Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3214-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-26
Bylos Nr.
e1-3214-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38038-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3214-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38038-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 5 kartus, paskutinį kartą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atlėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2021 m. spalio 31 d., apie 6.50 val., Vilniuje, Rodūnios kelyje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad stoties rajone 2021 m. spalio 31 d. naktį „taxi“ automobilyje su draugu, kurio nepamena, vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį suvartojo daug alkoholinių gėrimų. Kas buvo vėliau, nepamena. Pamena, kad atsibudo policijos komisariate. Naip jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui M. V., su kuriuo naktį buvo susitikęs. Gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo (b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. (M. L.) parodė, kad 2021 m. spalio 31 d. dirbdamas vienas, pagal nustatytą maršrutą, automobiliu „VW CADDY“, šaukinio Nr. V1725, apie 6.48 val., Vilniuje, E. Vaitkaus gatvėje pastebėjo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nedegė priekinis kairės pusės žibintas, taip pat pastebėjo, kad automobilis įtartinai manevruoja. Pamatęs šį automobilį, apsisuko ir važiavo minėtam automobiliui „VW Passat“ iš paskos. Automobilio vairuotojas atlikdamas posūkį iš F. Vaitkaus gatvės į Rodūnios kelią, Vilniuje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl apie 6.50 val. nusprendė sustabdyti minėtą automobilį patikrinimui, adresu Rodūnios kelias, Vilnius, šalia pastato pažymėto Nr. 1. Priėjęs prie sustabdyto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, taip pat nurodė, kad nemoka vairuoti automobilio su automatine pavarų dėže, todėl taip vairavo. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo M. V.. Bendraujant su juo pastebėjo aiškius neblaivumo požymius, t. y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. Paklausė vairuotojo kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus ir kokį kiekį. Vairuotojas atsakė, kad gėrė alkoholinį gėrimą alų, „porą bambalių“, kada tiksliai pasakyti negalėjo, daugiau, dėl savo būklės, aplinkybių aiškiai ir suprantamai nepasakė. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu M. V. neblaivumą, pirmu pūtimu 7.02 val. buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas, antru pūtimu 7.26 val. buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas. Į vietą buvo iškviestas ekipažas Nr. V1856, kurie supildė transporto priemonės nuvežimo aktą ir apžiūrėjo automobilį. Įvykį filmavo kūno kamera Nr. 1705 (b. l. 38-40). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad pažįsta M. V.. 2021 m. spalio 31 d., tikslaus laiko nežino, buvo rytas, jis paskolino savo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio nepažįsta ir jo duomenų nežino, ir kuris tą dieną buvo kartu su M. V.. Tas asmuo, kaip jam atrodė, buvo blaivus ir, kiek žino, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Kas vėliau naudojosi jo automobiliu, kas vairavo, nežino. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis automobilį pirko iš asmens D. N., tačiau sutarties vis dar neužregistravo „Regitroje“, kadangi neturėjo pinigų, jie tik sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuri liko minėtame automobilyje. Dėl automobilio M. V. pretenzijų neturi, tačiau kadangi minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jam, prašo automobilį jam gražinti (b. l. 44-45).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. M. V. 2021 m. spalio 31 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 7.02 val. buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 7.26 val. M. V. nustatytas 2,83 promilių girtumas (b. l. 11-12).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 31 d., 07:02:09 val. M. V. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, o 07:26:12 val. – 2,83 promilių neblaivumas (b. l. 13, 14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 3 d. savininku ir valdytoju yra D. N. (b. l. 27). D. N. ikiteisminio tyrimo metu pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad 2021 m. spalio 6 d., 19 val. automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas M. K. (b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Passat“ (1998 m.) kaina Lietuvoje yra 853,20 EUR (be PVM), kaina su PVM – 1 080 EUR (b. l. 31).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino visiškai, dėl suvartoto alkoholio tikslių įvykio aplinkybių neprisiminė. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai ir jo patikros sertifikatas, neblaivumo nustatymo aktas. Šiais įrodymais nustatyta, kad M. V. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,75 promilių), todėl kaltinamojo M. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Kaltinamasis M. V. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė piniginę baudą išdėstyti dalimis kuo ilgesniam laikotarpiui (b. l. 84, 85-88).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs didelį kiekį alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. V. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. V. anksčiau teistas 5 kartus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, už analogiškų nusikaltimų padarymą neteistas (b. l. 76-83), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka (b. l. 71-75), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 70), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 69), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 90 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi M. V. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį bei tai, jog jis šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas 2 metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą 2 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl M. V. pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. spalio 31 d., 7.03 val. iki 2021 m. spalio 31 d., 15.41 val., t. y. vieną dieną (b. l. 49-50, 63-64), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

M. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, niekada jos nebuvo įgijęs, tačiau teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. M. V. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pavojingai manevravo ir kėlė didelį pavojų eismo saugumui, yra baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas kaltinamajam netaikyta, kadangi teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Kita vertus, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri, be kita ko, užkerta galimybes įgyti specialiąją teisę kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas kaltinamajam skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2021 m. spalio 31 d. (b. l. 58-60).

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo M. V., priklauso M. K.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. V. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs didelį kiekį alkoholio, būdamas sunkaus girtumo būklės, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo automobilį neturėdamas teisės, spalio mėnesį ryte, kai lauke būna pakankamai tamsu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Be to, vairuodamas kaltinamasis buvo išvažiavęs į priešingo eismo juostą ir tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 1 080 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kiti klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 58-60) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M. V. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 31 d., 7.03 val. iki 2021 m. spalio 31 d., 15.41 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 58 MGL (2 900 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (dvejus) metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 31 d.

Išieškoti iš M. V. valstybės naudai 1 080 EUR sumą, atitinkančią automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. V., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė