Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2003 m. spalio 13 d., pabaiga – 2020 m. spalio 13 d.

Anksčiau teistas – Rokiškio rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodyta nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas, įvertinęs 2018 m. balandžio 30 d. komisijos priimto nutarimo Nr. 93-298 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam A. J. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį. A. J. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už dviejų labai sunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII skyriuje padarymą t. y. už nusikaltimus žmogaus gyvybei, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, padarymą (nužudė du žmones). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nusikalstamų veikų padaryme nepripažino. Nuteistasis anksčiau buvo teistas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Jo atžvilgiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis iš to išvadų nepadarė ir šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir padarė vienuolika režimo reikalavimų pažeidimų ir dešimt kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis t. y. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą ir uždraustų daiktų įgijimą ir laikymą. Jam tirs kartus buvo skirtos griežčiausios drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių. Nors paskirtos drausminės nuobaudos negalioja, tačiau padaryti drausmės pažeidimai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteisti 32726,11 eurų civiliniai ieškiniai. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžia yra 2003-10-13, nesistengė atlyginti priteistų civilinių ieškinių ir šiuo metu yra atlyginęs tik nedidelę jų dalį t. y. 1585,63 eurus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, buvo įtakojamas asocialios grupės. Nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys yra: informacija apie teisės pažeidimus. Visa tai taip pat leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis - bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 13 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. J. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas - atsisakytina patvirtinti komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-298, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistasis A. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 93-298 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.