- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-301-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01657-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- J. O., P. Š.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-06 nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė K. A. paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1, 5 p., K. A. įpareigotas per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista iš K. A. Valstybinei ligonių kasai prie SAM 37,47 Lt nukentėjusiojo J. O. gydymo išlaidų, nukentėjusiajam P. Š. 200 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su trimis nenustatytais asmenimis, 2010-10-22, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu ne mažiau 4 kartų nukentėjusiajam M. D. į veidą ir į krūtinę, tam pačiam nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu 2 kartus nukentėjusiajam P. Š. į veidą, tam pačiam nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu 1 kartą nukentėjusiajam J. O. į veidą, jis sudavė 1 kartą kumščiu nukentėjusiajam P. Š. į galvą, 1 kartą spyrė į nugarą, dėl to P. Š. nugriuvus, jis kartu su tuo pačiu nenustatytu asmeniniu spyrė P. Š. nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, tuo metu kitiems dviems nenustatytiems asmenims spyrus nugriuvusiam nukentėjusiajam J. O. ne mažiau 2 kartų į galvos sritį ir nenustatytą skaičių kartų į kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam M. D. sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam P. Š. padarė kraujosruvą su nubrozdinimu kaktoje, nubrozdinimą nosies srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam J. O. padarė nubrozdinimus pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosies srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, K. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, 2010-10-22, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, viešosios tvarkos sutrikdymo metu, padarė kišenvagystę, o būtent, iš gulinčio nukentėjusiojo P. Š. striukės kišenės pagrobė P. Š. priklausančius mobilųjį telefoną „Nokia 6030“ su SIM kortele, kurių vertė 120 Lt, ir mobilųjį telefoną „Nokia 6100i“ su SIM kortele, kurių vertė 80 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. Š. 200 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-06 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Teigia, kad teismas, surašydamas nuosprendį, padarė esminį Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimą, nes nevykdė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p., kur numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nuosprendyje nėra motyvų ir teisinių išvadų dėl esminių bylos aplinkybių. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados ir motyvai visiškai nesiejami su konkrečiomis įrodinėjamomis aplinkybėmis ir konkrečiais įrodymais, toks motyvavimas yra nominalus. Teismas privalėjo pateikti argumentus ir nurodyti konkrečius įrodymų šaltinius dėl tokių išvadų, kurios pagal bylos medžiagą nėra akivaizdžios: sudavė ar nesudavė K. A. M. D. ir P. Š., matė ar nematė smūgio M. D. sudavimą J. O., kabinėjosi J. O., M. D. prie praeivių prekybos centre, atliko aktyvius veiksmus, nukreiptus į viešosios tvarkos sutrikdymą, ar neatliko. Apeliantas teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes jis neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentus.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo J. O. 2010-10-28 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu paaiškinimų apie tariamai K. A. M. D. suduotą smūgį daugiau niekas nepatvirtina. Be to, J. O. šiuos paaiškinimus 2010-12-27 liudytojo apklausos metu kategoriškai paneigė. J. O. parodymai prieštaringi - nei vieną kartą apklaustas liudytoju jis nenurodė, kad K. A. sudavė kam nors smūgį.
Nuteistojo K. A. nuomone, gaunant J. O. paaiškinimus 2010-10-28 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu, jo (apelianto) atžvilgiu buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d) punktas, kuriame nustatyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Nurodo, kad parodant atpažinti iš fotonuotraukų jam galimybė dalyvauti nebuvo užtikrinta, o teismo posėdžio metu J. O. parodymų apie tai, kad K. A. sudavė smūgį M. D. nepatvirtino. Be to, 2010-10-28 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu gauti J. O. paaiškinimai negali būti laikomi K. A. kaltinančiu įrodymu, kadangi J. O. šių parodymų niekada daugiau nepatvirtino, tame tarpe ir teisme.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nukentėjusieji tarpusavyje yra susiję draugiškais ryšiais, be to, siekia išvengti atsakomybės už pačių nukentėjusiųjų inicijuotą ir sukeltą viešosios tvarkos sutrikdymą bei dėl to duoda tendencingus parodymus, kurių neįmanoma kitokiais būdais patikrinti. Teismas nukentėjusiųjų parodymuose esančių prieštaravimų neanalizavo ir savo išvadas pagrindė nelogiškais, negalinčiais tų išvadų patvirtinti motyvais.
Nuteistasis K. A. teigia, kad apie tai, kad jis tiesiogiai savo veiksmais pagrobė svetimą turtą arba buvo susitaręs dėl tokių veiksmų arba tokiems veiksmams po jų padarymo pritarė, nepatvirtina nei apklaustų asmenų parodymai, nei vaizdo įrašai, apskritai to nepatvirtina jokios konkrečios bylos aplinkybės. Taip pat jokiais konkrečiais asmenų parodymais nepatvirtinamos teismo išvados, kad jis „sudavė 1 kartą kumščiu nukentėjusiajam P. Š. į galvą, 1 kartą spyrė į nugarą, dėl to P. Š. nugriuvus, jis kartu su tuo pačiu nenustatytu asmeniu spyrė P. Š. nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas“. Nei vienas iš nukentėjusiųjų apie K. A. kam nors suduotą smūgį apklausti teismo posėdyje nenurodė. Šios aplinkybės bylos medžiagoje nėra akivaizdžios, todėl teismas privalėjo konkrečiai nurodyti, iš kokio byloje esančio įrodymų šaltinio jos yra konstatuojamos.
Apelianto nuomone, visos teismo išvados paremtos vienintele aplinkybe - kad smurtą naudojo nenustatyti asmenys ir abstrakčia, jokiais duomenimis neparemta išvada, kad K. A. būdu, kurio teismas neapibrėžė ir neįvardino, pritarė kitų asmenų veiksmams, ir tokiu būdu neva su jais bendrininkavo. Priešingai, iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad viešoje vietoje sukėlė konfliktą ir muštynes bei aktyviai jose dalyvavo patys nukentėjusieji. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad įvykio vietoje stumdėsi, grūmėsi ir smūgiavo patys nukentėjusieji, todėl net jei būtų pripažinta, kad jis (apeliantas) buvo įvykio vietoje, nesuprantama, kodėl tai laikoma jo bendrininkavimu su nenustatytais asmenimis.
Mano, kad tinkamai įvertinęs surinktus byloje įrodymus, teismas būtų turėjęs pagrindą padaryti išvadą, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina faktus:
byloje nėra jokių įrodymų, kad K. A. matė kokius nors kitų asmenų veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip svetimo turto pagrobimas, taip pat kad K. A. tiesiogiai ar netiesiogiai pritarė tokiems veiksmams;K. A. parodymas atpažinti P. Š. iš fotonuotraukų turi būti vertinamas kritiškai, nes P. Š. 2011-04-06 melagingai atpažino K. Ž., kuris, kaip nustatyta su įvykiu visiškai nesusijęs. Tai rodo, kad P. Š. aplinkybių ir asmenų neatsimena, o bando spėlioti duodamas parodymus;2011-04-29 apžiūros protokole, kuriame apžiūrėti prekybos centras patalpose daryti vaizdo įrašai K. A. atžvilgiu nėra užfiksuota jokių veiksmų, apskritai net nepaminėta K. A. pavardė;nukentėjusiųjų parodymai dėl prieštaringumo, nepastovumo yra nepatikimi (P. Š. tariamai atpažino su įvykiu nesusijusį asmenį, keitė parodymus K. A. atžvilgiu, J. O. keitė parodymus dėl smūgio M. D.), o bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad K. A. kaltinime nurodytu metu apskritai buvo įvykio vietoje;Iš 2011-04-29 apžiūros protokolo matyti, kad viešąją tvarką pažeidė nukentėjusieji, kurie prekybos centre užkabinėjo praeivius, o pradėję aktyvius smurtinius veiksmus persikėlė į atvirą aikštelę ant