- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-3-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- G. L. T., L. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei Registrų centras
- Atsakovas
- L. P., V. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijos, A. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-3-492/2008 Teisėja Rima Krušnienė Procesinio sprendimo kategorija:
29.1.; 30.2.; 30.3.; 30.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. sausio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. L. T. , atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, atsakovių V. V. , A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-155/2007 pagal G. L. T. ieškinį atsakovams A. V. , V. V. , L. P. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus bei pagal atsakovių A. V. , V. V. priešieškinį ieškovui G. L. T. , L. P. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei Registrų centras dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-12 įsakymo Nr. 4080-01 panaikinimo, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. L. T. prašė teismą nustatyti naudojimosi namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) , žemės sklypu tvarką pagal jo parengtą žemės sklypo padalijimo planą ir įpareigoti atsakoves duoti sutikimą atidalinti jo nuosavybę, įpareigoti atsakoves pašalinti (perkelti) iš jam skirtinos žemės sklypo dalies ir bendro naudojimo žemės (keliuko) želdinius, įrengtas tvoras bei įrenginius pagal jo pateiktą 2003 m. lapkričio 10 d. planą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-509 nustatė, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo dydis yra 1 539 kv.m. Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į kiekvienam namų valdos bendraturčiui priklausančias statinių dalis, 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 4080-01 nustatė namų valdos bendraturčiams priklausančias 1 539 kv.m. ploto žemės sklypo dalis: ieškovui – 482 kv.m., A. V. – 511 kv.m., L. P. 187 kv.m., V. V. – 359 kv.m. ir leido sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Vilniaus apskrities viršininko administracija teisingai apskaičiavo jam tenkančią valdos dalį pagal tuo metu galiojusią ir Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką. Nurodė, kad dalis jam priklausančių pastatų yra nepriklausomi nuo gyvenamojo namo, kaip atskiri vienetai įregistruoti VĮ Registrų centre, jų paskirtis savarankiška. Ieškovo turimi negyvenamos paskirties pastatai netarnauja gyvenamam pastatui. 2003 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė ieškovui 482/1539 dalis, o 2003 m. gruodžio 15 d. – atsakovei L. P. 187/1539 dalis namų valdos žemės sklypo. Kita žemės sklypo dalis liko neprivatizuota. Ieškovas, siekdamas tinkamai valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir ketindamas dėl to natūroje paženklinti savo nusipirkto žemės sklypo ribas, šiuo tikslu 2003 m. lapkričio 10 d. parengė žemės sklypo padalinimo planą, tačiau atsakovės nesutiko jo pasirašyti. Ieškovo tvirtinimu, jis negali naudotis įsigytu žemės sklypu, nes naudojimosi juo tvarka, kurią be jo sutikimo nustatė atsakovės, pažeidžia jo nuosavybės teisę. Atsakovės nesutiko nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal jo pasiūlytą projektą, tačiau savo pasiūlymų nepateikė.
Priešieškiniu atsakovės V. V. ir A. V. (t. 3 l. 78) prašė teismą: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 4080-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo ir dalių pardavimo pil. G.L. T. , L. P. , V. V. ”; 2) pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2003-27928, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir G.L. T. ; 3) pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2003-28313, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir L. P. , nuo jos sudarymo dienos; 4) nustatyti kiekvieno bendraturčio perkamos žemės sklypo dalis ir naudojimosi tvarką pagal UAB „Orkanas” parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos 2007 m. kovo 27 d. projektą; 5) naudotojai A. V. nustatyti 475 kv.m. sklypo dalį, pažymėtą plane “A”, naudotojai L. P. skirti 205 kv.m. sklypo dalį, pažymėtą plane “B”, naudotojai V. V. nustatyti 488 kv.m. sklypo dalį plane pažymėtą “C”, naudotojui G.L. T. nustatyti 371 kv.m. sklypo dalį, plane pažymėtą “D”. Nurodė, kad 1992 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. Pagal šį sprendimą nusistovėjo jų namų valdos naudojimosi tvarka. Ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka visiškai neatitinka šiuo sprendimu nustatytai naudojimosi tvarkai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ginčijamas įsakymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes neatitinka Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcijos). Bendraturčių perkamos žemės sklypo dalys apskaičiuotos ne pagal Taisyklių 7 punkto nuostatas. Padalinimas neatitinka kiekvienam bendraturčiui turinčių priklausyti dalių pagal jiems priklausančias gyvenamojo namo ar kito statinio, įregistruoto Nekilnojamo turto registre pagrindiniu daiktu dalis, todėl įsakymas yra naikintinas. Naikintino įsakymo pagrindu sudarytos žemės pirkimo-pardavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, anksčiau paminėtam Vyriausybės nutarimui ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos ginčijamą įsakymą prašė taikyti restituciją, naujai nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančio ir parduodamo žemės sklypo dalis pagal jų reikalavimą. Nustačius pagal atsakovių prašymą nurodytas žemės sklypo dalis, prašė žemės sklypą atidalinti, nustatyti naudojimosi tvarką pagal jų paruoštą ir pateiktą planą.
Ieškovas G.L. T. nesutiko su pareikštu priešieškiniu. Nurodė, atsakovių pateiktas atidalinimo projektas prieštarauja turimoms nuosavybės dalims, akivaizdžiai pažeidžia jo teises.
Atsakovė L. P. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovo pateiktas atidalinimo planas pažeidžia jos interesus, yra neteisingas. Ji nesutinka perkelti savo želdinių, nes jie auginti ilgą laiką, visą laiką buvo toje vietoje, želdiniai turi materialinę vertę, dėl to perkėlimas pažeistų jos turtinę padėtį. Teigia, kad ji apmokėjo valstybei už didesnio ploto žemės sklypą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas mažesnio dydžio sklypas. Prašė atmesti priešieškinio reikalavimą dėl jos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo. Nesutiko su atsakovių priešieškiniu ir pateiktu žemės atidalinimo planu, nes plane jai skiriama bendram naudojimui žemės dalis, kuria ji nesinaudoja, kurioje nėra jos jokių statinių, jokios valdos, o neskiriama jai žemės dalis per kurią ji gali patekti prie vandens. Netekdama galimybės patekti prie vandens, ji neteks galimybės išgyventi.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė paliko ieškinio klausimą spręsti teismo nuožiūrai. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovo pateiktas atidalinimo projektas yra suderintas sklypo išorinių ribų atžvilgiu. Prašė nenaikinti ginčijamo įsakymo, nes jis priimtas pagal Vyriausybės nutarimu nustatytą tuo metu galiojusią Tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: iš dalies panaikino 2003 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 4080-01 „Dėl žemės sklypo Baltasis sk. 11, Vilniuje, padalinimo ir dalių pardavimo pil. G.L. T. , L. P. ir V. V. ” 1.3 punktą: padidinant 1.3.1 punktu nustatytą L. P. namų valdos dalį nuo 187 kv.m. iki 218 kv.m.; sumažinant 1.3.2 punktu nustatytą G.L. T. nustatytą namų valdos dalį nuo 482 kv.m. iki 370 kv.m.; padidinant 1.3.3 punktu nustatytą A. V. namų valdos dalį nuo 511 kv.m. iki 533 kv.m.; padidinant 1.3.4 punktu nustatytą V. V. nustatytą namų valdos dalį nuo 359 kv.m. iki 418 kv.m. Iš dalies – 112 kv.m./1539 kv.m. ploto sklypo dalyje pripažinti Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2003-09-25 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir G. L. T. negaliojančią, o likusioje dalyje, tai yra 370 kv.m./1539 kv.m. sklype palikti šią sutartį galioti. Iš dalies pripažintos negaliojančia sutarties dalyje taikyti restituciją: įpareigoti G.L. T. grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdymui 112 kv.m./1539 kv.m. bendrame plote, o Vilniaus apskrities viršininko administraciją įpareigoti sugrąžinti G.L. T. jo apmokėtą už 112 kv.m. plotą /1539 kv.m bendrame namų valdos plote, mokėjimo dalį. Nurodė, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu turėjo būti padalinta namų valdos dalis tenkanti kiekvienam iš bendraturčių pagal jiems priklausančias gyvenamųjų namų dalis. Todėl pripažino, kad Civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalies pagrindu statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pažymėti 7I1ž ir 8I1ž antraeiliai daiktai yra ne savarankiškai, bet susiję su pagrindiniu daiktu – gyvenamuoju namu. Žemės sklypo valdos dalis yra skaičiuojama kv.m. pagal priklausančias kiekvienam savininkui gyvenamojo namo dalis, į jas neįskaičiuojant savininkų kitų turimų statinių ir pastarųjų plotų. Teismas konstatavo, kad atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ginčijamas įsakymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, buvo neteisingai apskaičiuotos tenkančios žemės namų valdos dalys, dėl to Civilinio kodekso 1.80 str.1 d. pagrindu iš dalies naikintinas. Pagrindo naikinti visą įsakymą nėra, nes ginčo šalys yra tinkamos namų valdos savininkės, o imperatyvioms normoms prieštarauja tik ta dalis įsakymo, kuria apskaičiuotos žemės sklypo dalys. Remiantis ginčijamu įsakymu, sudarytos dvi žemės pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis G.L. T. ir L. P. parduoti žemės sklypai. Sutartis sudaryta tarp ieškovo ir VAVA iš dalies naikinama (dėl 112 kv.m. žemės sklypo pardavimo 1539 kv.m. žemės namų valdos plote) ir taikoma restitucija, nes iš dalies panaikintas sutarties sudarymo pagrindas ir paliekama galioti sutartis dėl 370 kv.m./1539 kv.m sklypo dalyje. Pagrindo panaikinti antrąją ginčijamą Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su atsakove L. P. , nėra, nes jai parduoto žemės sklypo dalis yra mažesnė negu priklausanti. Nurodė, kad pagrindo tenkinti visą atsakovių priešieškinį nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė savo kompetencijai priskirtą įsakymą, nustatė žemės sklypo valdų dydžius bendraturčiams turintiems tokią teisę. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė V. V. po ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos registravo didesnio ploto gyvenamą pastatą, nesuteikia jai teisės į naują skaičiuotę. Teismo sprendimo priėmimo dienai pasikeitę ginčo šalių nuosavybėje esančių pastatų dydžiai nėra susiję su ginčo dalyku, todėl jie nėra reikšmingi ginčo sprendimui. Aukščiau teismo nustatyta kiekvienam bendraturčiui žemės sklypo dalis neprieštarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui, nes šiuo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka mažesnio dydžio žemės sklypu. Taip pat nėra pagrindo skaičiuoti tenkančias namų žemės sklypo dalis pagal 1992 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą, nes šį pasirašė ne visi bendraturčiai. Teismas pažymėjo, kad šalių pateikti žemės sklypo atidalinimo projektai neatitinka įstatymų reikalavimų bei bendraturčių interesų, todėl atmetami.
