Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovui K. Ch.,

trečiojo suinteresuoto asmens V. B. atstovams: advokatui Stanislovui Butkevičiui, įgaliotam asmeniui D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: P. K., V. K., V. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tretieji suinteresuoti asmenys P. K. ir V. K. teismo posėdyje nedalyvauja, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje nedalyvauja jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. L. Š.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad B. L. Š. Naujamiesčio apylinkės 1993 m. kovo 19 d. I šaukimo Tarybos 15 sesijos sprendimu suteikta naudotis 2,00 asmeninio ūkio žemės, esančios Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r. B. L. Š. 2002 m. birželio 13 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių, prašė atkurti jai nuosavybės teises į buvusių savininkų S., J. ir L. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę Šiaulių apskrityje, Radviliškio r., Vilgirdaičių k. - 1,90 ha žemės sklypo dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, naudojamą kaip asmeninio ūkio žemę, Panevėžio rajone Naujamiesčio seniūnijoje, Molainių kadastrinėje vietovėje. Šiaulių apskrities viršininkas 1999 m. lapkričio 9 d. patvirtino išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad B. L. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į S., J., L. Ž. iki nacionalizacijos valdytos 33,22 ha žemės ploto dalį - 2,27 ha žemės. Šioje išvadoje įrašyta pastaba, kad asmeninio ūkio žemei dengti panaudota 1,90 ha žemės.

Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. L. Š. buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai: 203-2 ( 0,29 ha ploto), 203-3 ( 0,80 ha ploto), 203-4 (0,81 ha ploto), esantys Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-25-589/2007, 2007 m. gegužės 24 d. sprendime konstatavo, kad asmeninio ūkio žemės sklypas 203-2 (0,29 ha ploto) yra įsiterpęs į namų valdų žemės sklypus, asmeninio ūkio žemė buvo matuojama ir žemės sklypo planas (abrisas) buvo parengtas tiktai pagal B. L. Š. ir S. Š. parodymus vietoje žemėtvarkos specialistei S. P., 2000 m. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte asmeninio ūkio žemė, įsiterpusi į namų valdos sklypų ribas, nebuvo numatyta, ir teismas, nustatęs šias aplinkybes, pripažino, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai perduodant nuosavybėn B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), ir panaikino 2000-03-21 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo Panevėžio rajono Molainių kadastrinėje vietovėje, 2003-12-03 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 4 punkto dalį dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ( 0,29 ha ploto), esančio Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r., 2003-05-02 Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apskrities viršininko 2003-05-02 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), esančio Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-113-755-2012 II tomas, b. l. 79-89 ). Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo Panevėžio rajono Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane panaikinimo“ buvo panaikintas Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-113-755/2012, 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nustatė P. K. ir V. B. naudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Molainių kaime, Panevėžio r. ribas pagal E. Ž. įmonės 2012-02-22 (pasirašyta 2012-02-24) parengtą žemės sklypo ribų planą. Teismas S. Š. priešieškinį, kuriuo jis savo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainiuose , ribas prašė nustatyti pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą, atmetė.

