vidaus, lauko palanges ir jų montavimo darbus 650 Lt (e. b. l.13 -17). Kasos pajamų orderio kvitu, PVM sąskaita – faktūra ir sutartimi -užsakymu nustatyta, kad ji sumokėjo 2011m. balandžio 6 d. už langus, vidaus, lauko palanges ir jų montavimo darbus 1080 Lt (e. b. l.18 -22). PVM sąskaita – faktūra šalto vandens tiekimo sutartimi nustatyta, kad ji sumokėjo 2015 m. liepos 27 d. už šalto vandens apskaitos mazgo įrengimą adresu (duomenys neskelbtini) 64,88 Eur (e. b. l. 23-25). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) k. kadastriniai matavimai atlikti 2022 m., namas yra tvarkingas, su plastikiniais langais (e. b. l. 28- 60). Įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja daugiau kaip 10 metų nepertraukiamai valdo gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) jais rūpinosi kaip savo daiktu, kadangi remontavo, kreipėsi į savivaldybę dėl adreso suteikimo, įvedė vandenį, atliko kadastrinius matavimus.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į pastatus nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėja pastatus pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už ją; 4) pareiškėja pastatus valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėja pastatus valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydama, 6) pareiškėja pastatus valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų; 7) pareiškėja pastatus valdė kaip savo, elgėsi kaip jo savininkė, prižiūrėjo, remontavo, užsakė kadastrinius matavimus, siekė įteisinti, 8) pastatą pareiškėja sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teises į į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėja, paduodama pareiškimą žyminio mokesčio nemokėjo, nes jai buvo nemokamai teigiama teisinė pagalba, bei ji buvo atleista nuo išlaidų valstybei, tame tarpe nuo žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (e. b. l. 26 -27).

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., pagal įgyjamąją senatį.

Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.