Šalies argumentai
Ieškovas G. L. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad 1978-10-31 teismo sprendimu buvo nustatytos namų valdos savininkams nuosavybės teisės į atitinkamas namų valdos dalis, todėl žemės sklypo dalys savininkams turėtų būti nustatytos proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančioms namų valdos dalims, nustatytomis minėtu teismo sprendimu. Ieškovas šias aplinkybes nurodė teismui, tačiau jos liko netirtos ir nesiaiškintos, todėl nepagrįstai namų valdos dalis kiekvienam iš bendraturčių skaičiavo tik pagal jiems priklausančias gyvenamųjų namų dalis. Pažymėtina, kad namų valdos savininkai nėra bendraturčiai. Teismas netyrė ūkinių pastatų 7I 1/ž ir 8I 1/ž teisinio statuso, priėmė sprendimą formaliai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šie ūkiniai pastatai yra antraeiliai daiktai. Minėti pastatai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys unikalų numerį, netarnaujantys pagrindiniam daiktui, todėl jie pripažinti pagrindiniais daiktais. Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymas skaičiuotės dalyje prieštarauja imperatyvioms normoms. Teismas nenurodė, kokiai konkrečiai normai ir kaip prieštarauja minėtas įsakymas, todėl toks teismo teiginys yra nepagrįstas. Teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimo, jog pirmiausia būtina išspręsti namų valdos žemės sklypo dalių, tenkančių kiekvienam namų valdos bendraturčiui nustatymo klausimą, ir tik po to turėtų būti sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo klausimas. Šalys negali pateikti savo pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos tol, kol nežino, kokia dalis sklypo joms atiteks. Ieškovas pažymėjo, kad teismas nesvarstė jo prašymo dėl teisių pažeidimo pašalinimo, nepagrįstai susiejo šį pažeidimą su kitais reikalavimais, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė V. V. pažeidė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992 m. sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsakovės V. V. ir A. V. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo sprendimas dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis yra neteisėtas, prieštarauja CK 6.226 straipsnio 1 daliai, nes šios sutartys yra niekinės nuo jų sudarymo momento, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir jų dalinis negaliojimo pripažinimas yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė kasacinio teismo nurodymų, nes nevertino pateiktų į bylą naujų įrodymų, be pagrindo atmetė apeliančių pateiktus projektus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nepagrįstai vadovavosi ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialo 2002-07-29 pažyma, nes ši neatitinka faktinėms aplinkybėms. Sprendime teismas nenustatė esminės aplinkybės, t.y. šalims tenkančių gyvenamųjų plotų, todėl atliko neteisingus paskaičiavimus ir dar kartą pažeidė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 (2004 m. lapkričio 15 d. redakcija). Teismas, nustatęs, kad VAVA įsakyme dėl netinkamo teisės taikymo buvo blogai paskaičiuotos šalims tenkančios žemės sklypo dalys, privalėjo visą įsakymą panaikinti. Be to, teismas negalėjo atlikti žemės sklypo dalių skaičiavimo, kadangi to nereikalavo šalys, tai daryti priklauso ne teismui, bet kitai valstybės institucijai. Apeliantės pažymėjo, kad teismas nepagrįstai atmetė jų pateiktą projektą, nes jis buvo paremtas nusistovėjusia žemės sklypo naudojimo tvarka, patvirtinta Vilniaus miesto 1 teismo 1992 m. vasario 6 d. sprendimu su pridėtu prie jo žemės sklypo pasidalijimo projektu. Šie dokumentai buvo įregistruoti Vilniaus TVIPP. Buvo atlikti visi veiksmai pagal įstatymą, teismo 1992 m. sprendimas yra galiojantis, todėl privalomas.
Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijai pareikštų reikalavimų atmesti. Nurodė, kad teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad visų trijų namų plotas yra 171,92 kv.m., pagal ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialo 2007-05-17 pažymėjimą, ginčo nagrinėjimo metu, namų valda (duomenys neskelbtini) susidaro iš trijų gyvenamųjų valdų, kurių bendras plotas 253,55 kv.m. Todėl teismo nustatyti žemės sklypo padalinimo variantai negali būti vertinami kaip tinkami, nes jie paskaičiuoti atsižvelgiant į klaidingą plotą. Teismas neteisėtai iš dalies patenkino atsakovių V. V. ir A. V. priešieškinio dalį dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes šios nėra žemės sklypų savininkės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti VAVA 2003 m. priimtus sprendimus, nes priimdama juos institucija negalėjo vadovautis 1999-03-09 nutarimo vėlesne redakcija, kadangi įstatymas neturi grįžtamosios galios. Be to, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes jos priteistos ne iš ieškovo, bet iš apelianto. Taip pat teismas visiškai nepasisakė bei nemotyvavo priimto sprendimo apelianto atžvilgiu. Pažymėtina, kad apeliantui nebuvo suteikta teisė teikti savo, kaip atsakovo atsikirtimus ir samprotavimus šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas G. L. T. atsiliepimu prašė atsakovių apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovė L. P. atsiliepimais prašė apeliacinius skundus prašė atmesti, nes šie nepagrįsti.
