- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- 1S-178-1076/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys, Algimantas Smolskis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 20 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:
dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, 2017 metų kovo – balandžio mėnesiais, degalinės „Naftrus“ kavinėje, esančioje Šilo g. 1, Ylių kaime, Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone, susitiko su N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikusiais organizuotoje grupėje kartu su G. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir susitarė nupirkti iš pastarųjų tikslu platinti Skandinavijoje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų sumokėti kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizavimo.
Realizuodamas nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 metų balandį konspiracijos tikslais pasiskolintu nenustatytu automobiliu „Opel Astra“ nuvyko į parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, Baltijos pr. 58, automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su N. M., atvykusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nupirko iš pastarojo konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarytas 6 konservų dėžutes su 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1 033,28 g – narkotinės medžiagos kokaino, sumokėdamas dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų. Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. automobiliu „Opel Astra“ neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iš pradžių paslėpęs žemės sklype, o po to namo garaže, iki 2017 m. gegužės 4 d., kai 6 konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu nuo 15.45 val. iki 20.30 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. V. laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, jos terminas to paties teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo pratęstas dar 3 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi V. V. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – piniginiu užstatu bei intensyvia priežiūra ir nustatyta V. V. iš suėmimo paleisti, pasibaigus Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi V. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminui (2017 m. birželio 5 d.). 2019 m. vasario 20 d. V. V. dar kartą sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jos terminas to paties teismo, taip pat Vilniaus apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2021 m. liepos 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam V. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Apygardos teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo V. V. gynėjas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birelio 9 d. nutartį ir pakeisti kaltinamajam V. V. taikomą kardomąją priemonę suėmimą į 20 000 eurų užstatą ir intensyvią priežiūrą, nustatant, kad kaltinamojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Skundą kaltinamojo gynėjas grindžia šiais argumentais:
4.1. Skundžiama nutartis yra formali ir nepagrįsta. Teismas, kaltinamajam V. V. pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalį bei priėmė procesinį sprendimą, kuris neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Apygardos teismas pažeidė ir BPK 122 straipsnio 6 dalį, nes nemotyvavo suėmimo skyrimo – nutartyje nenurodė argumentų, kodėl skiriama tokia kardomoji priemonė ir kodėl vis dar egzistuoja nurodomas pagrindas skirti suėmimą, neišdėstė atsisakymo taikyti švelnesnes kardomąsias priemones argumentų.
4.2. Apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis V. V. darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai nepagrįsta. Vien ta aplinkybė, jog kaltinamajam yra pareikštas kaltinimas kitame tyrime, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Juo labiau, kad minėtas tyrimas yra iš esmės ta pati tiriama situacija dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kuri šiuo metu nagrinėjama teisme – tai buvo vienas ir tas pats tyrimas iki ikiteisminio tyrimo išskyrimo. Atskirtas tyrimas negali būti laikomas atskiru ar nauju pagrindu dar ir dėl to, kad šiame tyrime V. V. kaltinamas atlikęs veiksmus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. trukdė tyrimui (neva surado asmenį, kuris prisiims kaltę už V. V.). Pažymėtina, kad kiekvieną įtariamojo ar kaltinamojo poziciją jo pareikštų įtarimų atžvilgiu, vadovaujantis tokia logika, galima prilyginti trukdymui teisingumui ar naujo nusikaltimo darymui. Tuo tarpu V. V. pozicija yra tokia, kad narkotines medžiagas jam atnešė A. G.. Tokiais veiksmais V. V. negali trukdyti tyrimui, nes tai yra jo pozicija. Pozicija, kuria asmuo ginasi nuo jam pareikštų kaltinimų negali būti laikoma trukdymu tyrimui ar naujo nusikaltimo darymu. Be to, tokia V. V. pozicija tyrimui buvo žinoma nuo 2017 metų, ir kažkodėl iki 2019 metų tai nebuvo pagrindas jį suimti, užkardyti naujai daromas veikas ir pan. Todėl toks argumentavimas 2021 metais, praėjus beveik ketveriems metams, yra neteisingo proceso pavyzdys. Juolab, kad paskutinio posėdžio, vykusio Panevėžio apygardos teisme, metu paaiškėjo, kad pats neva nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis yra sulaikytas Ispanijos karalystėje dėl prekybos narkotikais, sukčiavimo ir nusikalstamo susivienijimo. Tokios aplinkybės tik parodo, kad minėta byla jau šiuo metu neturi perspektyvos ir paneigia kaltinimo motyvaciją, kad V. V. darė ir toliau darys nusikaltimus, nes prekiavo žmonėmis, surasdamas asmenį, kuris prisiimtų kaltę už jį.