prekybos centro stogo;J. O. parodymai prieštaringi, nes 2010-10-28 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu jis apie atpažintą K. A. paaiškino, kad „šis jaunuolis mano draugui M. D. sudavė kumščiu į veidą“ , o praėjus nedideliam laiko tarpui, 2010-12-27 liudytojo apklausos metu parodė, kad „nemačiau, ar mušėsi M. D. su K. A., nemačiau, kas man trenkė“;P. Š. parodymai prieštaringi, kadangi 2010-10-22 apklaustas liudytoju, jis nurodė, kad K. A. mušėsi su M. D. ir netrukus P. Š. sudavė smūgį šviesiai apsirengęs vaikinas. Kas ištraukė telefonus P. Š. parodė nematęs. 2010-12-27 apklaustas liudytoju P. Š. parodė, kad smūgius jam tiek stovint, tiek nugriuvus sudavė tik „pats žemiausias ūgiu“ vaikinas, t.y. ne K. A.. 2011-05-18 P. Š. parodė, kad pabėgęs nuo M. D., jam kumščiu į galvą sudavė K. A. bei spyrė į nugarą. Tokie P. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nenuoseklūs, prieštaringi. Netrukus po įvykio P. Š. konkrečiai nurodė, kad nematė, kas jam ištraukė telefonus, o praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams teigia, kad vienas iš ištraukusių ir stovėjusių šalia buvo K. A.. Teisme aplinkybės, kad jam sudavė K. A., P. Š. nepatvirtino. P. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jam sudavė K. A., daugiau jokie įrodymai nepatvirtina.M. D. parodymai, kad jis stumdėsi su K. A. paneigia nenuoseklius P. Š. parodymus, kad jam smūgius galėjo suduoti ir K. A., nes K. A. negalėjo tuo pačiu metu būti skirtingose vietose.M. D. kategoriškai parodė, kad K. A. jam nesudavė. Netikėti šiais M. D. parodymais nėra pagrindo.P. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-27, kad „K. A. užsimojo trenkti Martynui ir trenkė, bet šis nuo smūgio išsisuko; išsisukęs trenkė atgal K. A.; tada vieni ant kitų puolė vieni kitus mušti“, parodymai 2011-05-18, kad „muštynės įvyko abiejų pusių iniciatyva“ patvirtina, kad nukentėjusieji elgėsi įžūliai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Apeliantas K. A. mano, kad net pripažinus, jog teismas teisingai nustatė įvykio aplinkybes, jam parinkta bausmė yra aiškiai per griežta. Teigia, kad jis turi darbą užsienyje, taip pat užsienyje gyvena jo tėvai. Dėl paskirtos bausmės jis dėl negauto darbo užmokesčio patirs neproporcingai didelių nuostolių, bus atskirtas nuo tėvų, su kuriais kartu tebegyvena.
Teismo posėdyje nuteistasis K. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai K. A. pripažino kaltu viešoje vietoje pagrobus svetimą turtą iš asmens drabužių ir pažeidus viešąją tvarką ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-06 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad K. A. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su trimis nenustatytais asmenimis, 2010-10-22, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat K. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, viešosios tvarkos sutrikdymo metu, padarė kišenvagystę. Pats K. A. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.
Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiųjų P. Š., J. O. ir M. D. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo K. A. kaltę įrodančią medžiagą. Nukentėjusysis J. O. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (2 t., 138, 139 b. l.), kad K. A. pirmiausia susikibo su M. D., prasidėjo grumtynės, jie grumėsi, kažkaip visi įsivėlė į muštynes. Kažkas iš kaltinamojo draugų sudavė jam į galvą, prasidėjo grumtynės ir jis nugriuvo, jį apspardė, kas spardė tikslai nežino, bet keli asmenys. Ar K. A. jo atžvilgiu atliko kokius nors veiksmus, tiksliai negali pasakyti. Nukentėjusysis P. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teismo metu parodė (2 t., 139, 140 b. l.), kad pamatė, jog M. D. su K. A. pradėjo stumdytis, po kiek laiko jis pajuto smūgį į galvą iš nugaros, gavo kelis smūgius ir nukrito ant žemės. Vienas prie jo buvo pribėgęs žemesnio ūgio ir tikrai ne K. A., iš K. A. draugų kažkas. Jis atsisuko pasižiūrėti, tačiau jam trenkė iš rankos, jis krito ant žemės, jam trenkė tas su balta striuke, žemo ūgio. Tada jį spardė kojomis, spardė dviese, jis bandė stotis, bet vienas spardė iš vienos pusės, kitas iš kitos. K. A. prie jo nebuvo priėjęs, tačiau tai jam tik atrodo, jis nelabai atsimena. Kai jį spardė, jis bandė stotis, jam iš kišenės bandė traukti telefonus, jis nematė, kas kišenes kraustė, nes buvo veidą rankomis užsidengęs. Kai telefoną ištraukė, bandė stotis, gintis, tačiau dar vieną smūgį pajuto į galvą, sąmonės neprarado, tik gulėjo galvą užsidengęs. Jam iš striukės kišenės ištraukė du telefonus ir pabėgo. Tvirtina, kad buvo K. A., jis su M. D. susikabino, kartu buvo ir K. A. draugai. Nukentėjusysis M. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (140 b. l.), kad kai išėjo į lauką, su K. A. pradėjo kalbėti, su juo lyg nesusikibo, nebuvo fizinio kontakto, kai pajuto, kad kažkas iš šono smogė priėjęs iš nugaros. Paskui pribėgo žemas vaikinas su balta striuke ir pradėjo smūgiuoti. Jis (nukentėjusysis) sukonfliktavo su K. A., bet nėra įsitikinęs ar su juo, taip pat nėra įsitikinęs, ar jis su K. A. mušėsi. Kažkas pribėgo ir smogė jam į šoną, kas būtent pribėgo tikrai negali pasakyti. Jis nematė, kas ten smogė iš nugaros, iš priekio prie jo priėjo toks žemas su balta striuke ir puolė smūgiuoti, jam smogė su balta striuke žemas vaikinas, jis (nukentėjusysis) stovėjo, nebuvo nugriuvęs. Tas su balta striuke smogė į veidą kumščiu, ne vieną kartą, o daugiau, jis (nukentėjusysis) bandė gintis. Jis sukonfliktavo su kaltinamuoju, priežasties dėl ko tikrai neprimena, negali pasakyti. Be šių išdėstytų nukentėjusiųjų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nuteistojo K. A. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2010-10-25 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. O. nustatyti nubrozdinimai pakaušyje, kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosies srityje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, trijų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 124 b. 1.), 2010-10-25 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. Š. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu kaktoje, nubrozdinimas nosies srityje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, trijų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 165 b. 1.), 2010-10-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis J. O. atpažino K. A., kuris 2010-10-22, apie 18 val., PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje buvo su dar 3 draugais ir sumušė jį ir jo draugus (1 t., 102-105 b. 1.). 