Atsakovės V. V. , A. V. atsiliepimu palaikė ieškovo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovo G. L. T. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti, atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei V. V. ir A. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Remiantis civilinėje byloje pateikiamais VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas G.L. T. , atsakovės L. P. , V. V. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatus, esančius namų valdoje (duomenys neskelbtini) 11. Ieškovui G.L. T. nuosavybės teise priklauso 41/100 dalis gyvenamojo namo 1A1m, kurio bendras plotas 100,86 kv.m., 41/100 dalis ūkinio pastato 7I1ž, kurio bendras plotas 45 kv.m., ir 41/100 dalis ūkinio pastato 8I1ž, kurio bendras plotas 7 kv.m. bei kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora); atsakovei L. P. – gyvenamasis namas 2A1m, kurio bendras plotas 24,38 kv.m.; atsakovei V. V. – gyvenamasis namas 3A1m, kurio bendras plotas 128,31 kv.m., ūkinis pastatas 9I1p, kurio bendras plotas 18 kv.m., šiltnamis 10I1g, kurio bendras plotas 20 kv.m.; atsakovei A. V. – 59/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m ir ūkinis pastatas 8I1ž kurio bendras plotas 7 kv.m. (t. 3 l. 112).
Ieškovas G.L. T. 41/100 dalį gyvenamojo namo 1A1m, 41/100 dalį ūkinio pastato 7I1ž, 41/100 dalį ūkinio pastato 8I1ž, 41/100 dalį kiemo statinių įgijo 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutartimi iš J. P. (t. 2 l. 49), kuris šį turtą paveldėjo iš S. G. (t. 2 l. 94).
Atsakovė V. V. gyvenamąjį namą 3A1m įgijo 1989-05-10 pirkimo – pardavimo sutartimi iš T. B. ir H. B. (t. 2 l. 73).
Atsakovė A. V. 59/100 dalis gyvenamojo namo 1A1m ir ūkinį pastatą įgijo 1997-06-26 dovanojimo sutartimi iš G. K. (t. 2 l. 74).
Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovės yra perėmę teises į turtą iš ankstesnių savininkų, todėl sprendžiant dėl jų teisių naudotis žemės sklypu apimties šiuo metu yra reikšmingi visi faktai, kurie turėjo įtakos ankstesniųjų savininkų naudojimuisi žemės sklypu.
Vilniaus m. Lenino rajono 1978 m. spalio 31 d. sprendimu ir teismo 1979 m. liepos 31 d. nutartimi, kuria buvo išaiškintas minėtas teismo sprendimas (t. 1 l. 80-83), J.F. R. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 32/100 dalis namų valdos – patalpas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4 ir 3-5 name, plane pažymėtame IA1m (teises perėmė G. K. , Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, inv. Nr. 2311T, kita, l. 52, 1986-01-27 pirkimo – pardavimo sutartis).
J.P. G. buvo pripažinta nuosavybės teisė 50/100 namų valdos – patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3 name, plane pažymėtame 2A1m (teises perėmė L. P. , Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, inv. Nr. 2311T, kita, l. 85, 1981-01-08 pirkimo – pardavimo sutartis) ir patalpas 4-1, 4-2, 4-3 ir 4-4 name, plane pažymėtame IA1m (teises paveldėjo S. G. ).
G. B. ir T. B. buvo pripažinta teisė po 9/100 namų – į gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 3A1m (teises perėmė atsakovė V. V. ).
Iš nagrinėjamos teismo 1979 m. liepos 31 d. nutarties turinio matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės ir naudojimosi teisės į namų valdą (duomenys neskelbtini) kuri susideda iš trijų namų – IA1m, 2A1m ir 3A1m. Nutartimi buvo pripažinta asmenų nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus ir nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka. Nuosavybės teisė į patį žemės sklypą (nei visą, nei kokią nors dalį) dėl tuo metu galiojusios teisinės bazės negalėjo būti pripažįstama, o dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu prie gyvenamųjų namų teismas nesprendė. Aptariamas teismo sprendimas nagrinėjamu atveju neturi įtakos išperkamos bendraturčio dalies žemės sklype dydžiui, nes šalys faktiškai buvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką kitu teismo sprendimu ir tokia tvarka žemės sklypu naudojasi iki šiol.
