- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-2375-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11471-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Respublikos leidiniai“, J. G.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims UAB „Respublikos leidiniai“ ir J. G. dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. III, b. l. 119-125) prašė konstatuoti, kad atsakovo R. M. paskelbti teiginiai 2011-04-14 UAB „Respublikos“ leidiniai“ leidžiamame dienraštyje „Respublika“, 1 ir 3 puslapiuose išspausdintame straispnyje „ Yra ir gerų lenkų“ ir 2011-04-15 išspausdintame straipsnyje „ V. T. ryšiai : nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“ paskelbti teiginiai apie ieškovą neatitinka tikrovės bei yra jo garbę ir orumą žeminančiais. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą šiuos teiginius paneigti, paskelbiant jų paneigimą dienraščio „Respublika“ artimausiame numeryje, pirmame puslapyje, savo sąskaita ir be komentarų, bei prašė priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinę žalą.
Nurodė, kad 2011-04-14 dienraščio straipsnyje neatitinka tikrovės ir žemina iekšovo garbę ir orumą teiginiai, jog V. T. sakant, kad jo partijoje dirba patys sąžiningiausi žmonės, viskas yra atvirkščiai. Jeigu jis sako, kad rūpinasi žemės grąžinimu piliečiams, reikia suprasti, kad politikas rūpinasi tik savo žeme. Nurodė, kad neatitinka tikrovės teiginys, kad Vilniaus rajono savivladybės adminitracijos direktoriumi dirbo lenkas S. S. – V. T. dėdė, kad V. T. ne šiaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo Konstituciją, kad Vilnijoje neramumus kursto lenku save vadinantis V. T..
Nurodė, kad 2011-04-15 straipsnyje neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą teiginiai, jog V. T. buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, kad yra duomenų, jog 1990-1992 metais jis buvo susijęs su „Vilniaus brigados“ veikla, kad žmonės V. T. vadino tiesiog brigados klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių. Nurodė, kad tokiais teiginiais konstatuotina ir teigimas, kad V. T. turėjo ir tebeturi santykių su antivalstybinės organizacijos „ Jedinstvo“ steigėjais, kad dar sovietmečiu V. T. priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei, kad yra dar ne viena V. T. sąsaja su KGB, kad V. T. tarnavo pasienio, t.y. KGB kariuomenėje, kad Seime pluša ir J. N.- V. T. svainis.
Nurodė, kad teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, t.y. vienareikšmiškai skleidžiamos žinios, kurios neatitinka tikrovės ir yra klaidingos. Šiuose straipsniuose peržengtos saviraiškos laisvės ribos, teiginiais iškraipyta teisinga, nešališka informacija, siekiant sumenkinti ieškovo gerą vardą visuomenėje ir pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. Atsakovas veikė tiesiogine tyčia, tikrovės neatitinkantys teiginiai paplito plačiai, dėl teiginių atsirado didelis neapsitikėjimas ieškovu ir jo vykdoma politine veikla.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu J. G. jis sutiko kalbėti tik iš anksto sutaręs, jog pokalbio turinys galės būti išspausdintas tik papildomai patikrinus ankstesnių metų spaudą, archyvus bei pabendravus su piliečiais. Nepaisant to, jis buvo informuotas, kad leidinio vyr. redaktorius nusprendė straipsnį paskelbti be tikrinimo. Straipsnyje papildomai pridėtos pavardės ir jis ne visiškai atitinka interviu turinį. Atsakovo nuomonė apie ieškovą susiformavo iš publikacijų ir pasisakymų Lietuvos spaudoje bei interneto portaluose, kurie nebuvo paneigti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 000 Lt teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Nurodė, kad ginčo teiginius išspausdinęs laikraštis iš dalies iškraipė atsakovo interviu tekstą, todėl atsakovas gali būti laikomas atsakingu tik už dalį paskleistų žinių. Teismas padarė išvadą, kad du teiginiai pripažintini neatitinkančiais tikrovės, t.y. teiginys, 2011 m. balandžio 14 d. dienraštyje „Respublika“ (Nr. 86(6334)), 3 puslapyje išspausdintame korespondento J. G. straipsnyje „Yra ir gerų lenkų“, „Juo (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriumi - V. T. past.) dirbo lenkas S. S. - V. T. dėdė <...>.“ bei teiginys, 2011 m. balandžio 15 d. dienraštyje „Respublika“ (Nr. 87(6334)), l ir 3 puslapiuose išspausdintame korespondento J. G. straipsnyje „V. T. ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų"<...>„Seime pluša ir J. N. - V. T. svainis". Kadangi šiuos teiginius jau paneigė laikraštis, todėl teismas nelaikė protinga įpareigoti atsakovą pakartotinai šių teiginių paneigimą spausdinti tame pačiame laikraštyje. Teismas nenustatė, kad šie teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl ieškovo ieškinį visa apimtimi atmetė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismas nustatė, kad atsakovas R. M., duodamas interviu naudojo pakankamai įžeidžiančią leksiką ieškovo atžvilgiu, tačiau jo žodžiai nebuvo tiksliai perspausdinti (t.y. laikraštyje iš esmės spausdinti ne atsakovo teiginiai), nei vienas ieškovo prašomas teiginys nepripažintas kaip ieškovo asmens garbę ir orumą žeminantis (sprendus tik atsakovo R. M. kaltės klausimus), todėl teismas darė išvadą, kad neturtinės žalos reikalavimo reiškimas ne publikaciją spausdinusiam laikraščiui (šalys sudarė taikos sutartį ir joje ieškovas atsisakė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo), o tik interviu davusiam asmeniui laikytinas neprotingu ir sprendime nurodytais motyvais atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas turėjo įvertinti, kokia informacija buvo paskelbta apie ieškovą ir įvertinti šios informacijos pobūdį, tačiau apsiribojo paskelbtų publikacijų teksto palyginimu su atsakovo pokalbio su korespondentu stenograma. Teismas nevertino specialisto išvados.