4.3. Šioje byloje V. V. jau buvo paskirtas suėmimas, kuris buvo pakeistas į užstatą ir intensyvią priežiūrą. Vėliau šios priemonės buvo sušvelnintos ir paskirtas registravimasis policijos įstaigoje. V. V. daugiau kaip per trejus metus nebuvo pažeidęs šių kardomųjų priemonių sąlygų. 2019 m. vasario 20 d. V. V. buvo pareikšti nauji įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, trukdymo teisingumui, vėliau jie buvo pakeisti ir V. V. pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis, tačiau tai nėra tie nusikaltimai, dėl kurių reikėtų asmenį laikyti suimtą daugiau kaip dvejus metus laiko. Be to, jau anksčiau teismai konstatavo, kad pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose V. V. veiksmuose įžvelgti negalima.
4.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad V. V. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir tai rodo, kad gaunamos piniginės lėšos galimai buvo vienas kaltinamojo pragyvenimo šaltinių, dėl ko yra tikimybė, kad V. V. ir toliau darys nusikaltimus. Tačiau byloje yra kaltinamojo turto tyrimo pažyma (t. 19, b. l. 155), kurioje įvertintos visos jo pajamos ir išlaidos, ir išvadose nurodyta, kad skirtumas tarp teisėtų pajamų ir turto yra teigiamas, t. y. 140 699 Eur suma. Taigi teismo argumentai prieštarauja bylos faktiniams duomenims. Kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį, ką patvirtina jo gaunamos darbinės pajamos (pateiktos buhalterinės pažymos iš darbovietės), bei pajamas iš individualios veiklos (pateiktos GPM deklaracijos). Apie tai pasisako ir suėmimą pratęsęs teismas, jog iki sulaikymo V. V. dirbo UAB „J“ (duomenys pakeisti) vadybininku. Be to, nė viename bylos dokumente nėra užfiksuota, kad V. V. kokią nors piniginę sumą yra gavęs iš narkotinių medžiagų platinimo.
4.5. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis V. V. prieš Šiaulių apygardos teismui svarstant suėmimo termino pratęsimo klausimą, pateikė motyvuotą prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo į 20 000 Eur užstatą, kurį kaltinamojo tėvas dar 2021 m. sausio 11 d. įmokėjo į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą, tokiu būdu užtikrindamas, kad kaltinamasis vykdys visus pakeistos kardomosios priemonės įpareigojimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl pareikšto prašymo ir jame nurodytų motyvų nepasisakė nė vienu žodžiu.
4.6. Kaltinamasis V. V. suėmime laikomas ilgą laiko tarpą – 2,5 metų. Prognozuojant tolimesnę bylos nagrinėjimo teisme trukmę, pažymėtina, kad byloje jau buvo apklausti liudytojai, atlikti kiti procesiniai veiksmai, todėl kyla klausimas, ar pagrįstai šioje baudžiamojo proceso stadijoje reikėtų ir toliau tęsti kardomąją priemonę – suėmimą. Teisminis nagrinėjimas byloje užtruks dar ne vieną mėnesį, o konkrečiau prognozuoti bylos nagrinėjimo teisme trukmę trukdo ir nuolatos kintanti COVID-19 pandemijos valdymo situacija. Kitas posėdis byloje numatytas tik 2021 m. rugsėjo 10 d., per šį laikotarpį nevyks nė vienas procesinis veiksmas. Visos šios aplinkybės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
4.7. Pažymėtina, kad suėmimui tęsiantis ne vienerius metus, atitinkamų pagrindų reikšmė mažėja. Kaltinamasis buvo anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu. Be to, kaltinamasis dar labiau sustiprino savo socialinius ryšius su ilgamete sužadėtine, kurią 2020 m. spalio 22 d. oficialiai vedė. Taip pat kaltinamasis turi stiprius socialinius ryšius su savo nepilnametėmis dukromis bei su tėvais, su kuriais nuolatos bendrauja net ir būdamas įkalinimo įstaigoje. Byloje su ankstesniu skundu buvo pateiktas kaltinamojo sutuoktinės tėvų rašytinis sutikimas užtikrinti V. V. gyvenamąją vietą jiems priklausančiame bute.
4.8. Teismų praktikoje net už labai sunkių nusikaltimų padarymą asmenys paleidžiami po kelių mėnesių už užstatą ar paskiriant intensyvią priežiūrą, tad kyla pagrįstas klausimas, kodėl kaltinamajam V. V. negali būti paskirta viena iš paminėtų kardomųjų priemonių, kai šiuo metu byla yra perduota teismui, o jos procesas praktiškai nevyksta nuo 2020 metų.