Ginčas tarp gyvenamųjų patalpų (namų) savininkų buvo išspręstas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2/4-276/92 1992 m. vasario 6 d. sprendimu, kuriuo naudojimosi 1660 kv.m. sklypu tvarka buvo nustatyta pagal S. G. pateiktą projektą, ir teismo sprendimas įregistruotas Vilniaus TTI biure (civilinė byla prijungta). Kol bendraturčiai nesusitarė kitaip, žemės sklypu naudojasi pagal teismo 1992-02-06 sprendimu nustatytą tvarką, perkant žemės sklypą iš valstybės, bendraturčiams turi atitekti tos dalys, kuriomis faktiškai naudojamasi ir proporcinga dalis bendro naudojimo teritorijos. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pastarąjį sprendimą, motyvuodamas, kad juo buvo padalintas žymiai mažesnis – 900 kv.m. sklypas. Tačiau faktiškai namų valdos (duomenys neskelbtini), ribos nekito, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė, kad be 900 kv.m., paskirtų bendraturčiams asmeniniam naudojimui, teismo 1992-02-06 sprendimu patvirtintoje tvarkoje buvo papildomai išskirtos sklypo dalys bendram naudojimui ir po pastatais, bendras sklypo plotas nurodytas 1660 kv.m.
Priimdamas ginčijamą 2003-08-12 įsakymą dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), pardavimo, Vilniaus apskrities viršininkas privalėjo atsižvelgti į viešame registre įregistruotą teismo sprendimu nustatytą bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatyti parduodamo sklypo dalis atsižvelgiant į naudojimosi tvarką bei pagal ją atitinkantį žemės sklypo planą. Įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 p. 2 d. numatė, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu bendraturčių susitarimu. Nagrinėjamo ginčo atveju yra galiojantis teismo sprendimas dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos, jis realiai vykdomas iki šiol, ir jei bendraturčiai (teisių perėmėjai) nesusitarė jos pakeisti, žemės sklypas turėjo būti parduotas atsižvelgiant į teismo sprendimu nustatytą tvarką. Kad turi būti atsižvelgta į teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pripažino savo raštais 2003-12-17 Nr. (30/30)-V20-709 ir 2004-04-09 Nr. (30/30-P20-227 (t. 1 l. 37, 162).
Kita aplinkybė, dėl kurios ydingas tiek ginčijamas 2003-08-12 įsakymas dėl namų valdos pardavimo, tiek skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra ta, kad žemės sklypo dalys buvo nustatytos itin formaliai nustatant bendraturčių valdomas nuosavybės teise gyvenamąsias ir kitas patalpas, neatsižvelgus į sklypo paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimą šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. nutartį panaikino ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administraciją teisingai ginčijamu įsakymu nustačius bendraturčių dalis bendrojoje ginčo žemė sklypo nuosavybėje nebuvo pagrindo, o bylą nagrinėję teismai, padarydami tokią išvadą, netinkamai aiškino ir taikė Tvarkos 8 punkto 2 dalį, nes bendraturčių dalys bendrojoje žemės sklypo nuosavybėje nustatomos proporcingai jų turimai gyvenamojo namo ar kito pastato daliai, o bendraturčių nuosavybės teise turimos gyvenamojo namo ar kito pastato priklausinių (ūkinių ir kitų pagalbinio pobūdžio statinių, kiemo įrengimų, komunikacinių tinklų, tvorų ir pan.), kurių paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, ir kurie nuolat susiję su juo bendra ūkine paskirtimi – užtikrinti gyvenamojo namo savininko poreikių tenkinimą (CK 4.19 straipsnis) dalys į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį neįskaičiuojamos. Taigi prioritetiškai turi būti atsižvelgiama, kad žemės sklypo paskirtis yra namų valdos, jis skirtas užtikrinti tinkamą būtent gyvenamųjų namų ir pastatų (ne jų priklausinių) eksploatavimą, todėl, padarius išvadą, kad nėra galimybės nustatyti žemės sklypo dalis bendraturčiams pagal naudojimosi tvarką, jos skaičiuojamos turi būti proporcingai pagal nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų plotą. Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai įvertino teismo 1992-02-06 sprendimo reikšmę, bet, nustatydamas dalis bendraturčiams, neteisingai nustatė atsakovės V. V. dalį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2003-08-12 įsakymo priėmimo metu realiai jos gyvenamojo namo plotas buvo padidėjęs iki 128,31 kv.m. Ši aplinkybė Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo žinoma, nes įsakymo priede – žemės sklypo plane gyvenamojo namo 3A1m priestatai 2a1/p ir 1a1/z yra pažymėti. 2003-12-08 aktu Nr. (101)11.4-2271 jie pripažinti tinkamais naudoti, kadastre duomenys užfiksuoti 2005-03-09, priestato prie gyvenamojo namo įrengimui 1996-06-27 buvo išduotas leidimas vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ... remonto ir pritaikymo darbus Nr. 342, pati V. V. nurodo, kad darbai buvo pradėti 1991 m. (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, inv. Nr. 2311T, t. 1 l. 31, 38, 57, kita byla - l. 113). Duomenų, kad minėtų priestatų statyba buvo atliekama savavališkai, civilinėje byloje nėra, todėl sprendžiant dėl žemės sklypo dalies pardavimo turėjo būti atsižvelgta ir į teisėtai pastatytų V. V. gyvenamųjų namų priestatų plotą, nes vertinimas tik pagal duomenų registravimo viešame registre kriterijų yra itin formalus, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams, juo labiau, kad parduodamo žemės sklypo plane šie gyvenamieji pastatai buvo pažymėti.
Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kuriais remiantis buvo atsisakyta tenkinti G.L. T. ieškinį, ir jų nekartoja. Pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes netinkamai nustatytos bendraturčių dalys žemės sklype. Kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nėra galimybės vertinti ieškovo – savininko teisės pažeidimų ir spręsti dėl reikalavimo juos pašalinti.
Taip pat teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios padarytos dėl paliktinos galioti nepakeistos dalies Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-12 įsakymo dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), pardavimo, nes šiuo įsakymu yra ne tik nuspręsta dėl bendraturčių teisės pirkti namų valdos dalis, bet ir nustatytos sklypo išorinės ribos ir dydis, jo paskirtis – namų valdai, bendraturčiai šių faktų neginčija.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendraturčių dalies nustatymu namų valdos žemės sklype bei išvadomis, kuriomis remiantis atmestas šalių reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymėtina, kad šią civilinę bylą nagrinėjęs kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartimi išaiškino, kaip turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 8 p. 2 dalies nuostatos bei nurodė, kad bylos šalių ginčui išnagrinėti iš naujo spręstini konkrečių ginčo namų valdos žemės sklypo dalių, tenkančių kiekvienam namų valdos bendraturčiui, taip naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo klausimai, sudarant bylos šalims galimybę teikti projektus ir siūlyti savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-12 įsakymu neteisingai nustatyta ieškovui G.L. T. tenkanti namų valdos žemės sklypo dalis, nes neturėjo būti įskaičiuota priklausiniams 7I1ž ir 8I1ž tenkanti dalis. Kita vertus labai formaliai ir dėl to neteisingai buvo įvertinta atsakovei V. V. tenkanti namų valdos dalis. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino galimybės nustatyti bendraturčių namų valdos dalis žemės sklype atsižvelgiant į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1992-02-06 sprendimu nustatytą tvarką, nenagrinėjo atsakovių A. V. ir V. V. projektinio pasiūlymo, parengto UAB „Orkanas“ ir suderinto 2007-03-27 (t. 3 l.81), neanalizavo, ar jis atitinka, kaip kad nurodyta priešieškinyje, ankstesniu sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Bendraturčiai nėra pateikę byloje argumentų, kodėl anksčiau nustatytoji tvarka dabar nėra tinkama, dėl kokių aplinkybių ji tapo ydinga ir keistina. Jei būtų pakankamas pagrindas, bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka galėtų būti keičiama jų susitarimu ar teismo sprendimu į labiau atitinkančią jų interesus pagal pateiktus projektinius pasiūlymus. Atsakovių A. V. ir V. V. pateiktas priešieškinys reiškia, kad dėl naudojimosi tvarkos reikalaujama spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali vertinti aplinkybių, kurių netyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismas – ar gali būti žemės sklypas parduotas pagal anksčiau nustatytą naudojimosi tvarką, ar su priešieškiniu pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka nustatytą naudojimosi tvarką, jei naudojimosi tvarka tokiu pasiūlymu keičiama, ar yra tai pagrindžiantys argumentai ir pakeitimai atitinka bendraturčių interesus (atsakovė L. P. nurodė, kad ribojama jos galimybė laiptukais patekti prie vandentiekio ir jai tenka bendro naudojimo žemės sklypo dalis prie ūkio pastatų, kai pastarųjų ji neturi ir ta žemės sklypo dalimi nesinaudoja), nes šioje instancijoje priėmus sprendimą iš esmės, būtų ribojama kitų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teisė, t.y. galimybė ginčyti apeliacinės instancijos atliktą įrodymų vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos bylose – dėl bendraturčių dalies namų valdos žemės sklype bei naudojimosi tvarkos nustatymo – negalima itin formaliai spręsti ginčų, kiekvienu atveju būtina individualiai įvertinti tiek susiklosčiusius santykius tarp bendraturčių, tiek galimybę tinkamai naudoti gyvenamosios paskirties pastatus ir jų priklausinius pagal tiesioginę paskirtį bei atsižvelgti į aplinkybę, kad šalys patiria pakankamai dideles išlaidas projektiniams pasiūlymams parengti, todėl jie turi būti kruopščiai vertinami ir analizuojami, o teismo atliktas vertinimas turi atsispindėti teismo sprendimo motyvuose.
Remiantis aukščiau aptartais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes (CPK 185 str.), todėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimas keistinas, civilinė byla dalyje pagal V. V. ir A. V. priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytų 2003-09-25 su G.L. T. ir 2003-12-15 su L. P. , bei dalyje dėl bendraturčių naudojimosi perkamos žemės sklypo dalių ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tik teisingai nustačius kiekvieno bendraturčio dalį namų valdos žemės sklype, galima spręsti, kokia apimtimi galioja sudarytos žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys. Apelianto Vilniaus apskrities viršininko administracijos argumentas, kad atsakovės A. V. ir V. V. neturi reikalavimo teisės šias sutartis ginčyti, yra atmestinas. Šiuo atveju ginčas kilo tarp potencialių bendraturčių dėl kiekvienam jų tenkančios turto dalies dydžio, o priešieškiniu siekiama įrodyti, kad ieškovas G.L. T. nepagrįstai atsakovių sąskaita gavo didesnę dalį bendrame turte, negu turėjo teisę. Dėl to atsakovės, kaip ir kiekvienas suinteresuotas asmuo, gali savo pažeistas (ar tariamai pažeistas) teises ginti teisme (CPK 5 str.).
Kadangi šalių ginčas nėra baigiamas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, civilinė byla grąžinama dėl pagrindinės dalies reikalavimų nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra tikslinga, dėl jų turėtų būti nuspręsta priimant galutinį sprendimą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria G. L. T. ieškinio reikalavimai atmesti, palikti galioti nepakeistą.
Kitą sprendimo dalį panaikinti ir atsakovių V. V. ir A. V. priešieškinį patenkinti iš dalies:
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-12 įsakymo Nr. 4080-01 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padalinimo ir dalių pardavimo pil. G.L. T. , L. P. , V. V. “ 1 dalies 3 punktą ir 3 dalį.
Civilinę bylą dalyje pagal V. V. ir A. V. priešieškinį dėl pripažinimo negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytų 2003-09-25 su G.L. T. ir 2003-12-15 su L. P. , bei dalyje dėl bendraturčių naudojimosi perkamos žemės sklypo dalių ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.