2. Laikraštyje paskelbtų teiginių informacijos šaltinis yra atsakovas, o paskelbtais teiginiais yra tiksliai perteiktos atsakovo interviu išsakytos mintys. Paskelbti teiginiai pateikia konkrečią sritį, kurioje nesąžiningumu kaltinamas ieškovas, todėl jie yra konstatuojamojo pobūdžio. Paskelbti teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes žinios apie kito žmogaus nesąžiningumą suprantamos neigiamai.
3. Teismas atsietai vertino teiginį apie S. S., nes atsakovas siekė sudaryti įspūdį, neva ieškovui piktnaudžiauti pareigomis ir atlikti galimai neteisėtus veiksmus dėl žemės grąžinimo Vilniaus rajone padėjo giminaitis.
4. Teismas nesilaikė pareigos ginčo teiginį „V. T. jau ne šiaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo Konstituciją“ vertinti visos publikacijos bei interviu kontekste. Atsakovas plėtoja antikonstitucinės veiklos temą priskirdamas ieškovui įstatymams prieštaraujančias veikas, todėl toks atsakovo teiginys pripažintinas neatitinkančiu tikrovės bei žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.
5. Teismo išvada, jog teiginio „Vilnijoje neramumus kursto lenku save vadinantis V. T.“ ir „V. T.“ atsakovo interviu nėra, prieštarauja specialisto išvadai. Šis teiginys apibendrina interviu metu pateiktas mintis, todėl neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę bei orumą.
6. Teismas nepateikė argumentų, kurie paneigtų specialisto išvadą, jog teiginys apie tai, jog ieškovas susijęs su „Vilniaus brigada“ grindžiamas interviu metu atsakovo išsakyta mintimi: „Žmonės sako, kad buvo klapčiukas „Vilniaus brigadoje“, bet...“
7. Straipsnyje pateiktas teiginys apie ne vieną ieškovo sąsają su KGB yra pagrįstas interviu metu suteikta informacija. Taip pat interviu metu atsakovas neabejodamas žurnalistui perteikė žinią, kad ieškovas neva tarnavo KGB kariuomenėje, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Teismas pagrįstai nevertino semiotikos specialisto išvados, nes ši išvada kaip įrodymų šaltinis teismo nesaisto ir neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas neturi pareigos pateikti paneigiančius ar patvirtinančius specialisto išvadą argumentus. Teismo funkcija yra nustatyti šios išvados teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
2. Semantinė analizė gali būti naudojama tik kaip pagalbinis lingvistinių įrodymų tyrimo metodas neturint kitokių įrodymų šaltinių. Teismas turėjo pakankamai įrodymų šaltinių, aplinkybių kontekstas pakankamai aiškus, todėl ieškovo reikalavimai buvo atmesti.
3. Visi atsakovo teiginiai interviu su „Respublikos“ žurnalistu laikraščio publikacijoje buvo esminiai pakeisti nesuderinus to su atsakovu arba sukurti publikacijos autoriaus. Apeliantas nepagrįstai tapatina atsakovo informaciją su konkrečių teiginių ar faktų paskelbimu laikraštyje. Žodžiu išsakyta mintis negali būti prilyginama fakto paskelbimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Byloje turi būti padaryta išvada, ar atsakovas R. M. paskleidė dienraščio „Respublika“ straipsniuose teiginius, kuriuos ieškovas nurodė kaip neatitinkančius tikrovės ir pažeidusius jo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė teismui reikalavimą konstatuoti, kad atsakovas R. M. paskelbė teiginius išspausdintame J. G. straipsnyje, aplinkybė, kas yra teiginius paskleidusiu atspausdintame straipsnyje asmeniu, yra reikšminga byloje.