2010-10-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis P. Š. atpažino K. A., kuris 2010-10-22 apie 18 val. PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje su dar 3 draugais sumušė jį ir jo draugus bei pagrobė iš manęs 2 mobiliuosiuos telefonus (1 t., 143-146 b. 1.), 2010-10-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. D. atpažino K. A., kuris PC „(duomenys neskelbtini)“ 3 aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje su dar 3 draugais konfliktavo su juo ir jo draugais (1 t., 173-176 b. 1.), 2011-08-03 asmens parodymo atpažinti protokolo, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis J. O. atpažino K. A., kuris 2010-10-22 „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje mušėsi su M. D. (1 t., 119-121 b. 1.), 2011-05-18 liudytojo P. Š. papildomos apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad apklausiamas liudytoju P. Š. papildomai parodė, jog jie (nukentėjusieji) ir nuteistasis K. A. su draugais tarpusavyje apsižodžiavo, jis matė, kaip K. A. ir M. D. mosikuoja rankomis, suprato, kad jie mušasi, gainiojo vienas kitą, vaikinas su balta striuke du kartus trenkė kumščiu jam į veidą, po to tas pats vaikinas balta striuke pribėgo ir sudavė smūgį J. O., tuo pat metu, pabėgęs nuo M. D., prie jo pribėgo K. A. ir kumščiu trenkė vieną smūgį jam į pakaušį bei koja spyrė jam į nugarą, nuo smūgio į nugarą jis nugriuvo ant žemės, kiek matė prie jo vėl pribėgo vaikinas vilkintis balta striuke, jis spardė jį į veido sritį, matė, kad jį spardo ir K. A., kažkuris iš jųdviejų pasakė „telefonai“ ir kažkuris iš jų – K. A. ar vaikinas vilkintis balta striuke jam iš striukės kišenės ištraukė abu mobiliuosius telefonus (1 t., 153, 154 b. l.). Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl K. A. kaltės sudavus 1 kartą kumščiu nukentėjusiajam P. Š. į galvą, 1 kartą spyrus į nugarą, dėl to P. Š. nugriuvus, kartu su nenustatytu asmeniu spyrus P. Š. nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas ir pagrobus P. Š. priklausančius mobiliuosius telefonus, ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo K. A. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 284 str. 1d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad jis kaltinime nurodytu metu apskritai buvo įvykio vietoje, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad įvertinus ištirtų įrodymų visumą, byloje pakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog K. A. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis K. A. teigia, kad apie tai, kad jis tiesiogiai savo veiksmais pagrobė svetimą turtą arba buvo susitaręs dėl tokių veiksmų arba tokiems veiksmams po jų padarymo pritarė, nepatvirtina nei apklaustų asmenų parodymai, nei vaizdo įrašai, apskritai to nepatvirtina jokios konkrečios bylos aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad K. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, 2010-10-22, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ trečiojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, viešosios tvarkos sutrikdymo metu, padarė kišenvagystę, o būtent, iš gulinčio nukentėjusiojo P. Š. striukės kišenės pagrobė P. Š. priklausančius mobiliuosius telefonus.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Kaip matyti iš 2011-05-18 liudytojo P. Š. papildomos apklausos protokolo, apklausiamas liudytoju P. Š. papildomai parodė, kad kažkas byloje nagrinėjamo įvykio metu pasakė „telefonai“ ir kažkuris iš jų – K. A. ar vaikinas vilkintis balta striuke jam iš striukės kišenės ištraukė abu mobiliuosius telefonus (1 t., 153, 154 b. l.). Netikėti šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes juos iš dalies patvirtina ir kitų nukentėjusiųjų parodymai. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, t. y. kartu su vaikinu vilkinčiu balta striuke spardant P. Š. ir susitarus žodžiu (kažkas pasakė „telefonai“), iš gulinčio nukentėjusiojo P. Š. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius mobiliuosius telefonus. Todėl teigti, kad nėra duomenų patvirtinančių, jog K. A. tiesiogiai savo veiksmais pagrobė svetimą turtą arba buvo susitaręs dėl tokių veiksmų arba tokiems veiksmams po jų padarymo pritarė, nėra pagrindo.