4.9. Pirmiau išdėstytos argumentacijos kontekste aiškiai matyti, kad kaltinamojo V. V. suėmimas dėl to, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo V. V. gynėjo skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo V. V. gynėjo skundu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, įvertino visas byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir BPK 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
7. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinimas V. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį grindžiamas jo paties parodymais, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kratų protokolais, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, taip pat kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad kaltinamajam V. V. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrįstumas bei teisėtumas ne kartą buvo tikrinamas ir anksčiau Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundus dėl suėmimo termino pratęsimo šiam kaltinamajam. Ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau ne kartą buvo pažymėta, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir konstatuota, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu šioje byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad V. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kurie ir nurodyti skundžiamoje nutartyje. Teisėjų kolegija šiuo metu daryti kitokią išvadą neturi pagrindo, todėl skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų BPK 121 straipsnio 2 dalies ir BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimo pratęsiant V. V. suėmimo terminą atmeta kaip nepagrįstus.
8. Apygardos teismas V. V. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė konstatavęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šio baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas, pratęsdamas V. V. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad V. V. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, patenkančio į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Nors iki sulaikymo kaltinamasis dirbo UAB „J“ vadybininku, bet iš bylos medžiagos matyti, kad lėšas pragyvenimui jis galėjo gauti ir iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. V. V. inkriminuojamas galimai padarytas nusikaltimas buvo suplanuotas iš anksto ir gerai organizuotas. Be to, atskirtame ikiteisminiame tyrime V. V. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas tuo laikotarpiu, kai šioje baudžiamojoje byloje jam buvo panaikinta griežčiausia kardomoji priemonė ir paskirtos švelnesnės, be to, jos galimai buvo padarytos siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad kaltinamasis V. V., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, namų areštu, užstatu, dokumentų paėmimu, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti) nebus galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, kitaip nei skunde teigia kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas suėmimo termino pratęsimo V. V. pagrindą ir išvadą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo negalimumo nurodė ne deklaratyviai, bet pagrindė faktiniais bylos duomenimis, apibūdinančiais tiek kaltinamajam inkriminuojamos veikos pobūdį (iš kurio galima spręsti apie galimą lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos) ir pavojingumą, tiek jo asmenybės pavojingumą, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą. Gynėjo skunde akcentuojami V. V. socialiniai ryšiai bei legalus pragyvenimo šaltinis, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismo konstatuoto suėmimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, niekaip nepaneigia.
9. Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad V. V. pareikšti kaltinimai kitoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindas manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes abiem atvejais iš esmės yra ta pati tiriama situacija dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, be to, pozicija, kuria asmuo ginasi nuo jam pareikštų kaltinimu negali būti laikoma naujo nusikaltimo darymu. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos gynėjo argumentus, pažymi, kad kitoje, Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimai V. V. pareikšti ne dėl jo gynybinės pozicijos šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pareikšto kaltinimo atžvilgiu, o dėl nusikaltimų, įskaitant nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kuriuos pastarasis galimai padarė, siekdamas išvengti atsakomybės šioje baudžiamojoje byloje, ir kuriems paaiškėjus jis ir buvo pakartotinai suimtas. Gynėjo apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad V. V. šioje byloje jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galiojančio teistumo neturėjo. Kita vertus, kaip jau ne kartą buvo pasisakyta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, į ankstesnius kaltinamojo V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus vertinant pastarojo asmenybės pavojingumą, atsižvelgiama pagrįstai. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas taip pat nurodė, kad kalinimo metu pablogėjo kaltinamojo V. V. sveikatos būklė, jam buvo nustatyta COVID-19 infekcija (ką patvirtina 2020 m. gruodžio 3 d. laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolas, t. 36, b. l. 34) ir iki šiol gydosi nuo komplikacijų. Nors į asmens sveikatos būklę turi būti atsižvelgiama vertinant suėmimo proporcingumą, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad V. V. laisvės atėmimo įstaigoje negali būti suteikta jam reikalinga medicinos pagalba.
10. Kaltinamajam V. V. kardomoji priemonė suėmimas taikoma jau ilgą laiką. Kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, nustatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas V. V., pobūdis ir pavojingumas, taip pat pirmiau aptartos jo asmenybės pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, įskaitant ir tai, kad anksčiau kaltinamajam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės galimai neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, leidžia spręsti, kad viešasis interesas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms gali būti užtikrintas tik taikant jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą. Švelnesnės kardomosios priemonės, įskaitant gynėjo akcentuojamą užstatą ir intensyvią priežiūrą, šiuo atveju nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti.
11. Kaip teisingai pažymėta kaltinamojo gynėjo skunde, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmei įtakos turėjo objektyvios priežastys, t. y. valstybėje paskelbtas karantinas ir taikomos pandemijos valdymo priemonės. Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad ilgesnį bylos nagrinėjimą teisme lėmė ir kaltinamųjų itin aktyviai realizuojama procesinė teisė skųsti teismo bylos nagrinėjimo metu priimamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai bei į didelę baudžiamosios bylos apimtį, šiuo metu proceso pirmosios instancijos trukmę vertinti kaip nepateisinamai ilgą ir dėl to sudarančią prielaidas paleisti V. V. iš suėmimo paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat nėra pagrindo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone dėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam V. V. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 20 d., palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.