Nustatyta, kad prašomi paneigti duomenys buvo atspausdinti 2011-04-14 ir 2011-04-15 UAB „Respublikos“ leidiniai“ leidžiamame dienraštyje „Respublika“ , t.y. duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę. Kai neatitinkantys tikrovės ir pažeidžiantys asmens garbę ir orumą duomenys paskleisti tokiu būdu, t.y. spaudoje, asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuoja CK 2.24 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kas privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą tokių duomenų. Numatyta, kad visuomenės informavimo priemonė paneigimą privalo atspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Taigi, tuo atveju, kai įstatyme įsakmiai reglamentuota, kieno pareiga paskelbti paneigimą, ši pareiga negali būti nustatyta teismo sprendimu kitam asmeniui, pvz. asmeniui, kuris suteikė informaciją korespondentui ir to pasekoje ji buvo atspausdinta, nors ir būtų nustatyta, kad korespondentui neatitinkančią tikrovės ir asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją laikraščio darbuotojui ar kitam asmeniui perdavė, tuo ją paskleisdamas, konkretus asmuo. Teismas, nuspręsdamas įpareigoti šį asmenį paskelbti spaudoje tam tikrą tekstą, kaip paneigimą, tuo pačiu nuspręstų ir dėl asmens, kurio atžvilgiu reikalavimas nereiškiamas, t.y. laikraščio leidėjo pareigos atspausdinti tam tikrą tekstą. Tai, kad šioje byloje UAB „Respublikos leidiniai“ nėra atsakovu, o tik trečiuoju asmeniu, reiškia, kad dėl jo pareigos atspausdinti paneigimą laikraštyje negali būti sprendžiama, nes vykdyti teismo sprendimą turi pareigą tik atsakovas. Pripažintina, kad įpareigojimo tam tikroje laikraščio vietoje paskelbti paneigimą, atsakovas, nedirbantis laikraštyje ir neturintis teisės priimti sprendimo, kokie tekstai turi būti spausdinami, negalės įvykdyti be leidėjo valios, todėl teismo įpareigojimas, kuris priklauso ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo kito asmens – laikraščio leidėjo valios, būtų galimai neįvykdomu sprendimu, jei laikraščio leidėjas atsisakytų tenkinti atsakovo prašymą paskelbti atsakovo lėšomis paneigimą.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas R. M. straipsniuose „ Yra ir gerų lenkų“ ir „ V. T. ryšiai : nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“ paskelbė duomenis, dėl kurių paneigimo jis kreipiasi į teismą. Nustatyta, kad duomenis apie ieškovą korespondentui-žurnalistui J. G. perdavė R. M., to įrodymu yra pateiktas garso įrašas ir jo stenograma ( t. III, b.l. 78-106), tačiau jis nepaskelbė šių duomenų spaudoje. Ieškovas nereiškia byloje reikalavimo tuo pagrindu, kad žinias atsakovas paskleidė kitam asmeniui, kad jis turi būti atsakingas už šių duomenų paskleidimą žurnalistui, byla nebuvo nagrinėjama šiuo pagrindu, todėl teismas negali daryti išvados, ar turi būti atsakingas R. M. už tai, kad paskleidė duomenis laikraščio žurnalistui.
Vertinti, ar atsakovo paskelbti duomenys žurnalistui J. G. yra neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, teismas turėtų tuo atveju, jei ieškovas nurodytų, kokie atsakovo teiginiai, kuriuos jis perdavė žurnalistui, yra tokiais duomenimis, tačiau nesant byloje reikalavimo dėl atsakovo perduotų žurnalistui teiginių, kaip neatitinkančių tikrovės, nėra pagrindo vertinti, kurie atsakovo išsakyti teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Tai, ar atsakovo pasakyti teiginiai buvo tiksliai perrašyti į straipsnį, nėra aplinkybe, reikšminga byloje, nes atsakovas negali būti atsakingas veiksmus, kurių jis neatliko.
Byloje pateikta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto magistro kvalifikacinį laipsnį turinčio A. G. kaip specialisto išvada, kurioje atsakyta į klausimą, ar atitinka R. M. interviu teiginiai „Respublikos “ straipsniuose publikuotą turinį. Nurodyta, kad iš 10 teiginių ( t. III, b. l. 187-175) , tik viename – apie tai, kad Europos Parlamento narys tarnavo pasienyje, t.y. KGB kariuomenėje, interviu buvo abejojama dėl šios informacijos tikrumo, tačiau straipsnio autorius nepateikė abejonės dėl tikslaus kariuomenės pavadinimo. Padarius išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už straipsniuose paskelbtus duomenis, specialisto išvados nevertintinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.