Nuteistasis K. A. nurodo, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų apie jo kam nors suduotą smūgį apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje nenurodė, nukentėjusiųjų parodymai dėl prieštaringumo, nepastovumo yra nepatikimi, nukentėjusieji tarpusavyje yra susiję draugiškais ryšiais, siekia išvengti atsakomybės už pačių inicijuotą ir sukeltą viešosios tvarkos sutrikdymą, dėl to duoda tendencingus parodymus, kurių neįmanoma kitokiais būdais patikrinti. Šie apelianto skunde nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų P. Š., J. O. ir M. D. teisme duotais parodymais, jų parodymais ir paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie siejasi tarpusavyje, yra iš esmės nuoseklūs. Priešingai, nei teigia apeliantas, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų negalima laikyti prieštaringais, kadangi jie esminėse detalėse sutampa, jie iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų P. Š., J. O. ir M. D. teisme duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto išvadose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, asmens parodymo atpažinti protokole, liudytojų papildomos apklausos protokoluose esantys duomenys) bei kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų jauną amžių, į jų byloje nagrinėjamo įvykio metu patirtą stresą, po įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama praėjus nemažam laiko tarpui, ir dėl to nukentėjusieji pagrįstai nebeprisimena ir negali nurodyti kai kurių byloje nagrinėjamo įvykio detalių, nedideli netikslumai, esantys nukentėjusiųjų parodymuose, nevertintini kaip nesutapimai ar prieštaravimai. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiųjų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti apeliantą, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.
Nuteistojo K. A. nuomone, gaunant J. O. paaiškinimus 2010-10-28 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu, jo (apelianto) atžvilgiu buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d) punktas, kuriame nustatyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ši teisė apklausti kaltinimo liudytojus nuteistajam K. A. buvo suteikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir nuteistasis ja pasinaudojo jo gynėjui advokatui užduodant klausimus nukentėjusiesiems.
Apeliantas nurodo, kad aplinkybės apie jo suduotą smūgį M. D. niekas nepatvirtina, pats M. D. parodė, kad K. A. jam nesudavė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė jam iš viso nebuvo inkriminuota.
Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusieji, duodami tendencingus parodymus, siekia išvengti atsakomybės už pačių nukentėjusiųjų inicijuotą ir sukeltą viešosios tvarkos sutrikdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusieji patys viešoje vietoje būtų išprovokavę ir inicijavę konfliktą su nuteistuoju K. A. ir jo draugais.
Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatytus reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nėra motyvų ir teisinių išvadų dėl esminių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama K. A. kaltė, taip pat išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat nuteistasis K. A. nepagrįstai teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes jis neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentus. Pažymėtina, kad nuteistasis nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, pateikdamas apeliacinį skundą, turėjo galimybę išsakyti savo motyvus ir argumentus dėl jų ir taip pasinaudoti teise į gynybą.
Nors apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. teigia, kad jam parinkta bausmė yra aiškiai per griežta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam K. A. bausmę už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Paskirdamas nuteistajam K. A. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į tai, kad K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, į K. A. asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka, Šiaulių A VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, kaimynų charakterizuojamas teigiamai, šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, ir paskyrė jam už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., sankcijose numatytas vienas iš švelniausių bausmių - laisvės apribojimus, jų trukmę nustatant nežymiai didesnę nei įstatymo numatyta minimali trukmė (Lietuvos Respublikos BK 48 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. A. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jų švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Iš K. A. asmenį apibūdinančių duomenų matyti, kad jis anksčiau neteistas (2 t., 51 b. l.), tačiau kelis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., 54, 55 b. l.), charakterizuojamas neigiamai, įrašytas į policiją dominančių vaikų grupės apskaitą, nes vykdė teisės pažeidimus, iš mokymo įstaigų gauta keletas nusiskundimų dėl K. A. chuliganiško elgesio (2 t., 58 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad K. A., būdamas anksčiau baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, t. y. už tai, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius mokytojos atžvilgiu, įžeidžiamai kibo prie pardavėjos (2 t., 54, 55 b. l.), vėl viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti viešąją tvarką, nesistengia gyventi dorai, paisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs. Aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą K. A. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.
Nuteistojo skunde minimos aplinkybės, kad jis turi darbą užsienyje, taip pat užsienyje gyvena jo tėvai. Dėl jam paskirtos bausmės jis negaus darbo užmokesčio, todėl patirs neproporcingai didelių nuostolių, bus atskirtas nuo tėvų, su kuriais kartu tebegyvena, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo K. A. apeliacinį skundą.