Rengiant Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo suprojektuotas B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,29 ha ploto, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžio, Naujamiesčio seniūnijų Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 76- 78). Iš byloje esančios medžiagos bei liudytojos valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės E. K. paaiškinimų matyti, kad 2016 m. kovo 25 d. buvo ženklinamos B. L. Š. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei atliekami kadastriniai matavimai. Sklypo ribos atitiko Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypo ribas, tačiau atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatytas ženklinamo žemės sklypo plotas 0,2436 ha, kai projekte suprojektuoto žemės sklypo plotas yra 0,29 ha. Maksimali leistina (ribinė) 0,29 ha žemės sklypo paklaida yra 0,03 ha, kai gauta paklaida yra 0,0464 ha (neleistinumo ribose). Taigi tarp suprojektuoto ir naudojamo žemės sklypo nustatytas 0,0464 ha ploto skirtumas. Sklypo ženklinime dalyvavęs S. Š. nesutiko su paženklinto sklypo ribomis bei plotu ir tai nurodė 2016 m. kovo mėn. 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte bei savo 2016 m. birželio 22 d. paaiškinime (Nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 80, 81). S. Š. dalyvavo 2016 m. rugsėjo 22 d. įvykusiame posėdyje svarstant B. L. Š. suprojektuoto lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir sprendimo projekto derinimo klausimą. Dalyvavusių susirinkime asmenų sąraše S. Š. pasirašė (b. l. 15-19). B. L. Š. suprojektuotas ir paženklintas žemės sklypas (0,2436 ha ploto) ribojasi su naudojamais ir paženklintais bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais: V. B. priklausančiais žemės sklypais, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), suformuotais atliekant preliminarius matavimus, Lietuvos Respublikai ir P. K. bei V. K. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant kadastrinius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini), P. K. bei V. K. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)6, suformuotu atliekant kadastrinius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini), bei S. Š. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant preliminarius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini). ( b. l. 112-131). Teismas pažymi, kad šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo S. Š. argumentus, jog asmeninio ūkio žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0464 ha, todėl, kad padidėjo kaimyniniai žemės sklypai, priklausantys P. K. ir V. K., bei V. B., patraukus kaimyninių žemės sklypų ribą į jo žemės sklypo pusę. Nustatyta, kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių, prašė pateikti išvadą dėl kadastro duomenų bylos formavimo užbaigimo. Matininkė E. K., atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačiusi ploto paklaidą neleistinumo ribose, 2016 m. birželio 28 d. teikė paaiškinimą „Dėl žemės sklypo plotų paklaidos atlikus kadastrinius matavimus“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriui 2016 m. liepos 11 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad po ženklinimo, pagal Šiaulių apskrities 1999 m. lapkričio 9 d. išvadą (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ susidarantis likutis gali būti grąžintas kaip lygiavertis žemės sklypas (parengus žemėtvarkos projektą).

Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos IV skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkte nurodyta, kad teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjas nesutinka su nustatytu nuosavybės teisės atkūrimui paženklinto žemės sklypo plotu - 0,2436 ha, jis mano, kad nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos į 0,29 ha ploto žemės sklypą, kuris naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ( toliau ir -Nuostatai) ir kiti teisės aktai.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Įvertinus šį teisinį reglamentavimą, matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Vienas iš teisės aktų, įgyvendinančių žemės sklypo ribų stabilumo principo taikymą, yra Nuostatai, kurių 21 punkte (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) nustatyta, kad „žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.“

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyti keli elgesio variantai, atliekant kadastrinius matavimus. Pirma, yra reikalaujama kadastrinius matavimus atlikti tomis pačiomis ribomis, t. y., ribų nekeisti, o atsiradęs ploto skirtumas dėl tikslesnių nei ankstesnių matavimų metu naudotų priemonių yra leistinas tam tikros paklaidos ribose.

Antra, žemėtvarkos skyrius išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, privalo pateikti tais atvejais, kai <...> „atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos)“, t. y., kai: 1. žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), t. y., šiuo atveju reikalaujama abiejų sąlygų buvimo kartu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013 yra konstatavęs, jog aplinkybė - žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas - nesudaro teisinės prielaidos keisti žemės sklypo ribų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi žemės sklypo ploto kompensavimo taisyklėmis, numatytomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.

Kaip jau buvo minėta, ženklinant asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo ribos atitiko Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypo ribas, tačiau atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatytas mažesnis ženklinamo žemės sklypo plotas 0,2436 ha, nei projekte suprojektuoto žemės sklypo 0,29 ha plotas. Maksimali leistina (ribinė ) 0,29 ha žemės sklypo paklaida yra_0,03 ha, kai gauta paklaida yra 0,0464 ha (neleistinumo ribose). Taigi tarp suprojektuoto ir naudojamo žemės sklypo nustatytas 0,0464 ha ploto skirtumas.

Apibendrinęs byloje išdėstytas faktines aplinkybes bei remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu teismas sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. L. Š.“, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti ginčijamą atsakovės sprendimą.

Nepatenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K., V. K., V. B. dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.